Prieš 2 metus
222
Kovos lauke būna ne tik kariai. Kovos lauke labai reikalingi ir nesmurtinio pasipriešinimo dalyviai – karinių ginklų į rankas neimantys piliečiai. Būtent jie, paaiškino atsargos majoras Abertas Daugirdas, ir padeda šiuo metu Ukrainai atsilaikyti. Anot jo, išmanyti pilietinio nesmurtinio pasipriešinimo taktikas privalu ir Lietuvos gyventojams. Tai ir atsišaukimų platinimas, ir nebendradarbiavimas su priešu, ir masiniai taikūs mitingai.
„Jei manote, kad kovą laimėtume tik ginklais, klystate. Pasakysiu kaip daugiau nei 30 metų militariniame fronte esantis karys: ne. Visi privalo baigti nesmurtinio pasipriešinimo mokslus. Antraip turėsime pliką karį – be maisto, be šaudmenų, be informacijos“, – kodėl reikalingos nesmurtinio pasipriešinimo pamokos, paaiškino Krašto apsaugos ministerijos atstovas A. Daugirdas.
Pasak jo, jei nesipriešiname, nuo tam tikros ribos pereiname į kolaboravimą su priešu.
Paskaitą „Pilietinis pasipriešinimas iškilus grėsmėms: ką kiekvienas galime padaryti?“ surengė „Go Forward Academy“.
„Jei valstybę įsivaizduotume kaip tvirtovę, rūmus galėtume įsivaizduoti kaip valdžios atstovybę, bokštus – kaip ginkluotąsias pajėgas, būtų aišku, kad tvirtovė nėra tvirtovė, kol bokštų nejungia sienos. Sienomis mes
laikome jaunimą, akademinę bendruomenę, tarnautojus, medikus, nevyriausybines organizacijas“, – kalbėjo atsargos majoras, Krašto apsaugos ministerijos atstovas A. Daugirdas.
Mes tai jau darėme. Ir darėme tai sėkmingai. Iš esmės užkardėme mūsų valstybės pakartotinį okupavimą ir sunaikinimą.
A. Daugirdas
Pasak jo, yra ir tvirtovės kiemas – likusi visuomenė. Anot A. Daugirdo, dabartinėje situacijoje mūsų „kiemas“ paliktas likimo valiai.
„Todėl turime tokių situacijų, kaip per Sausio 13-ąją, kai susirenka dalis visuomenės, piliečių ir baubia tokios dienos minėjimo metu. Tai rodo, kad mūsų visuomenė smarkiai išsibalansavusi“, – sakė karininkas.
Jis pabrėžė, kad karas Ukrainoje parodė, kokią didelę įtaką daro pilietinis pasipriešinimas šioje šalyje. Pasak A. Daugirdo, mūryti savo valstybes sienas, o į tai įeina ir nesmurtinio pasipriešinimo mokymasis, galime ir turime
kiekvienas.
Kokios yra pilietinio pasipriešinimo priežastys ir tikslai?
1. Sulaikyti ir įveikti karinius užpuolėjus, okupantus.
„Šitą tikslą ir šitą priežastį mes jau turėjome savo gyvojoje istorijoje. Tai yra, 1991 metų žiemą, kai žmonės įtikinėjo priešo karius nedaryti to, kam jie buvo atsiųsti. Buvo filmuojami, fiksuojami nusikaltimai ir viešinami pasauliui. Tai truko ne tik tą naktį, bet ir prieš, ir per, ir po jos. Mes tai jau darėme. Ir darėme tai sėkmingai. Iš esmės užkardėme mūsų valstybės pakartotinį okupavimą ir sunaikinimą“, – paaiškino atsargos majoras.
2. Sulaikyti ir įveikti vidaus valdžios užgrobėjus.
Pasak karininko, mūsų valstybė taip pat turėjo tokios patirties. Jis rėmėsi 1991 metų sausio 8 dienos ryto įvykiais.
„Penktoji kolona, išvakarėse išgirdusi apie labai smarkiai pakeltas maisto kainas, iš ryto skubiai susirinko prie Parlamento ir naudodami jėgą pamėgino įsiveržti į jį“, – pavyzdį pateikė A. Daugirdas.
