Kaip pritraukti jaunus žmones tapti policininkais ar karininkais? Specialistai pabrėžia – mokinių fizinis pasirengimas prastas

Diskutuojant, kaip pritraukti daugiau jaunų žmonių tapti policininkais ar karininkais, specialistai atkreipia dėmesį, jog daugelio mokinių fizinis pajėgumas itin mažas. Todėl ateityje norint sulaukti pakankamai fiziškai pajėgių jaunuolių, būtini švietimo sistemos pokyčiai.

Ginti tėvynę. Tokiu tikslu dauguma šauktinių atlieka karo tarnybą. Tačiau noro nepakanka. Pernai vien Kauno regione beveik pusė pakviestų jaunuolių tarnauti negalėjo.

„Tikrai pakankamai daug netinkamų šauktinių turime. Tas skaičius kasmet didėja. Galbūt ne taip jau smarkiai ženkliai, bet jis vis tiek yra didėjantis netinkamų skaičius“, – teigia Karo medicinos gydytoja Jurgita Žekonienė.

O sveikatos sutrikimų priežastys įvairios.

„Pagrindinė problema yra širdies ir kraujagyslių ligos, kaip ir visur kitur. Kitoje vietoje yra chirurginės ligos, buvusios traumos, potrauminės situacijos. Ir kažkokia dalis yra neurologinės, tikrai daug skundžiasi nugaros skausmais“, – sako gydytoja.

Tuo metu policininkus rengiančiose mokymo įstaigose padėtis stabilesnė. Fizinio pasirengimo egzamino neišlaiko beveik trečdalis stojančiųjų. Policijos mokyklos viršininkas pastebi, kad sunkiausia buvo po pandemijos suvaržymų, kai egzamino neišlaikė pusė kandidatų.

„Pablogėjimas būtent stojimo, susijęs su fiziniais gebėjimais, jautėsi labai po covido. Nėra paslaptis, kad uždarius mus namuose, sumažėjus aktyvumui, natūralu, kad sumažėja galimybės“, – teigia Policijos mokyklos viršininkas Robertas Šimulevičius.

Svajojantieji apie policininko darbą fiziškai jam ruoštis pradeda nuo mažumės. Kitaip pasiekti rezultatų sudėtinga.

„Tie, kurie tik 12 klasėje sugalvoja būti kariūnais, pareigūnais, tai čia ir susiduria su pagrindine problema, kad iki tol nevystė savo kūno, neruošė tiems pratimams. Čia yra pagrindinė problema“, – tikina Viešojo saugumo akademijos dekanė Snieguolė Matulienė.

Specialistai prastėjantį mokinių fizinį pasirengimą pastebi jau kelis dešimtmečius. Sako, kad norint pokyčių būtina aktyviau įsitraukti politikams.

„Ypač turbūt nerimą kelią širdies kraujagyslių sistemą atspindintis testas, tai yra ištvermė prastėja. Tai tikriausiai pats svarbiausias dalykas ir į ką reikėtų atkreipti dėmesį“, – sako fizinio aktyvumo ekspertas prof. dr. Arūnas Emeljanovas.

Švietimo ministerija žada pokyčius. Per penkerius metus mokyklose turėtų būti įvedama fizinio pajėgumo nustatymo sistema.

„Kad tie duomenys būtų centralizuotai pateikiami dienynuose ir tada pereitų į registrus, tai mes žinosime tą situaciją dar detaliau ir galėsime sekti, kaip ji kinta“, – teigia Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius.

Tačiau ministerija akcentuoja, fizinis pasirengimas daugiausia priklauso nuo šeimos.