Kadenciją baigęs Šimašius apie kritiką dėl gatvių: tikiu, kad naujas meras ras, ką reikia patobulinti, bet neabejoju – kryptis gera

Remigijus Šimašius baigė Vilniaus mero kadenciją ir dabar yra eilinis tarybos narys. „Veiklų puokštė tikrai bus labai įdomi“, – apie ateities planus sakė buvęs sostinės vadovas. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ R. Šimašius įvardijo ir svarbiausius per 8-erius metus įgyvendintus darbus, ir atsakė į kritiką dėl susiaurintų gatvių.

– Ką dabar veiksite gyvenime, turiu galvoje, ką dirbsite, kad užsidirbtumėte?

– Užsidirbti tikrai reikės ir puokštę darbų, tiesą sakant, turiu, dar formuoju, yra dar vietos. Bet tai nebus viena veikla, į kurią nersiu, neieškau darbo, bet veiklų puokštė bus tikrai labai įdomi. Nenoriu dar apie visas šnekėti, nes kai kurios turi įsibėgėti. Ir galiausiai reikia kelioms dienoms išeiti galvą pravėdinti, po Lietuvą pasivaikščioti.

– Bet ateities planuose turite politinę veiklą ar ką nors kito?

– Niekad nespjaunu dabar jau į šulinį, bet tai nėra mano prioritetas, kad būtinai planuočiau ir strateguočiau politinę veiklą. Reikia pravėdinti galvą, turbūt vasaros pabaigoje ar panašiu laiku apsispręsti, ar norėsiu politinės veiklos daugiau aktyvios, ar ne. Bet iš tikrųjų tarybos darbas irgi yra politinė veikla ir nuo Laisvės partijos niekur nesitraukiu, politikoje tam tikra prasme esu. Bet, aišku, su kitomis atsakomybėmis ir ne politikos smaigalyje, kaip būdamas Vilniaus meru.

– Aš būtent ir turėjau galvoje, sakydama apie politinę veiklą, labiau nacionalinę politiką, nes, savaime suprantama, kad būsite tarybos narys. Na, nebent padėtumėt mandatą.

– Kol kas neplanuoju mandato padėti, tikiuosi, kad viskas sklandžiai su kitomis veiklomis derės. Bet neatmetu jokių priežasčių, jokių scenarijų, nes, tiesą sakant, irgi labai svarbu, kaip sau pasakiau, kad reikia persikrauti ir nesiekti kandidatuoti 3 kadenciją, taip ir dabar nenoriu savęs uždaryti nei politikos narvelyje, nei Lietuvos narvelyje, nei kituose narveliuose, tai tikrai tų veiklų bus labai įvairių. Na, ir žiūrėsim, kaip tos puokštės suderės viena su kita.

– Sulig naujųjų tarybų pradžia Andrius Tapinas paviešino praėjusių kadencijų veiklas ir tarybos narių išlaidas. Kaip jūs vertinate, ar reikia keisti išlaidų kontrolėje ką nors? Ir jeigu reikia, tai kaip, kad nebūtų tokių atvejų, kai vienas ir tas pats tarybos narys gali pilti į automobilį ir dyzelino, ir benzino?

– Ir dar kiek girdėjau iš tų atvejų, kurie buvo paviešinti, – čia ne iš Vilniaus, iš kažkur kitur – kad tarpas tarp tų įsipylimų yra 10 minučių. Labai greit važiuoja ir dar spėja automobilį pakeisti. Bet čia turbūt reikia atskirti tuos atvejus. Viena, tai yra turbūt elementarus sukčiavimas, kuris gali įvykti. Aš tikrai nedrįstu kaltinti dabar iš karto sukčiavimu, bet panašu, kad tuo kvepia, tą turbūt institucijos jau aiškinasi ir išsiaiškins. O kita – apskritai ta tvarka. Man atrodo, tarybos nario statusas labai keistas. Viena vertus, tarsi visuomeninė veikla, už kurią kažkiek kompensuojama, kita vertus, matom iš pajamų, kad kai kuriems tai tampa tarsi normali darbinė veikla, pusė etato, sakykime.

Ir iš tikrųjų tas neapsisprendimas matosi. Akivaizdu, kad reikia kažkaip apsispręsti, nes kai žmonės praleidžia daug laiko, daug posėdžių, daug visko, natūralu, kad reikia gyventi ir kompensuoti patirtas išlaidas irgi. Ar dabartinė sistema gera? Nelabai. