Kandidatas į LAT teisėjus Šileikis talkino „MG Baltic“ ir politinės korupcijos byloje

Prezidento Gitano Nausėdos į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjus teikiamas profesorius, buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas Egidijus Šileikis rašė išvadas vadinamosios „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje koncernui „MG Baltic“, kvestionuodamas byloje pateiktų kaltinimų atitiktį Konstitucijai, rodo LRT.lt turima bylos medžiaga.

Prie politinės korupcijos bylos medžiagos, su kuria susipažino LRT.lt, teismui 2018 m. rugpjūtį buvo pridėtas 54 puslapių dokumentas – specialisto išvada. Ją, kaip nurodoma dokumente, koncerno „MG Baltic“ (dabar – „MG grupė“) advokato Lino Belevičiaus prašymu, parašė Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Viešosios teisės katedros profesorius E. Šileikis.

Teisininkas dokumente rašo teikiantis dvi išvadas – „dėl [...] Baudžiamojo kodekso nuostatų galimo prieštaravimo Konstitucijoje įtvirtintam proporcingumo principui“ ir „išvada, kad pagal [...] Baudžiamojo kodekso nuostatas suformuluoti kaltinimai apima objektyviai abejotinus ir nevienareikšmiškai vertintinus aspektus“. Toliau E. Šileikis nagrinėja Baudžiamojo kodekso straipsnių, kuriuose nurodytomis nusikalstamomis veikomis byloje yra kaltinami fiziniai ir juridiniai asmenys, atitiktį Konstitucijai bylos kontekste. Dokumente minimi ir konkretūs bylos epizodai, pavyzdžiui, politikų interviu LNK televizijos laidoje, paminklo Jonui Basanavičiui Vilniuje pastatymas.

Galiausiai E. Šileikis, kaip nurodoma dokumente, prieina prie pagrindinės išvados, kad „gali būti konstatuojama, kad yra Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas pagrindas manyti, jog konstituciniam proporcingumo principui gali prieštarauti konkrečioje baudžiamojoje byloje taikytina: Baudžiamojo kodekso 226 straipsnio (Prekyba poveikiu) 1 dalis [...], 2 dalis, [...] 3 dalis, [...] 4 dalis, [...] 227 straipsnio (Papirkimas) 1 dalis [...], 2 dalis [...], 3 dalis“.

LRT.lt primena, kad vadinamojoje „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje kaltinimai pateikti aštuoniems asmenims. Buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis kaltinamas prekyba poveikiu, kyšininkavimu ir neteisėtu praturtėjimu.

Buvęs koncerno „MG Baltic“ vicepirmininkas Raimondas Kurlianskis byloje kaltinamas papirkimu ir prekyba poveikiu.

Buvusiam Liberalų sąjūdžio vicepirmininkui, eksparlamentarui Gintarui Steponavičiui byloje pareikšti kaltinimai dėl piktnaudžiavimo, buvusiam Seimo nariui Šarūnui Gustainiui – dėl kyšininkavimo, „darbiečiui“, Seimo nariui Vytautui Gapšiui – dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu.

Liberalų sąjūdis, kaip juridinis asmuo, kaltinamas kyšininkavimu, Darbo partija – kyšininkavimu ir prekyba poveikiu, koncernas „MG Baltic“ (dabar – „MG grupė“) – papirkimu ir prekyba poveikiu.

Advokatas: tai yra natūralu

LRT.lt susisiekus su „MG grupė“ advokatu L. Belevičiumi, teisininkas tvirtino, kad į E. Šileikį kreipėsi, norėdamas pasitelkti teisininko žinias, siekiant tam tikrų įstatymų nuostatų, kuriomis remiantis, formuluojami kaltinimai byloje, išaiškinimo.

„Kiek man žinoma, yra universitetas ir universiteto profesoriai turi teisę teikti tokias išvadas. Dažniausiai formuluojami klausimai, kurie reikalauja tam tikro aukštesnio lygmens teisinių ar kitų specifinių žinių, kuriomis įprastai nedisponuoja teismas ar veiklą vykdantys advokatai. Mokslininkai tokias išvadas teikia, tai nėra kažkuo išskirtinis atvejis. Ne tik E. Šileikis ir ne vien E. Šileikis tokias išvadas rašo“, – pabrėžė advokatas.

L. Belevičius teigė nesutinkantis, kad E. Šileikio išvada palanki kaltinamųjų byloje pusei. Anot jo, šiuo atveju tiesiog pasinaudota advokato teise kreiptis į akademiką ir paprašyti jo tam tikrų įstatymo nuostatų išaiškinimo.

„Nesakyčiau, kad išvada palanki kuriai nors pusei, sakyčiau, kad pateiktas teisės normų aiškinimas ir teisininko, mokslininko požiūris į teisės normas. Tai nėra faktinių aplinkybių vertinimas, tai nėra įrodymų vertinimas, tai yra grynai teisės normų išaiškinimas. [...]

Šiuo atveju tai nėra teismo paskirtas [eksperto vertinimas], bet kiekvienas advokatas, kiekviena proceso šalis turi teisę kreiptis į savo srities kompetenciją turinčius asmenis – ar tai būtų teisės mokslininkas, ar kitos srities ekspertas – ir paprašyti, kad padarytų tam tikrą išvadą, tai yra natūralu“, – tvirtino L. Belevičius.

Advokato teigimu, tokiais atvejais, kai mokslininkų prašoma konkrečiose bylose parašyti išvadas ar savo nuomonę, sudaromas susitarimas su asmeniu.

L. Belevičius neatskleidė, ar E. Šileikiui už parašytą išvadą buvo sumokėta.

„Šito nekomentuosiu“, – sakė advokatas.

LRT.lt susisiekti su E. Šileikiu nepavyko. Anksčiau jis LRT.lt atsisakė atsakyti į klausimus.

Nesakyčiau, kad išvada palanki kuriai nors pusei, sakyčiau, kad pateiktas teisės normų aiškinimas ir teisininko, mokslininko požiūris į teisės normas. Tai nėra faktinių aplinkybių vertinimas, tai nėra įrodymų vertinimas, tai yra grynai teisės normų išaiškinimas.

L. Belevičius

Ne pirmas atvejis, kai rašo pastabas koncerno atstovams

E. Šileikio 2018 m. parašytos išvados „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje – ne pirmas atvejis, kai teisininkas savo nuomone padeda koncerno atstovams.

Kaip anksčiau skelbė LRT.lt, „MG Baltic“ atstovai E. Šileikio išvadomis rėmėsi ir 2019 m. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje koncernas gynė savo dalykinę reputaciją, siekdamas pripažinti, kad parlamentaro Vytauto Bako teiginiai, jog „MG Baltic“ yra organizuota nusikalstama grupė, neatitinka realybės. Šiame ginče „MG Baltic“ advokatai teikė teismui E. Šileikio parašytą V. Bako pareiškimų analizę ir išvadą apie juos.

E. Šileikis pastabas rašė ir „MG Baltic“ prezidentui Dariui Mockui, kuris 2020 m. su žmona kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl tam tikrų Gyventojų pajamų mokesčio nuostatų atitikties Konstitucijai. Šiame kreipimesi Mockų advokatė rėmėsi E. Šileikio parašyta moksline nuomone apie mokesčių administravimą reglamentuojančius įstatymus.

Teisininkai: jei nuomonės sutampa, nėra problemos

LRT.lt kalbintas Advokatų tarybos narys Gintautas Bartkus teigė, kad atvejai, kai akademikai rašo išvadas teisiniuose ginčuose, yra pasaulyje populiari praktika. Tiesa, anot jo, Lietuvoje tai pasitaiko rečiau.

„Tai yra pasaulinė praktika, ne mes pirmieji tą naudojame. Pas mus, tiesa, ji rečiau naudojama, kai prašome akademinės visuomenės pareikšti nuomonę“, – dėstė advokatas.

Pasak G. Bartkaus, advokatai neretai patys ieško akademikų, kurie pritartų jų klientų nuomonei kokiame nors teisiniame ginče. Atliekant tokias paieškas, anot pašnekovo, atkreipiamas dėmesys į akademikų anksčiau publikuotas nuomones, mokslinius straipsnius.

„Eini ir klausi teisininkų, kokia yra jų nuomonė. Jeigu pasako, kad mano nuomonė yra štai tokia, tai klausi „ar galite ją išdėstyti raštu?“, jums atsako „taip, galiu“, tai tada viskas gerai. Jeigu teisininkas pasako „ne, mano nuomone, čia yra nusikaltėliai“, tai tokiu atveju jūs tiesiog tos nuomonės nenaudosite, eisite pas ką nors kitą“, – pasakojo G. Bartkus.

„Tokios (akademikų – LRT.lt) išvados yra brangios“, – užsiminė advokatas.

Panašiai apie akademikų rašomas išvadas teisiniuose ginčuose kalbėjo ir Vilniaus universiteto profesorius, teisininkas Vytautas Nekrošius. Jis LRT.lt teigė nematantis problemų, kad teisės ekspertai už atlygį rašo vienai pusei palankias išvadas konkrečiose bylose.

„Profesoriui parašyti nuomonę nėra visiškai jokia problema. Kitas dalykas – teismui ta nuomonė yra neprivaloma. Teismas gali ją vertinti, gali jos nevertinti. [...] Bet tai nepaverčia tos išvados negaliojančia arba tos veiklos nelegalia. Tai yra legali veikla, nuo jos yra mokami mokesčiai“, – komentavo V. Nekrošius.

Tokios (akademikų – LRT.lt) išvados yra brangios.

G. Bartkus

Seimo vicepirmininkas: Šileikio kandidatūros perspektyvos yra miglotos

LRT.lt kalbintas valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime seniūno pavaduotojas, parlamento vicepirmininkas Jurgis Razma tvirtino, kad E. Šileikio talkininkavimas „MG grupės“ koncerno atstovams įvairiuose teisiniuose ginčuose bus atidžiai vertinamas parlamente, svarstant šio teisininko kandidatūrą į LAT.

„MG Baltic“ byla yra rezonansinė, išskirtinė. Tokios asmens, kuris pretenduoja į svarbias teisines pareigas, sąsajos su byla bus nagrinėjamos pro didinamąjį stiklą. Neabejoju, kad ir į patį išvadų turinį bus pažiūrėta atidžiai, vertinant, kiek jis yra objektyvus, o gal yra tendencingai pataikaujantis tai verslo grupei“, – aiškino konservatorius.

Jis neslėpė, kad jau dabar aišku, kad E. Šileikio galimybės būti paskirtam į LAT teisėjus yra susvyravusios.

„Man šiuo metu atrodo, kad jo (E. Šileikio – LRT.lt) perspektyvos yra gana miglotos. [...] Teigiamų atsiliepimų apie jį girdėjau tik iš prezidento, o iš Seimo narių – nė vieno. Negirdėjau iš Seimo narių, kad sakytų, jog reikės palaikyti“, – komentavo J. Razma.

LRT.lt primena, kad 2018 m. balandį tuometinis premjeras Saulius Skvernelis į teisingumo ministrus pasiūlė buvusį prokurorą, advokatą Giedrių Danėlių. Paaiškėjo, kad jis buvo politinės korupcijos byloje teisiamo buvusio „MG Baltic“ koncerno viceprezidento Raimundo Kurlianskio advokatas. Prezidentė Dalia Grybauskaitė tąkart G. Danėliaus kandidatūrą atmetė. Po šio įvykio advokatų gretose kilo diskusija: vieni teigė, kad G. Danėliaus atžvilgiu pasielgta neteisingai, nes negalima advokato tapatinti su jo klientu, kiti aiškino, kad kandidato atmetimas leido išvengti interesų konfliktų.

J. Razma tvirtino, kad minėto atvejo kontekstas kiek skiriasi nuo E. Šileikio atvejo, kadangi, jo manymu, advokatų nereikėtų sieti su jų ginamaisiais. Pasak parlamentaro, į LAT teisėjus kandidatuojantis E. Šileikis, skirtingai negu G. Danėlius, nėra advokatas, jis yra akademikas, tad jo pagalba teisiniuose ginčuose kelia daugiau klausimų.

„Advokatai vis dėlto privalo atstovauti įvairiems įtariamiesiems ir dėl to trukdyti žmogui siekti karjeros nebūtų korektiška. Tačiau kitais atvejais reikia vertinti, ar yra dažnas atstovavimas kokiai nors įtakingai grupei. Jei taip yra, tai, žinoma, galima kelti klausimą, ar per tą dažną atstovavimą nėra atsiradę kokių išskirtinių ryšių, kurie gali vėliau daryti įtaką jo, kaip svarbias politines ar teisines pareigas užimančio asmens, veiklai“, – kalbėjo J. Razma.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotoja, opozicinės Regionų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė LRT.lt teigė nematanti problemų, kad kandidatas į LAT ne kartą savo išvadomis yra padėjęs „MG grupės“ atstovams teisiniuose ginčuose.

„Teisininkas gali teikti paslaugas, jis gali reikšti vieną ar kitą nuomonę ir demokratinėje valstybėje tas nuomonės reiškimas nėra uždraustas. Tą nuomonę teismas vėliau patikrins, gali jai pritarti ar nepritarti. [...]

Teisėjai arba teisininkai turi jaustis saugūs, kad jų už jų nuomonę niekas vėliau nenulinčiuotų. Suprantu, kur jau yra korupcinės veikos, kur yra teisės draudžiami dalykai, tai tas teisėjas ar teisininkas, kaip ir visi kiti, turi atsakyti pagal įstatymą. Bet ten, kur yra profesinių žinių naudojimas, tai nereikėtų kelti klausimų“, – kalbėjo A. Širinskienė.

Man šiuo metu atrodo, kad jo (E. Šileikio – LRT.lt) perspektyvos yra gana miglotos.

J. Razma

Seimo opozicijos atstovė vylėsi, kad specialiosios tarnybos patikrino E. Šileikio kandidatūrą ir neįžvelgė jokių grėsmių ar rizikų.

„Teikiant teisėjų kandidatūras, mano žiniomis, jie yra tikrinami tarnybų. Aš taip įsivaizduoju, kad prezidentas tikrino ar pažymose, kurias jis gavo, nebuvo nieko, kas leistų abejoti kandidato reputacija“, – sakė ji.

„Valdančiųjų partijų vadovai, kurie yra teisiamose partijose, yra į „ MG Baltic“ bylą daug daugiau įsitraukę negu kad teisininkas, parašęs kažkokį raštelį ar išvadą“, – pridūrė A. Širinskienė.