Kai kurie migrantai jau apgyvendinti už stovyklų ribų: kol kas nė vienas nepabėgo, tačiau tikimybė, kad dirbs, – miglota

Dalis migrantų, praėjus metams, jau gali gyventi už užsieniečių apgyvendinimo centrų ribų. LRT.lt domėjosi, kaip šis procesas atrodo. Kol kas nėra oficialių žinių, kad tokie migrantai būtų pasišalinę iš Lietuvos, bet jų nėra ir daug.

Kaltina VSAT spaudimu iškraustyti

Galimybę 24 valandoms išeiti iš apgyvendinimo centro turi didelė dalis jų gyventojų, tačiau nuo šiol jie galės iš čia kraustytis ir visam laikui, gavę palankų Migracijos departamento arba teismo sprendimą. Tokių migrantų teisinis statusas – taikoma alternatyvi sulaikymo priemonė, netaikant judėjimo apribojimų.

Viena jų – Miriam (vardas pakeistas – LRT.lt) sakė Medininkų stovykloje pasirašiusi dokumentą, kad turi pakankamai pinigų ir nori gyventi Vilniuje.

„Po dviejų savaičių jie pas mane atėjo ir pasakė, kad turi gerų žinių: gali gyventi, kur nori, tik pranešk, kur esi, kiekvieną ketvirtadienį. Pradžioje jie sakė, kad turiu per 24 valandas palikti stovyklą, po kelių valandų atėjo vėl ir pasakė, kad liko 12 valandų“, – pasakojo ji. Merginos teigimu, ji nei buvo pasiruošusi, nei galėjo taip greitai rasti, kur gyventi.

Miriam yra irakietė, priklausanti jazidų mažumai, patyrusiai Islamo valstybės genocidą. Jos prieglobsčio prašymas nebuvo patenkintas.

Anot jos, apie galimybę gyventi ne centre pareigūnai jai pranešė patys privačiame pokalbyje. Šiuo metu ji gyvena pas žmones, priėmusius pas save į namus.

Ji pati nedalyvavo teismo posėdyje, kuriame buvo nuspręsta, kad moteris kas savaitę elektroniniu paštu turi pranešti savo adresą, kol bus „įvykdytas užsienietės išsiuntimas iš Lietuvos“, mat Miriam jau prašė prieglobsčio, jis jai nebuvo suteiktas ir nuspręsta ją išsiųsti iš Lietuvos, bet savo noru ji neišvyks.

Pasak savanoriškais pagrindais veikiančios organizacijos „Sienos grupė“, jie nuolat sulaukia žinučių, esą migrantams liepiama išeiti, bet kur eiti, šie nežino.

„Vis atsikartoja tai, kad jiems sakoma „jei nori laisvės, parašyk, kad turi kur gyventi, ir eik, kitaip negausi“. Tada jie parašo bet kokį adresą ir eina, nes bijo, kad negaus laisvės. O tada neturi kur būti, išsinuomoja vietą svečių namuose, pinigai eina į pabaigą“, – organizacijos savanorės teigimu, jie migrantus ragina likti centruose ir prašymų išeiti nerašyti, jei neturi pinigų.

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Prieglobsčio ir migracijos programos advokacijos vadovo Viktor Ostrovnoj teigimu, jis įžvelgia tendenciją, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba migrantus spaudžia išeiti, nes nebėra prasmės jų laikyti centruose.

„Tai yra žmonės, kurie jau nebėra prieglobsčio prašytojai, bet kurių VSAT dėl vienų ar kitų priežasčių negali išsiųsti iš Lietuvos. Laikyti juos sulaikytus be perspektyvos išsiųsti nėra prasminga, todėl jų toliau nebesulaikinėja. Taigi, pasirinkimas – arba kreiptis į teismą ir prašyti leisti jiems toliau gyventi centruose, ne tik Medininkų, bet ir kituose, arba tiesiog išprašyti. Mūsų žiniomis, tokie žmonės yra raginami susirasti sau būstą, tuomet kaip ir atrodys, jog jie ne į gatvę išmetami, o patys išeina gyventi kitur“, – sakė Raudonojo Kryžiaus atstovas.

Pasak V. Ostrovnoj, neretai migrantai žmonės šią galimybę supranta kaip vienintelį būdą išeiti iš stovyklų, todėl, net ir negalėdami to leisti, rezervuoja kambarius apgyvendinimo įstaigose.

„Kadangi formaliai jie dabar turi, kur gyventi, VSAT paleidžia juos. Tačiau pinigų savarankiškam gyvenimui jiems užtenka savaitei, dviems, ką daryti po to – neaišku. Į centrą grįžti nesinori, nes tai yra tas urvas, kuriame tave užrakintą laikė metus, o net jei norėtų – VSAT neturi pagrindo priimti atgal, nes apgyvendinimui centre kaip ir reikia teismo sprendimo“, – pasak pašnekovo, buvo atvejų, kai tokie migrantai kreipėsi į nevyriausybines organizacijas, tačiau jos neturi bendrabučių ar kitokių būstų.

