Kandidatų į Kauno merus diskusijoje – kritika Matijošaičiui ir Krikščionių sąjungos atstovo akibrokštas: citavo Hitlerį

Kovo 5 dieną vyksiančiuose savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose prie balsadėžių rikiuosis piliečiai. Pirmadienį 5 didžiųjų Lietuvos miestų merų rinkimams skirtoje LRT diskusijų laidoje vizijomis ir planais dalijosi 6 kandidatai į Kauno miesto merus. Jie nagrinėjo švietimo, susisiekimo, renovacijos ir kitas temas. Neapsieita be akibrokštų. Krikščionių sąjungos kandidatas Darius Trečiakauskas diskusijų metu citavo nacių lyderį Adolfą Hitlerį. 

Žėrė kritikos Matijošaičiui

Kandidatams į Kauno miesto merus skirtos dvi LRT laidos. Burtai lėmė, kad pirmojoje iš jų galimybę pasisakyti turėjo Ieva Budraitė (Lietuvos žaliųjų partija), Vytautas Juozapaitis (Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai), Gintautas Labanauskas (Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“), Darius Razmislevičius (Lietuvos socialdemokratų partija), Darius Trečiakauskas (Krikščionių sąjunga), Dainius Varnas („Laisvė ir teisingumas“).

Kandidatai negailėjo kritikos dabartiniam miesto vadovui Visvaldui Matijošaičiui, tačiau meras šįkart debatuose nedalyvavo, tad ir atsakyti į išsakytas pastabas negalėjo.

Laidą vedęs žurnalistas Deividas Jursevičius atkreipė dėmesį, kad kauniečiai pasigenda diskusijų su bendruomenėmis dėl miesto plėtros ir naujų projektų. Šiai pastabai kandidatai pritarė ir kritikavo dabartinę miesto valdžią, patys žadėdami su miestiečiais tartis aktyviau. I. Budraitė teigė, kad tapusi mere organizuotų daugiau apklausų, „vietinių referendumų“. Anot jos, dalyvaujamasis biudžetas – dar vienas Kaunui reikalingas instrumentas.

TS-LKD kandidatas V. Juozapaitis kalbėjo apie bendruomenių atgaivinimą, tačiau konkrečių būdų, kaip to siektų, nenurodė.

„Šiandieną Kauno miestas valdomas pagal verslo principus“, – kalbėjo G. Labanauskas.

Socialdemokratas D. Razmislevičius išskyrė 3 punktus, tarp kurių – dalyvaujamasis biudžetas, miesto referendumai, kurių rezultatai būtų tik rekomendacinio pobūdžio, bei galimybė visuomenei inicijuoti savivaldybės tarybos sprendimus. Apie miesto referendumus kalbėjo ir D. Trečiakauskas.

Trečiakausko akibrokštas – diskusijoje pradėjo cituoti Hitlerio teiginius

Kandidatai pasisakė ir apie viešojo susisiekimo, ypač tarp Kauno rajono ir Kauno miesto, problemas. Konservatorius V. Juozapaitis siektų sukurti „išmaniąją miesto susisiekimo sistemą“ ir atskirą įmonę, kuri būtų atsakinga už eismo koordinavimą. Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas pabrėžė aplinkai draugiškų transporto priemonių svarbą ir užsiminė apie susisiekimo tinklo optimizavimą.

D. Razmislevičius diskusijoje išreiškė palaikymą nemokamo viešojo transporto idėjai, tačiau čia pat sulaukė oponentų kritikos.

„Nemokamas būna tik tai sūris spąstuose“, – jam atkirto G. Labanauskas, anot kurio, tai kauniečiams kainuotų apie 50 mln. eurų per metus. „Laisvietis“ D. Varnas siūlymui pritartų, tačiau nemokamai važinėtis viešuoju transportu kviestų tik dalį kauniečių, pavyzdžiui, senjorus.

Debatuose neapsieita be akibrokštų. Sulaukęs klausimo apie vangiai vykstančią daugiabučių renovaciją Krikščionių sąjungos kandidatas D. Trečiakauskas citavo nacių lyderį A. Hitlerį.

„Toks garsus žmogus, žinomas visiems, Adolfas Hitleris, yra pasakęs: laimė valdantiesiems, kai žmonės nemąsto. Deja, šiandien mes turime tokią situaciją. Žuvis pūva nuo galvos, sako pas mus žmonės ir taip yra. Tą renovaciją seniai buvo galima padaryti, bet realiai iš valdžios niekam jos nereikia <...>“, – sakė jis.

Į tokius skambius palyginimus viešoje erdvėje sureagavo ir kultūros ministras Simonas Kairys, pats ilgą laiką dirbęs Kauno savivaldybės taryboje.

„Cituoti Hitlerį debatų į Kauno merus metu yra labai stipru...“, – taip K. Trečiakausko mintis diskusijoje įvertino ministras.

Kauno mero posto siekiantys miesto politikai taip pat kalbėjo apie apleistus pastatus miesto centre ir švietimo problemas.

LRT studijoje susirinkę kandidatai iš esmės neprieštarautų idėjai Kauno mariose įrengti šliuzą, kuriuo būtų perkeliami laivai, taip laivybai pritaikant Nemuną nuo sienos su Baltarusija iki Kuršių marių.

Krikščionių sąjungos kandidatas į Kauno miesto merus pabrėžė, kad klausimas keliamas ne pirmą kartą, tačiau labai svarbu atlikti kaštų naudos analizę. D. Varnas svarstė, kad galbūt tam būtų galima pasitelkti patvankas ir pridūrė, kad tai nacionalinio lygmens klausimas. ES žaliąjį kursą palaikanti I. Budraitė projektui pritartų, tačiau sutiko, kad reikalinga aiškiai suskaičiuoti, kiek tai kainuotų ir ar to tikrai reikia. Anot jos, Kauno hidroelektrinėje iki šiol neįrengtas žuvitakis – kita akis badanti miesto problema.

V. Juozapaitis kalbėjo, kad keliant šliuzo klausimą reikia atsižvelgti į, anot jo, netvarią Kauno ekonomiką, tad artimiausiu metu toks projektas kažin ar galėtų būti įgyvendintas. G. Labanauskas pritarė kolegoms dėl kaštų naudos analizės ir pridūrė, kad šliuzo projektas buvo gyvybingas prieš dešimtmetį, kai tikėtasi, kad Baltarusija gali tapti demokratine šalimi, tačiau dabar apie tai galvoti nėra prasmės.

Kiti kandidatai LRT studijoje susitiks vasario 22-ąją.

LRT.lt primena, kad šių metų kovo 5 d. vyksiančiuose savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose Kauno miesto vadovo posto trečiąkart sieks Visvaldas Matijošaitis („Vieningas Kaunas“). Be jau minėtų kandidatų su juo taip pat varžysis Mantas Bertulis (Laisvės partija), Nijolė Putrienė (Liberalų sąjūdis), Marijus Velička (Darbo partija), Aurelijus Veryga (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), Rūta Zabielienė (Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai).