Kandidatai į Klaipėdos merus debatuose žarstė pažadus sutaikyti miestą ir uostą, panaikinti eiles pas gydytojus

Iki kovo 5 d., kai gyventojai trauks prie balsadėžių ir rinks savo miestų merus, liekant vos kelioms savaitėms, rinkiminės kovos įgauna vis didesnį pagreitį. Apie tai išdavė ir LRT iniciatyva surengtoje debatų laidoje vykusi pirmųjų 6 kandidatų į Klaipėdos mero postą diskusija: politikai negailėjo kritikos ne tik dabartinei miesto valdžiai, bet ir vienas kitam, dėstė turintys planus, kaip išspręsti jau ne vienus metus miestą kamuojančias bėdas.

Didžiųjų miestų merų rinkimams skirtos laidos laikas ir dalyviai buvo parinkti atsitiktine tvarka – burtų keliu. Klaipėdos mero posto siekiančių kandidatų, kurie buvo paskirstyti į dvi grupes, diskusijoms skirtos dvi laidos – įvykusi vasario 15 d., kita numatoma laida įvyks vasario 20 d.

Šią savaitę apie miesto problemas diskutavo ir į laidos vedėjo Deivido Jursevičiaus pateiktus klausimus atsakinėjo Giedrius Bindza (Darbo partija), Artūras Bogdanovas (Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“), Arvydas Ektis (Lietuvos žaliųjų partija), Ligita Girskienė (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), Audrius Petrošius (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai), Arvydas Vaitkus (Politinis komitetas „Ištikimi Klaipėdai“).

Medikų konsultacijų laukiančiųjų eilės – reformų padarinys ar į viešumą pagaliau iškilusi ir sprendžiama bėda?

Diskusiją kandidatai pradėjo nuo kone ryškiausio pastarųjų savaičių skandalo Klaipėdoje, kai socialinius tinklus ir žiniasklaidą apskriejo ankstų rytą prie naujai įkurtos Klaipėdos universiteto ligoninės išsirikiavusi kelių dešimčių žmonių, laukiančių galimybės užsiregistruoti pas kardiologą, eilė.

Klausiant, kaip kandidatai, jeigu taptų merais, spręstų eilių pas medikus problemą, paaiškėjo, jog siekiantieji posto skirtingai vertina susiklosčiusią padėtį. Kai kurie mano, kad su analogiškomis problemomis susiduria ne tik Klaipėda, bet ir kiti miestai, dalis dėl minėtų bėdų kaltina ką tik įvykusią ligoninių pertvarką.

„Mes manome, kad sumažintume eiles viešindami informaciją apie eiles ir užsirašiusių asmenų skaičių. Kiek teko bendrauti su žmonėmis, dauguma atsiliepia taip, kad eilėje gali tilpti, pavyzdžiui, 10 žmonių, bet yra užrašoma 4–6 žmonės“, – sprendimą siūlė G. Binza.

A. Bogdanovo teigimu, matyti, kad ligoninėse yra daug galimybių patekti mokamai konsultacijai, tačiau iš ligonių kasų finansuojamoms konsultacijoms skiriama nedaug galimų vizitų.

„Manau, kad visų pirma, reikia didinti finansavimą ligoninėms specialistams apmokėti ir taip padaugės laisvų gydytojų, kurie galėtų priimti miestiečius“, – siūlė politikas.

A. Ektis, jeigu taptų meru, eilių pas medikus problemą spręstų ragindamas Sveikatos apsaugos ministeriją diegti modelį, kai kiekvienas kardiologinėmis ligomis sergantis žmogus turi „savo“ kardiologą bei bandytų šios srities medikų prisivilioti į miestui pavaldų pirminės sveikatos priežiūros centrą.

Tuo tarpu kandidatė į mero postą L. Girskienė sakėsi atradusi susiklosčiusios situacijos kaltininką ir nurodė, jog atsakomybė tenka A. Petrošiui.

„Mes turime kaltininką – A. Petrošius, kuris balsavo už ligoninių sujungimą, neapgalvotą sujungimą. <…> Turime reformos, kuri buvo daroma skubotai, neapgalvotai, pasekmes ir situacija tik blogėja. Ji blogėja kasdien“, – dėstė L. Girskienė.

Ji taip pat išskyrė kelias problemas, kurias šioje srityje spręstų – tai, jog daug siuntimų pas specialistus išrašoma dėl problemų, kurias galėtų išspręsti šeimos gydytojai bei nuolat stringanti e. sveikata, medikų stygius.

Uostamiestyje kaip aktyvus ligoninių jungimo šalininkas žinomas A. Petošius sureagavo į jam mestą kolegės L. Girskienės kritiką.

„Aš džiaugiuosi, kad kolegė prisipažįsta balsavusi prieš tai, kad Klaipėda turėtų aukščiausio lygio medicinos centrą. Aišku, kad tos problemos egzistuoja. Džiugina tai, kad jos išlenda į dienos šviesą – anksčiau jos slėpdavosi po tam tikra dūmų uždanga, o šiandien mes su jomis susiduriame. Akivaizdu, kad kada išlenda problemos, randami ir sprendiniai, kaip ir šiuo atveju“, – sakė politikas.

Jis taip pat pastebėjo, jog su komanda yra numatę kelis konkrečius darbus pirminės sveikatos priežiūros srityje, kuri yra savivaldybės žinioje: žadama pastatyti naują Jūrininkų polikliniką, rekonstruoti vadinamąją trečią polikliniką ir siekti sukurti įrankį pacientų paskirstymui tais atvejais, kai vienoje įstaigoje dirbantys specialistai žmogaus konsultuoti negali priimti.

A. Vaitkus kaip vieną svarbiausių sveikatos sistemos bėdų akcentavo medikų trūkumo problemą ir žadėjo, kad tapęs meru siektų vienyti ligoninių medikus ir vadovus, kalbėti su jais, kaip pritraukti medicinos darbuotojų į Klaipėdą, nes ji yra atitolusi nuo centrinės valdžios, Vilniaus ir Kauno, kur specialistų yra daugiausia.

Miestas ir uostas – kandidatai turi planą kaip išsklaidyti įtampą?

Klaipėdoje ne vienerius metus kalbama apie įtampą tarp miesto ir uosto. Dar labiau ji išryškėjo kai uostas ir miestas pasitvirtino du atskirus bendruosius planus, kuriuose numatyti kai kurie sprendiniai netenkina abiejų pusių.

Vis dėlto ir šioje srityje kandidatai, panašu, jaučiasi galintys inicijuoti tokias derybas, kurios pagaliau sutaikytų dvi anaiptol ne visuomet viena kitai simpatizuojančias puses.

„Visų pirma, turi būti betarpiškas pokalbis. Negalime kažkaip kitaip įsivaizduoti, kad santykiai, bendradarbiavimas pagerės, jeigu nebus pokalbio nuoširdaus“, – sakė A. Bogdanovas ir pridūrė, jog pritaria Seime atsiradusiam siūlymui 30 proc. uosto akcijų skirti savivaldybei.

„Valstietė“ L. Girskienė teigė, jog ji ir yra minėto siūlymo iniciatorė bei tvirtino, jog tarp miesto ir uosto turėtų būti pasirašytas memorandumas, kuriame būtų apibrėžta, ko nori kiekviena pusių.

Tiesa, nors L. Girskienė, panašu, linkusi plėtoti dialogą ir išsiaiškinti uosto ir miesto lūkesčius, tuo pačiu ji ketina pradėti ir teisinius ginčus.

„Kalbant apie miestą ir uostą, tai santykį apibūdinčiau taip: komplikuotas kaip paauglių draugystė – didelė meilė, bet iki laimingos santuokos trūksta vieno sprendimo. <…> Šiuo metu mes turime du bendruosius planus. Pagal teisės aktus, uosto bendrasis planas yra aukštesnės galios planas nei miesto ir tai iš karto programuoja konfliktą. Šį klausimą reikia spręsti. Mes su patarėju ruošiame dokumentus į Konstitucinį Teismą, tai čia ateities klausimas“, – aiškino L. Girskienė.

Konservatorius A. Petrošius kritikavo tokį konkurentės žingsnį ir akcentavo, kad ne teisminiais procesas santykiai yra šildomi ir perkraunami. Jis taip pat pažymėjo, kad atsakomybė dėl miesto ir uosto nesutarimų turėtų slėgti ir ne vienerius metus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinio direktoriaus pareigas ėjusio A. Vaitkaus pečius.

„Yra nuolatinė diskusija apie infrastruktūrines lėšas, kurias uostas skiria miestui. Uostas stengiasi tas lėšas mažinti, miestas stengiasi tų lėšų išsikovoti daugiau. O iš tiesų turėtų būti bendras supratimas, kad už tas lėšas atliekami bendri projektai tiek uostui, tiek miestui. Investicijos galėtų būti skiriamos ir padarinių, kuriuos jaučia gyventojai, šalinimui – žaliųjų plotų plėtra, zonų formavimas“, – dėstė kandidatas.

Savo ruožtu A. Petrošius žadėjo inicijuoti diskusiją su bendrove „Klasco“, kurios įsikūrimą ir veiklą netoli miesto centro jis vadino Klaipėdos nelaime, kad ši imtųsi teritorijos konvertavimo.

A. Vaitkus tvirtino, kad vis linksniuojami nesutarimai tarp miesto ir uosto yra dirbtinai keliama problema. Pasak politiko, per ne vieną dešimtmetį vadovavimo Klaipėdos uostui jis pastebėjo, kad problemos tarp miesto ir uosto atsirasdavo likus pusmečiui iki rinkimų, o po jų kalbos greitai nutildavo.

„Žmonės, kurie dirbo tiek valdžioje ir uoste visada turėjo nuoseklų bendradarbiavimą. Aš skirdavau beveik dvigubai didesnes lėšas nei miestas įsisavindavo. Va čia yra didžioji problema. Aš manau, kad tiek uoste dirbantys, tiek Klaipėdoje gyvenantys žmonės yra tie patys žmonės ir dirbtinai priešinti visuomenę – tikrai yra nevalia. Manau, kad pasikeitus ilgametei miesto valdžiai šie santykiai susinormalizuos“, – sakė A. Vaitkus.

„Darbietis“ G. Bindza aiškino, kad reikia inicijuoti bendrą darinį, kuriame būtų tiek bendruomenės, tiek uosto įmonių, verslo atstovai ir ieškoti būdų, kaip bendradarbiauti.

„Būtent meras ir ši pozicija gali suvienyti ir tuo pačiu neteisingai atstovaudamas meras gali išskirti. Ką dabar ir turime“, – sakė kandidatas į Klaipėdos mero postą.

Tiesa, jam buvo paaiškinta, kad toks darinys jau yra sukurtas ir veikia.

Rusakalbių integracijos problemų kandidatai nežvelgia

Diskusijos metu neaplenktas ir uostamiesčio rusakalbių integracijos klausimas. Žinia, Klaipėdoje maždaug 20 proc. gyventojų gimtoji kalba yra rusų, o mieste veikia 6 mokyklos, kuriose ugdymas vyksta rusų kalba.

Kai kurios šalys jau yra apsisprendusios, kad atsisakys mokyklų, kuriose ugdymas vyksta rusų kalba, tad laidos vedėjas D. Jursevičius kandidatų klausė, ar jie svarstytų pereiti prie mokymo tik valstybine lietuvių kalba?

Kone visi kandidatai tvirtino, kad mieste bėdų dėl rusakalbių integracijos nekyla, o kalbos apie tai – dirbtinai keliama problema.

A. Ekčio teigimu, karta jau keičiasi ir anksčiau buvusio skaudulio, kurį po Sovietų Sąjungos subyrėjimo jautė kai kurie uostamiestyje likę gyventi žmonės, kurie nepersikėlė į Rusiją, jauno žmonės jau neturi, tad gerai kalba lietuviškai, studijuoja Lietuvos universitetuose.

„Manyčiau, kad tą diskusiją reikėtų kreipti į daugiatautiškumą, nes mes jau greitai Klaipėdoje turėsime kitą problemą – anglakalbių bus daugiau nei rusakalbių. Tą mes miesto vaizde matome, kiekvieną dieną gatvėse, kas mums vežioja maistą ir t.t.“, – dėstė A. Ektis.

L. Girskienės nuomone, Lietuvos mokyklose, finansuojamose iš biudžeto, turėtų būti dėstoma lietuvių kalba, tačiau turi išlikti kalbų pasirinkimo galimybė. Vis dėlto diskusija dėl kalbos, kuria vaikai yra ugdomi, turėtų vykti.

A. Petrošiaus teigimu, susipriešinimo mieste sumažėjo, kai pernai, netrukus po to, kai Rusija užpuolė Ukrainą, buvo nuspręsta uždaryti uostamiestyje veikusį Rusijos konsulatą.

Politiko nuomone, Lietuva galėtų svarstyti variantą, kuris jau yra pritaikytas kai kuriose užsienio šalyse, jog į šalį atvykusiems kitataučiams yra užtikrinamas ugdymas nacionaline kalba.

A. Petrošiaus žiniomis, rusakalbiai dažnai renkasi rusakalbių mokyklas, nes jiems yra svarbūs tam tikri kultūriniai momentai, todėl kandidatas siūlo, kad greta sustiprintos rusų kalbos mokyklose galėtų likti ir tam tikri kultūriniai elementai, kurie domina šią visuomenės grupę.

A. Vaitkus kritikavo dabartinę miesto valdžią, jog šį per mažai bendrauja su bendruomenėmis ir pastebėjo, jog visų pirma, vieningą sprendimą dėl ugdomosios kalbos valstybėje turėtų priimti centrinė valdžia. Pasak politiko, bendraudamas su įvairių tautinių bendruomenių atstovais jis pastebėjo jų geranoriškumą, tad svarbu išlaikyti nuolatinį bendravimą.

G. Bindza akcentavo, kad šiuo metu galiojantys įstatymai numato, kad turi būti sudarytos sąlygos vaikus mokyti ta kalba, kuria pageidauja tėvai.

„Būčiau už bendravimą su bendruomene. Jeigu bendruomenė nori turėti mokslus rusų, ukrainiečių, anglų, vokiečių kalbomis, lenkų kalba, tai, mano nuomone, savivaldybė neturėtų drausti, o turėtų skatinti draugišką tarpusavio sugyvenimą“, – aiškino G. Bindza.

Diskusijai ir bendravimui nusiteikęs ir „Vardan Lietuvos“ kandidatas A. Bogdanovas. Anot politiko, būtina išsiaiškinti, kodėl praėjus trims dešimtmečiams nepriklausomybės vis dar yra šeimų, kurios renkasi, kad jų vaikai būtų ugdomi mokyklose, kur dėstoma rusų kalba.

„Tik po diskusijos turėtume skatinti vykdyti švietėjišką veiklą kalbėtis su tėvais ir bendruomenėmis, kad jie vestų vaikus į lietuviškas mokyklas dėl to, kad vaikams būtų lengviau įsilieti į bendruomenę“, – akcentavo A. Bogdanovas.

Miglotos Klaipėdos profesionaliojo sporto perspektyvos

Nemažai dėmesio debatų metu buvo skirta ir profesionalaus sporto ateities perspektyvoms. Pastebėta, kad nepaisant to, jog savivaldybė remia krepšinio klubą „Neptūnas“, tačiau jis ir toliau susiduria su finansiniais sunkumais, o futbolo A lygoje nežaidžia uostamiesčio komanda.

L. Girskienė savivaldybės paramą „Neptūnui“ vertina neigiamai ir vadina ją pinigų išmetimu į balą. Politikė siūlo skirti daugiau dėmesio vaikų skatinimui sportuoti bei siūlo pasinaudoti Islandijos modeliu, kur skiriama tam tikra pinigų suma vaikams, pasirenkantiems būrelius. Toks sprendimas esą išspręstų nusikalstamumo, narkotikų vartojimo ir panašias problemas.

A. Petrošius viltis deda į nacionaliniu lygiu sukurtą sporto agentūrą, kuri turėtų pasirūpinti, kad federacijoms finansavimas būtų skirstomas teisingai ir pagal tam tikrus kriterijus.

Aiškesnį finansavimo skirstymo poreikį akcentavo ir A. Bogdanovas. Pasak jo, dažnai bendraujant su sporto atstovais tenka išgirsti nusivylimo dėl neaiškių principų, kuriais remiantis skirstomi pinigai. Kandidatas taip pat išskyrė kitų miestų sprendimą finansavimą sportininkams skirti pagal pasiekimus.

A. Vaitkaus nuomone, didžiausia „Neptūno“ problema yra tai, jog jis veikia kitaip nei profesionalaus sporto klubai kituose miestuose ir turi pats rasti lėšų ne tik sportininkams, bet ir salės nuomai. Kaip išeitį politikas matytų verslo paramą klubui.

„Manau, meškos paslauga buvo padaryta dar 2018 metais, kada viena politinė jėga šaukė, kad sportą finansuoja įmonės nesąžiningai. Kas nesąžiningai – nebuvo pasakyta, bet sistema buvo sugriauta. Šitos įmonės dirba miestuose ir jos turi būti socialiai atsakingos ir prisidėti prie sporto“, – aiškino A. Vaitkus.

