Karas, pandemija, migrantų krizė – kokios propagandos žinutės lydėjo Lietuvą 2022 metais?

Prasidėjęs Rusijos karas prieš Ukrainą, vis dar besitęsianti COVID-19 pandemija ir migrantų krizė Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje neišvengiamai padarė įtaką prieš Lietuvą nukreiptai propagandai ir dezinformacijai. Kokios pagrindinės propagandos žinutės lydėjo praėjusius metus ir ko galima laukti šiemet? Apie tai LRT TELEVIZIJOS laidoje „Laba diena, Lietuva“ – Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas Ignas Kalpokas.

Rusijos karas prieš Ukrainą

Praėjusiųjų metų vasario 24 dieną Rusijai įsiveržus į Ukrainą padaugėjo propagandos žinučių prieš Lietuvą. Aiškindamas šių dezinformacijos žinučių prigimtį, I. Kalpokas siūlo prisiminti paties karo priežastis. Jis pažymi, kad Kremlius turi savo alternatyvius argumentus, kuriais grindžia invaziją į Ukrainą ir pateisina karo nusikaltimus.

„Reikėtų pradėti nuo paties karo priežasčių ir čia Rusija tikrai turi alternatyvią realybę mėgindama įteigti, kad tai iš tiesų buvo NATO provokacija, kad ji gina savo interesus savo saugumą ir panašius dalykus“, – sako docentas.

I. Kalpokas pabrėžia, kad šis naratyvas buvo propaguojamas dar prieš karui prasidedant, o jam prasidėjus, Kremlius nuosekliai jį bandė plėsti ir per įvairius prorusiškus veikėjus Lietuvoje.

Kita vertus, ekspertas pastebi, kad šios propagandos akivaizdoje Lietuvos visuomenė pasirodė atsakingai ir nelabai pasidavė provokacijoms.

Kaip teigia pašnekovas, šalia šių pagrindinių naratyvų buvo ir bandymų išnaudoti žinomus asmenis, įskaitant ir Lietuvoje, kuriant idėją, kad būtina skirti politiką ir kultūrą

„Mes turėjome tiek Drobiazko su Vanagu atvejį, tiek visiškai neseną Vyšniausko atvejį, kuomet buvo bandoma parodyti, kad galbūt, kažkokiame lygmenyje, viskas su Rusija ir Baltarusija yra gerai“, – apibendrina I. Kalpokas.

COVID-19 pandemija

Nors COVID-19 pandemija jau nebeužima svarbaus vaidmens viešojoje erdvėje, su pandemija arba skiepais nuo COVID-19 susijusios sąmokslo teorijų vis dar pasitaiko. Pavyzdžiui, neretai žinomų asmenų mirtis internete lydi komentarai neva jų mirtis yra susijusi su skiepais.

Svarstydamas apie šio reiškinio priežastis, I. Kalpokas primena, kad pandemija vis dar išlieka aktuali, o dar ir praėjusius metus šalis pasitiko karantino ir ribojimų sąlygomis.

„Šiuo atveju kovidas dar nėra visiškai pasitraukęs į antrą planą. <...> Istorijos apie neva skiepų keliamą žalą ir galbūt net mirtingumą kiekvieną kartą yra pritempiamos ir tą mes matėme Agnės Jagelavičiūtės mirties kontekste, kai iškart buvo pasigauta žinutė, kad galbūt čia viskas nuo skiepų“, – sako politologas.

Pasak pašnekovo, tokie su realybe nesusiję paaiškinimai rodo kai kurių žmonių norą pateisinti savo pasaulėžiūrą.

„Yra pakankamai didelė kritinė masė žmonių, kuriems šitas pasakojimas yra priimtinas, patvirtina tai, kaip jie mato pasaulį, todėl kiekvienas įvykis, prie kurio galima pritempti, yra traktuojamas kaip pseudoįrodymas, kad jų pasaulėžiūra yra teisinga“, – daro išvadą I. Kalpokas.

Migrantų krizė

Vis dar aktuali išlieka ir neteisėtų migrantų problema Baltarusijos ir jos vakarinių kaimynių pasieniuose. Nors migrantų srautas bent jau Lietuvoje yra nuslopęs ir pasitaiko dienų, kai pasieniečiams netenka apgręžti nė vieno migranto, ši problema išlieka aktuali kitose šalyse, pavyzdžiui, Latvijoje.

LRT.lt primena, kad pasak Latvijos, Minsko režimas suintensyvino hibridines atakas prieš šią šalį, be to, baltarusių pasieniečiai iš migrantų tyčia atima rūbus, kad šie sušaltų. Dešimtys žmonių dėl nušalimų atsidūrė ligoninėse, pasitaikė ir mirusiųjų.

Komentuodamas šią situaciją, I. Kalpokas mano, kad tokiu būdu yra siekiama diskredituoti Latviją ir Lietuvą – neva šios šalys pažeidžia žmogaus teises.

„Vėlgi, nereikėtų visko suabsoliutinti – nėra viskas, ką mes darėme ir darome su migrantais, tik gerai, bet šiuo atveju mes matome labai akivaizdų bandymą suformuluoti pasakojimą iš Baltarusijos pusės, kad mes (Lietuva – LRT.lt) esame žiaurūs, verčiame žmones šalti Europos Sąjungos pasienyje ir dar drįstame kaltinti kažkokiais karo nusikaltimai Ukrainoje, pasižiūrėkite, kaip jie patys elgiasi“ – aiškina jis.

Pašnekovas įsitikinęs, kad tokiu būdu yra siekiama sukurti veidrodinį atspindį, kuriuo pasakoma, kad Lietuva neturi moralinės teisės kritikuoti Baltarusijos, nors migrantų krizė ir buvo sukelta pačios Baltarusijos.

Ko laukti šiemet?

Kalbėdamas apie 2023 metus, I. Kalpokas įsitikinęs, kad Lietuva neišvengs propagandos, susijusios su karu Ukrainoje.

„Bus tiek bandymų toliau aiškinti, nuo ko neva viskas prasidėjo. Kadangi, deja, galima neabejoti, kad bus naujų karo nusikaltimų, bus ir bandymų juos pateikti taip, kad neva viskas surežisuota“, – įsitikinęs docentas.

Be to, I. Kalpokas perspėja, kad artėjantys savivaldos rinkimai kovo mėnesį ir preliudija į Seimo ir prezidento rinkimus 2024-aisiais reiškia, kad gali suintensyvėti propaganda ir sąmokslo teorijos susijusios su tam tikromis politinėmis jėgoms.