Seimo rūmų apsauga tuomet apgynė parlamentą.
„Parlamento vadovybė kreipėsi į tautą: ateikite ir apginkite teisėtai išrinktą valdžią. Tai suveikė. Maždaug per valandą prie Parlamento atvyko daug Lietuvos piliečių“, – pasakojo A. Daugirdas, pats buvęs tarp tų žmonių.
3. Užkardyti valstybės saugumui kylančias grėsmes taikos metu.
„2015 metai. Metai, kaip Krymas okupuotas, vyksta karas Donbase. Kaune ir kituose didmiesčiuose grupelė Lietuvos piliečių bando organizuoti mitingus prieš Lietuvos buvimą Europos Sąjungoje. Prie šių mitingėlių iškart išsirikiuodavo Rusijos žurnalistai, gaudydavo propagandai reikalingus kadrus“, – vėl į praeitį atsigręžė karininkas.
Gyvačių saloje ištarta frazė apie Rusijos laivo kryptį yra elementariausias smūgio autoritetui pavyzdys.
A. Daugirdas
Jis pabrėžė, kad tuomet Kaune, Laisvės alėjoje, šitoks mitingas buvo veiksmingai užgožtas antimitingu.
„Patriotiškai nusiteikę žmonės suorganizavo greitą taikų antimitingą. Su vėliavomis, plakatais, dainomis užgožė pirmąjį mitingą“, – kaip priešinosi piliečiai, parodydami, kad keli žmonės, manantys kitaip, nėra visos tautos atstovai, iliustravo A. Daugirdas.
Jis pabrėžė, kad taip buvo neleista išsibalansuoti visuomenei.
Apibendrindamas karininkas sakė, kad pilietinis pasipriešinimas turi įvykti greitai, antraip galima pavėluoti. Jis pabrėžė, kad greitis buvo esminis veiksnys tiek tą svarbią sausio 8-ąją Lietuvoje, tiek Ukrainoje 2014-aisiais, kai Rusija siekė užimti Chersoną, Odesą, kitus Ukrainos miestus.
„Tų savivaldybių piliečiai iš esmės dar neginkluotus separatistus kumščiais išmušė per pirmas dvi valandas. Ukrainiečiai patriotai buvo itin aštrūs ir greiti. Ir tos teritorijos liko nepaliestos“, – aiškino A. Daugirdas.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis visam pasauliui yra stulbinantis lyderis, kuris veda paskui save valstybę, tautą ir pasiekia puikių rezultatų mūšio lauke, demonstuojant valią ginti. Tokį pat lyderį mes turėjome Sausio 13-osios naktį.
A. Daugirdas
Jis pabrėžė ir lyderio vaidmenį pilietiniame pasipriešinime.
„Šiame judėjime nepaprastai svarbu lyderis. Prezidentas Volodymyras Zelenskis visam pasauliui yra stulbinantis lyderis, kuris veda paskui save valstybę, tautą ir pasiekia puikių rezultatų mūšio lauke, demonstuojant valią ginti. Tokį pat lyderį mes turėjome Sausio 13-osios naktį. Vytautas Landsbergis, kai pasklido gandas, kad jo su dalimi vadovybės nebėra Aukščiausioje Taryboje, netrukus pasirodė viešai ir kreipėsi į tautą sakydamas, kad jis yra čia ir liks čia, kad ir kas būtų“, – aiškino A. Daugirdas.
Masiškumas – tai dar vienas svarbus pilietinio pasipriešinimo elementas. Pasak A. Daugirdo, to efektyvumą taip pat parodo Sausio 13-oji. Tuomet žmonės rinkosi masiškai ne tik Vilniuje, bet ir kituose šalies miestuose, miesteliuose.
„Visur visi išėjo atlikti savo pareigos. Tiesa, ne visur visi buvo vieningi iki galo, bet buvo kaip buvo“, – sakė karininkas.
Svarbu ir išankstinis pasirengimas. „Ir Ukraina, ir mūsų patirtys rodo, kad jei esi pasirengęs iš anksto, kova yra efektyvesnė“, – sakė A. Daugirdas.