G. Bindza teigė manantis, kad uostamiestis turėtų investuoti į pajūriui būdingas sporto šakas, kurios nėra tokios populiarios kaip krepšinis ar futbolas.

„Esame pajūris, turime propaguoti ir vandens sportą, kurio kiti miestai sau leisti negali. Turime sudaryti sąlygas jaunimui leisti rinktis tą sporto šaką, kuri atrodo geriausia“, – sakė Darbo partijos kandidatas.

Lietuvos žaliųjų partijos keliamas kandidatas į uostamiesčio mero postą A. Ektis atkreipė dėmesį į esą prastą sporto bazių situaciją Klaipėdos mieste. Jis akcentavo, kad uostamiestyje uždarius meninei gimnastikai tikusią salę, ši sporto šaka liko užmiršta, tokioje pačioje padėtyje esą atsidūrė ir dviračių sportas.

„Kai nėra kur plėtoti sporto, tai jis natūraliai ir numiršta“, – pridūrė A. Ektis.

Receptas merdinčiam senamiesčiui – parama verslui, ūkiškumas, renginiai ir siekis pritraukti jaunų žmonių?

Kaip ir per kiekvienus rinkimus, šiemet ir vėl keliamas merdinčio Klaipėdos senamiesčio klausimas.

Dalis kandidatų kritikavo dabartinę miesto valdžią dėl dalyje senamiesčio gatvių pradėtų ir užsitęsusių remonto darbų. Šiuo klausimu dabartinės miesto valdžios ginti stojo A. Petrošius, kuris aiškino, jog didžioji dalis dabar kylančių nepatogumų bus išspręsti jau šių metų vasaros pradžioje.

Jis taip pat teigė, jog laikosi pozicijos, kad nemenkas vaidmuo gaivinant senamiestį tenka verslui bei akcentavo būtinybę į miestą pritraukti jaunų žmonių.

„Mūsų pareiga yra pritraukti jaunus žmones į miestą. Ne tik universiteto, bet ir visų aukštųjų mokyklų stiprinimas yra raktas beveik bet kokių strateginių Klaipėdos problemų sprendimui. Tie pritraukti žmonės atneš gyvybę, bet verslas turės įdėti savo indėlį“, – dėstė A. Petrošius, kuris taip pat pridūrė, jog tapęs meru, pagrindinėje senamiestyje Tiltų gatvėje vakarais ir galbūt savaitgaliais įvestų tylos valandas, kai arterija būtų draudžiama kursuoti transportui, o kavinės ir restoranai galėtų išsinešti staliukus į lauką ir vykdyti veiklą.

Tiek A. Vaitkus, tiek A. Bogdanovas akcentavo gyventojų nutekėjimo į kaimyninę savivaldybę problemą ir akcentavo poreikį vystyti patrauklias teritorijas prie senamiesčio, kur galėtų kurtis ir gyventi žmonės, būtinybę tvarkyti apleistus pastatus, kurie galėtų sudominti verslą.

Tai, jog senamiestyje reikia tvarkyti apgriuvusius pastatus, rengti aukštos kokybės kultūrinius renginius ir įkurti jaunimui atvirų erdvių, akcentavo ir L. Girskienė.

G. Bindza senamiestyje kurtis verslą žadėjo skatinti nekilnojamojo turto mokesčio lengvata bei, kaip ir kai kurie kiti kandidatai, akcentavo renginių miesto centre poreikį.

A. Ektis teigė manantis, jog Klaipėdos senamiesčiui skaudžiai smogia ne itin toli veikiantys du prekybos centrai, nes ten savo veiklą perkėlė dalis parduotuvių ir sugrįžti į miesto centrą neketina.

Jis taip pat pabrėžė, kad siekiant gyvybės šioje miesto dalyje būtina pagaliau atnaujinti Atgimimo aikštę. Tiesa, A. Ektis laidoje prikėlė jau į užmarštį nuėjusį senąjį šios erdvės pavadinimą ir vadino ją Lenino aikšte.

„Būkime biedni, bet teisingi, pirmiausia sutvarkykime Lenino aikštę, tada galėsime kalbėti toliau apie Danės upės atgaivinimą. Bet kol nepajudame iš to mirties taško, tai apie didesnius projektus galime ir nekalbėti. Ji dabar vadinasi Atgimimo aikšte, bet kas ten atgimė norėčiau paklausti to, kas suteikė šiai aikštei tokį pavadinimą“, – dėstė kandidatas.