Kandidatų į Vilniaus merus diskusija: juoda spalva sostinės gatvėse ir ką daryti su Kaziuko muge?

Koks turėtų būti Vilnius? Su kuo turėtų būti asocijuojama sostinė? Kuo turėtų išsiskirti Vilnius? Politinių partijų kandidatai į sostinės merus, diskutuodami apie Vilniaus tapatybę, žarstė kritiką dabartinei miesto vadovybei, ragino prisiminti kultūros renginius ir neužsisklęsti einamuosiuose darbuose.

Šią savaitę Vilniaus klubo organizuotoje Vilniaus tapatybės konferencijos diskusijoje dalyvavo dalis kandidatų į sostinės merus, tai yra socdemė Rasa Budbergytė, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Lukas Savickas, konservatorius Valdas Benkunskas, Liberalų sąjūdžio atstovė Eglė Radvilė ir Laisvės partijos narys Tomas Vytautas Raskevičius.

Pažėrė kritikos dabartinei valdžiai

Diskusijos pradžioje kandidatams užduotas klausimas apie Vilniaus tapatybę. R. Budbergytė teigė, kad ji šį aspektą sietų su sostinės sėkmės istorija, kurios, anot politikės, miestas dar nesulaukė.

„Man sėkmės istorija yra be galo labai svarbi. Apmaudu, kad Vilnius, sostinė, sostinės regionas nėra išgyvenęs tikros sėkmės istorijos“, – dėstė socialdemokratė.

Ji teigė, kad Vilniui iki sėkmės istorijos trūksta kelių dalykų. Visų pirma, R. Budbergytės manymui, sostinė turėtų gauti daugiau nacionalinių lėšų, tam, anot kandidatės į miesto merus, reikėtų priimti specialų įstatymą.

„Kai kalbama, kad Vilniuje yra ekonomikos augimas, tai negaliu su tuo nesutikti, bet man yra apmaudu, kad iki šiol mes nesame pasiryžę padaryti tai, ką padarė kiti Europos miestai. [...] Seime inicijavau sostinės įstatymą, [...] siekiau, kad būtų paruoštas toks įstatymas, kuris leistų Vilniui turėti daugiau asignavimų ir nacionalinio lygmens, negu kad gauna per gyventojų pajamų paskirstymo metodiką“, – kalbėjo parlamentarė.

R. Budbergytė, kalbėdama apie sostinės tapatybę, pažymėjo, kad itin svarbus yra gyventojų santykis su miestu.

„Vilniaus tapatybė kultūrine prasme yra, mano supratimu, tvirtas vilniečių santykis su miestu“, – tikino ji.

L. Savickas neslėpė manantis, kad kalbant apie Vilniaus tapatybę, reikėtų sutekti žmonėms sostinėje daugiau erdvės veikti. To galima pasiekti, anot jo, išsilaisvinus iš nesibaigiančių eilinių darbų, kurių dabartinė Vilniaus valdžia vis nesugeba pabaigti.

„Mes skęstame naratyve, kuris sako, kad Vilnius tapo nebaigiamų projektų sostine. [...] Manau, kad daugeliui vilniečių rūpi, kad mes pagaliau susitelktume į darbus, kad projektai, kuriuos mes pažadame, taptų realybe, kad būtume laisvi kurti toliau“, – tikino kandidatas į Vilniaus merus.

„Vilnius gali būti regiono lyderis, tačiau mes jį turime išlaisvinti iš einamųjų, buitinių klausimų, kurie šiandien, deja, susiję su gatvių matavimu centimetrais ar klausimais, pjauti ar nepjauti žolę“, – pridūrė L. Savickas.

Vilnių mato kaip 100 dalių mozaiką

Liberalų sąjūdžio kandidatė į Vilniaus merus E. Radvilė pabrėžė, kad Vilniaus tapatybę sieja su jo istorija ir urbanistika.

„Vilnius yra žymus vienais ar kitais festivaliais, kurių visų gal mes patys nežinome“, – apie kitą sostinės tapatybės dalį kalbėjo ji.

E. Radvilė pabrėžė, jog Vilnių mato kaip tam tikrą mozaiką, sudarytą iš 100 dalių, kurios atspindi sostinės rajonus.

„Mes matome Vilnių kaip šimtą Vilnių, kur yra ir praeitis, ir ateities galimybės augti. Šimtas Vilnių yra jo mikrorajonai ir kiekviename rajone galima kažką kurti, jis gali būti įdomus.

Mano vizija – žmonės turi vietą ir kiekviena turi savo žmogų, tai 100 Vilniaus dalių, kurios turi istoriją, kurios turi ateitį“, – tikino Liberalų sąjūdžio atstovė.

Konservatorius, dabartinis miesto vicemeras V. Benkunskas tikino, kad jam Vilniaus miesto tapatybė yra susijusi su jausmu, kurį išgyvena vilniečiai.

„Vilnius yra margas miestas, augantis miestas, į čia atvažiuoja daug jaunų šeimų, studentai lieka gyventi ir labai svarbu, kad tas identitetas, kurį nauji gyventojai kuria, jiems taptų širdies dalimi“, – dėstė jis.

T. V. Raskevičius savo ruožtu pažymėjo Vilnių matantis kaip neeilinį Rytų Europos miestą, kuriame gyvena laisvi žmonės.

„Vilnius yra vakarietiškų vertybių forpostas rusiško pasaulio pakrašty, neeilinis Rytų Europos miestas. Kas jį tokiu padaro? Ne įtvirtinimai, ne storos mūro sienos, ne spygliuotos tvoros, o laisvi ir laimingi žmonės“, – kalbėjo diskusijoje Laisvės partijos kandidatas į Vilniaus merus.

Ką mano apie juodą spalvą miesto architektūroje?

Diskusiją su kandidatais į Vilniaus merus moderavęs žurnalistas Rimvydas Valatka teigė atkreipęs dėmesį, kad sostinės architektūroje yra nemažai juodos spalvos, klausė, ką apie tai mano kandidatai.

Socdemė R. Budbergytė teigė, kad, jos manymu, kartais susidaro įspūdis, jog sostinėje orientuojamasi į modernų stilių architektūroje, pamirštant jį derinti prie senesnių namų.

„Man labai stinga dermės“, – sakė ji.

Parlamentarė neslėpė, kad jai juodos spalvos architektūroje yra per daug.

„Merija gali truputį per tam tikrus reikalavimus padaryti įtaką architektų darbui“, – atkreipė dėmesį R. Budbergytė.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas L. Savickas savo ruožtu teigė manantis, kad Vilnius negali užstrigti stiliuose, kuriuose gyvena ne vieną šimtmetį, miestas architektūrine prasme turi judėti į priekį. Tačiau, anot jo, visi stiliai turi derėti.

„Man irgi kai kurie objektai rėžia akį ir tas (Generalinės – LRT.lt) prokuratūros pastatas yra vienas iš tų, apie kuriuos nemažai pagalvoju, bet konceptualiai negalime apsiriboti tik tuo, kad augame“, – sakė jis.

E. Radvilė ragino į Vilniaus architektūrą žiūrėti kaip į žmonių kuriamą miesto kultūrą.

„Įsivaizduoju praeitį išsaugomą per kultūrą, per nuolatinį prisiminimą, per pagerbimą. Tikrai nesu už tai, kad Vilnius yra vilniečiams, o tie, kurie atvyko, tai neva yra atskirai. [...] Kad ir kokiame Vilniaus rajone būtume, vis tiek esame vilniečiai“, – svarstė Liberalų sąjūdžio atstovė.

Bedė pirštu į senamiestį

E. Radvilė atviravo, kad jos juoda spalva negąsdina.

„Man jis (Generalinės prokuratūros pastatas – LRT.lt) neatrodo baisus, man jis atrodo provokuojantis. Jeigu jis yra provokuojantis, viduje yra prokuratūra, tai gal jis savo vaidmenį atlieka“, – dėstė ji.

Konservatorių kandidatas į Vilniaus merus V. Benkunskas į klausimus apie Generalinės prokuratūros pastato spalvą sureagavo pajuokavimu.

„Nežinau, ar apskritai yra spalva, kuri jaukų padarytų prokuratūros pastatą“, – sakė jis.

V. Benkunskas ragino nerimauti ne dėl pastatų spalvų, o dėl Vilniaus senamiesčio fasadų būklės.

„Man didesnį nerimą kelia mūsų senamiesčio fasadų papilkėjimas. Turime unikalų, UNESCO saugomą senamiestį, kuris yra mūsų širdis, mūsų tradicija ir vertybė. Miesto savivaldybės dėmesys turėtų būti daug didesnis saugant šitą vertybę ir ją puoselėjant. Čia yra miesto identitetas ir varomoji jėga“, – dėstė politikas.

T. V. Raskevičius, kalbėdamas apie sostinės architektūrą, ragino ieškoti dialogo tarp Vilniaus tarpukario, pokario laikotarpių ir dabarties.

„Manau, kad tas dialogas turi tęstis, nes tik supratę tai, kas su mumis atsitiko, mes galėsime pakilti ir žengti drąsiai į ateitį“, – pažymėjo parlamentaras.

Kaziuko mugių likimas

Kandidatai į sostinės merus sulaukė klausimo ir apie kaimo kultūrą sostinėje, apie tai, ar reikėtų ir toliau mieste rengti Kaziuko muges.

R. Budbergytė tikino nematanti problemos, kad sostinėje rengiamos Lietuvos kaimo kultūrai labiau priskiriamos šventės.

„Matau tai Vilniuje, yra labai daug kaimiško mentaliteto. Ir ką tu padarysi? Tie dalykai greitai nesikeičia. Bet kokiu atveju, manau, kad Kaziuko mugę turėtume palikti, ji turėtų būti, nes tai yra tradicija, mes neturime jos atsisakyti“, – aiškino socdemė.

L. Savickas pabrėžė, kad stebisi, kodėl yra priešinama kaimo ir miesto kultūra, jis ragino nedaryti tokių takoskyrų.

„Drįsčiau sakyti, kad, nors Vilnius nėra geografiškai milžiniška teritorija, bet joje kiekvienas randa savo vietą, savo vaidmenį ir turi savo vietą saviraiškai. Nekelčiau klausimo, kad nedarykime Kaziuko mugės, neleiskime palapinių statyti. Sakyčiau, kad turėtume vertinti savo įvairovę, leisti jai skleistis“, – sakė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatas į Vilniaus merus.

Liberalų sąjūdžio atstovė E. Radvilė tikino, kad jai kaimas asocijuojasi su grynu oru, maloniais žmonėmis ir skanėstais. Jis ragino klausimą dėl kaimiškos kultūros Vilniuje kelti kiek kitaip.

„Manau, kad reikia kelti estetinį klausimą. Paminėjote turgelius, gal reikia kitaip juos pateikti. Bet, jeigu žmonės ateina į tuos turgelius, jei jiems ten patinka, tai tada kaimą reikia daryti ne iš Vilniaus miesto, jei jį iš viso reikia daryti, bet tam tikro lygmens nereikia pamesti, tam tikro žmonių integravimo. Tie patys vilniečiai juk yra skirtingo kultūrinio supratimo, jie atvyksta ir iš savo kaimų, kurie labai stebina, nes yra puikiai sutvarkyti. Tam tikrą „kaimą“ Vilniuje reikia pakeisti, tobulinti, bet nesakyti, kad viena yra skirta vienam kultūros lygiui, o kita – kitam. [...] Čia turi būt ir Kaziuko mugė, ir Operos ir baleto teatras, ir MO muziejus“, – svarstė ji.

Norėtų daugiau kultūrinių renginių

V. Benkunskas tikino, kad klausimą apie kaimą Vilniuje suprastų kaip tam tikras neigiamas tendencijas, reiškinius, kurie sostinėje jau yra keičiami arba pakeisti.

„Turėjome mikroautobusiukus, nesilaikančius jokių Kelių eismo taisyklių, turėjome kioskus, pardavinėjančius viską. Proveržis ar pokytis per tam tikrą laiką yra padarytas. Aišku, jis yra nepakankamas“, – sakė jis.

Konservatorių kandidatas į Vilniaus merus ragino nesistebėti kaimiškos kultūros apraiškomis sostinėje, mat, anot jo, ir kituose Europos miestuose galima pamatyti panašias tendencijas. Jei norima pokyčių, pasak V. Benkunsko, reikia tiesiog laiko.

„Gegužės 9 dieną visa Europa švenčia Europos dieną. Ką mes turime Gedimino prospekte? Tą patį raugintų kopūstų ir dešrelių kvapą, alų ir panašiai. Matyt, reikia laiko, kad mes Vilniuje ir Lietuvoje turėtume Europos kuo daugiau“, – kalbėjo jis.

Laisvės partijos kandidatas į sostinės merus T. V. Raskevičius ragino visų pirma sukurti tokias gyvenimo sąlygas pačiame Vilniuje, kad kuo daugiau žmonių norėtų jame gyventi. Kultūros renginių – ar tai būtų kaimo, ar miesto kultūra – anot jo, turėtų būti Vilniuje rengiama daugiau.

„Labai norėtųsi, kad vilniečiai į miestą, į Gedimino prospektą, važiuotų ne vieną kartą, nes ten vyksta Kaziuko mugė. Norėčiau, kad tas aktyvus gyvenimas mieste vyktų kiekvieną dieną“, – dėstė T. V. Raskevičius.