Jis pabrėžė, kad tokioje padėtyje atsidūrusių žmonių nėra daug, tačiau be perspektyvos išgyventi laisvėje jie greičiausiai rinksis išvažiuoti iš Lietuvos.

VSAT: migrantams informacijos netrūksta

Tačiau jei toks užsienietis bandytų palikti Lietuvą, o jį sulaikytų kitos ES valstybės pareigūnai, šie grąžintų migrantus į Lietuvą, kaip pirmąją valstybę, į kurią jie atvyko, čia jie jau būtų laikomi pažeidėjais. Kiekvienas užsieniečių registracijos centre gyvenantis migrantas yra užregistruotas duomenų bazėje, paimti jo pirštų antspaudai.

VSAT jau anksčiau buvo sulaukusi priekaištų, esą išsikraustyti norintys asmenys, kaip ir Miriam, sulaukė liepimo kraustytis vos per kelias valandas. Kelios migrantės skundėsi, kad buvo pažadintos 7 valandą ryto ir joms liepta išsikraustyti nedelsiant.

VSAT tvirtina, kad tokios situacijos, kai migrantai esą stovi prie užsieniečių apgyvendinimo centrų vartų ir nežino, kur eiti, prasilenkia su realybe. Leidimas gyventi už centro ribų esą išduodamas tik su teismo sprendimu, todėl visos taisyklės migrantams turi būti aiškios.

„Jei kalbame apie laiko davimą pasiruošti, tai užsienietis, teikdamas prašymą leisti jam gyventi kitur, pats savarankiškai planuojasi ir pats nusimato datą, nuo kurios jis išsikelia ir rezervuojasi gyvenamąją vietą ne centre. Be tokios rezervacijos nebūtų įmanoma kreiptis į teismą, taigi pats rezervaciją atlikęs užsienietis tikrai žino, nuo kada jis ims gyventi už centro ribų, nes tik jis pats ir planuoja tą išsikėlimą“, – sakė VSAT atstovas Rokas Pukinskas.

Jo teigimu, apie taisykles pareigūnai migrantus informuoja išsamiai. Tačiau kodėl tada kyla nusiskundimų – gal migrantams taisyklės ne visada suprantamos?

„Yra atvejų, kai užsieniečiai, kurie jau privalėjo išsikelti iš centro, nes patys tai deklaravo, staiga persigalvoja ir paprašo leisti dar pasilikti centre. Tokiu atveju asmuo privalo pats rūpintis savo maitinimu (nes formaliai jau nebegyvena centre ir nebėra išlaikomas valstybės), tačiau jam išimties tvarka ir abipusiu susitarimu leidžiama gyventi centre, t. y. jam suteikiama nemokama pastogė“, – sakė R. Pukinskas.

Registruojasi visi

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė yra ne kartą sakiusi, kad centruose gyvenantys migrantai piktnaudžiauja laisve judėti, todėl gyvenimo sąlygų švelninti ar teisinio statuso keisti nereikėtų.

„Per birželio mėnesį apgyvendinimo vietas jau paliko 430 neteisėtų migrantų, tiesiog išėjo ir nebegrįžo“, – kalbėjo ji, Seimui svarstant įstatymo pataisas, leisiančias tokiems migrantams dirbti.

Vis dėlto paaiškėjo, kad tai migrantai, gyvenantys centruose, o tie, kurie pareiškė norą gyventi už centro ribų, turimais duomenimis, iš Lietuvos neišvyksta.

Pasak R. Pukinsko, iš Medininkų, Pabradės ir Kybartų tokia tvarka išsikraustė 25 užsieniečiai.

„Pažymėtina, kad beveik 50 proc. tokių užsieniečių naudojosi arba privačiai pasisamdyto advokato paslaugomis, arba valstybės garantuojama teisine pagalba“, – sakė R. Pukinskas. Jo teigimu, tai rodo, kad migrantai tikrai turi informacijos apie procedūras, nes bendrauja su teisininkais.

Pasak VSAT atstovo, visi šie asmenys liko Lietuvoje.

„Visi šie užsieniečiai, kuriems leista apsigyventi ne centrų teritorijose, nustatytu metu tvarkingai informuoja VSAT apie savo buvimo vietas“, – sakė R. Pukinskas.

Be VSAT, kelis užsieniečių apgyvendinimo centrus administruoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Ruklos pabėgėlių priėmimo centro vadovė Beatričė Bernotienė LRT TELEVIZIJAI sakė, kad išsikrausčiusių iš centro migrantų dar nėra.

Tačiau netrūksta tokių migrantų, kurie tiesiog išeina ir nebegrįžta.

„Kiekvieną dieną skirtingai: būna 10, 15, 20. Būna, kad nebūna nė vieno žmogaus“, – pasakojo ji apie pasišalinimo tendencijas.

Turi teisę dirbti, neturi teisės gyventi?

Vienas iš tokių migrantų, tiesiog išėjusių iš migrantų centro, yra LRT.lt kalbintas Pikasas (vardas pakeistas – LRT.lt), jis jau savaitę gyvena Vokietijoje, pasak jo, Lietuvos „imigracijos ministerija“ „sunaikino“ jo gyvenimą. Irakietis Lietuvoje buvo žinomas kaip vienas iš migrantų, surengusių migrantų piešinių parodą.

Viename iš centrų Pikasas gyveno lygiai metus, apie naują tvarką, leidžiančią migrantams laisviau judėti, jis sako nežinantis.

„Po to, kai mano prašymas [dėl prieglobsčio] buvo nebesvarstomas, ką dar galėjau daryti? Negaliu legaliai dirbti, negaliu susituokti, negaliu laisvai judėti. <...> Neturėjau kito pasirinkimo“, – apie pabėgimą iš Lietuvos pasakojo pašnekovas ir pažėrė kaltinimų Lietuvos institucijoms, kad migrantai neintegruojami į visuomenę, nemokomi lietuvių kalbos.

Jis užsiminė apie patirtas kančias, gyvenimą lyg kalėjime, esą kai kurie migrantai yra galvoję apie savižudybę. Tai ne pirmas kartas, kai pasirodo tokia informacija, tačiau oficialiai migrantais besirūpinančios institucijos apie mėginimų žudytis atvejus sako nežinančios.

Pikaso teigimu, jis nebijo, jog bus sulaikytas ir išsiųstas atgal į Lietuvą, atpažinti jo pirštų antspaudai.

„Turiu įrodymų, kad su manimi buvo elgiamasi nehumaniškai. Visa tai parodysiu Europos Žmogaus Teisių Teismui“, – kalbėjo Lietuvą palikęs irakietis.

LRT.lt kalbinta Miriam neturi jokių asmens tapatybės dokumentų, tik kelis teismo ir pareigūnų dokumentus, rodančius, kad jai nesuteiktas prieglobstis Lietuvoje, kad ji turi būti išsiųsta. Dar vieną dokumentą, dar nežinia, kokį, ji turėtų gauti po kelių savaičių.

„Neturiu planų, galbūt žinosiu tai ateityje“, – sakė ji, paklausta, ką ketina daryti dabar, kai gyvena nebe užsieniečių stovykloje.

Pagal naują tvarką, migrantai turės teisę dirbti, nors ir neturi leidimo gyventi Lietuvoje. Kaip pernelyg didelę laisvę tai kritikavo ne vienas Seimo narys – pavyzdžiui, Audroniaus Ažubalio teigimu, „šis įstatymas dabar, kokį mes priėmėme, atidaro visus šliuzus nelegaliai migracijai“. Kitas konservatorius Laurynas Kasčiūnas minėjo, kad tokiu reguliavimu „prikursime daug traukos faktorių nelegaliai migracijai“.

Pasak Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nario Tomo Tomilino, nors dalis migrantų teoriškai ir galės dirbti, praktiškai, jo teigimu, šie žmonės yra „išleisti į laisvę nuogi“.

Pavyzdžiui, kai kurie Lietuvoje veikiantys bankai negali atidaryti sąskaitos, jei asmuo nepateikia asmens tapatybės kortelės, paso arba leidimo gyventi Lietuvoje. Tačiau dauguma migrantų neturi ir tokio dokumento.

Vienas bankas LRT.lt informavo taikantis išimtį ukrainiečiams.

„Įstatymas šios migrantų bangos atžvilgiu yra labai griežtas, nes yra atskiras skyrius, pagal kurį užsieniečiai, patekę nelegaliai, traktuojami kitaip. Jie neturi jokių teisių, išskyrus tas, kurias Seimas nustatė: dirbti ir gauti teisinę konsultaciją prieš patenkant į darbo rinką. Jie negauna pašalpos, socialinio būsto, nieko“, – sakė T. Tomilinas ir pabrėžė, kad toks migrantų statusas skiria juos nuo migrantų iš Ukrainos, dėl pastarųjų socialinių garantijų buvo taisomi įstatymai.

Seimo nario teigimu, priimtos įstatymo pataisos turi spragų, jas dar reikės taisyti. Jo žiniomis, šie migrantai gyvena greičiau iš gaunamų perlaidų, bet kol galės užsidirbti, praeis laiko.

VMI nekomentavo, ar migrantai turi galimybę registruoti individualią veiklą, verslo liudijimą, kol įstatymo dėl užsieniečių galimybės dirbti pataisos nepasirašė prezidentas.

Pasak T. Tomilino, iš centrų išėję migrantai neturėtų susidurti su problema dėl vaikų – teisę į mokslą apibrėžia konvencijos, mokyklas vaikai lanko nepriklausomai nuo jų statuso. Vis dėlto, nesutvarkius jų padėties, gali kilti kitų klausimų – pavyzdžiui, ar gali institucijos paimti iš šeimos vaiką, jei juo nesirūpinama.

„Manau, bus karšta vasara ir Migracijos departamentui, ir Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Klausimų yra daugiau nei atsakymų – tie žmonės neturi jokio statuso, nors buvo daug kalbų, kad gal statusas bus“, – T. Tomilinas minėjo, kad reikės išleisti poįstatyminius aktus, kad teisė dirbti veiktų praktiškai.