Mes galime būti stiprūs kovotojai. Jei paruošiame savo šeimas, palengviname valstybei gyvenimą. Tai jau pasipriešinimas.
A. Daugirdas
Jis pabrėžė ir žodžių jėgą priešinantis priešui.
„Gyvačių saloje ištarta frazė apie Rusijos laivo kryptį yra elementariausias smūgio autoritetui pavyzdys. Visas pasaulis suvokė, kokia yra žodžių jėga. Tai smūgis Rusijos autoritetui“, – sakė A. Daugirdas.
Karininkas išskyrė ir dar vieną punktą – kuo mažiau žmonių bendradarbiauja su agresoriumi, tuo jam sudėtingiau.
„Ukraina parodė, ką tai reiškia. Masinis žmonių nepaklusimas, galvos nenulenkimas Rusijai sustabdė agresiją, ji įklimpo“, – sakė ekspertas.
Jis pabrėžė, kad agresorių įstrigdo ir kompiuterinių tinklų, televizijos veikimo sustabdymas.
„Šituos galios šaltinius gali užblokuoti galios židiniai, tai yra, mes, kaip asmenys, jei tinkamai susidėliojame vertybes, taip pat mūsų šeima, didesnės bendruomenės – miesteliai, aistruolių klubai, įstaigos, politinės partijos“, – sakė atsargos karininkas.
Kaip kovoti?
Yra išskiriamos trys nesmurtinio pasipriešinimo taktikos rūšys: neprievartinio protesto ir įtikinimo (pati taikiausia taktika – kaip kad baltarusiai protestavo prieš suklastotus rinkimus), nebendradarbiavimo (masiškai reikia nebendradarbiauti su agresoriumi), neprievartinio įsikišimo (tarkime, mūsų mokytojai, kurie per streiką neišėjo iš ministerijos).
Neprievartinis pasipriešinimas, anot A. Daugirdo, turi įvairių formų: lapelių platinimas, piketavimas, plakatai, demonstracijos, organizacijų pareiškimai, atsisakymas priimti apdovanojimus.
A. Daugirdas pateikė pavyzdį, kaip Rusijoje 2019 metais po nakties viešose vietose buvo pridygę kartoninių ar net marmurinių antkapių V. Putinui su gimimo data ir 2019 metais, esą mirties data, ant jų buvo ir užrašas „Išdavei rusų tautą“.
Pasak karininko, tai paveiku abejojantiems žmonėms. Karininkas priminė ir protestus Baltarusijoje, kur moterys nešėsi net kūdikius, taip parodydamos, kad nebijo A. Lukašenkos.
Nesmurtinio įsikišimo taktika – tai patalpų užėmimas, nesmurtiniai trukdymai, naujų visuomeninio elgesio normų nustatymas, alternatyviosios ekonominės, švietimo institucijos, alternatyvi valdžia.
A. Daugirdas pabrėžė, kad nacių okupacijos metu Kaune buvo leidžiamas 21 pogrindinis laikraštis ir platinamas po visą Lietuvą. Vienas jų – „Lietuvos judas“, jame buvo skelbiamos kolaborantų su okupantais pavardės.
Protesto forma jis vadino ir spaliukų ženkliuko nesegėjimą, pionieriško kaklaryšio neryšėjimą sovietmečiu.
Kad tauta būtų pasirengusi gintis, anot A. Daugirdo, būtina telkti ją, naikinant socialinę atskirtį, skirti didelį dėmesį švietimui.
„Mes galime būti stiprūs kovotojai. Jei paruošiame savo šeimas, palengviname valstybei gyvenimą. Tai jau pasipriešinimas. Jei naudojame simbolius, jei domimės savo istorija, tuo, kas vyksta, nesame abejingi, jei remiame Ukrainą, tai yra pasipriešinimas. Jei skaitote pilietinio pasipriešinimo abėcėlę, jūs jau esate šio fronto kariai. Štai ko mums reikia mūsų tvirtovei, mūsų valstybei. Būkime stiprūs“, – reziumavo A. Daugirdas.
Visą paskaitą galite išklausyti ČIA.
English (US) ·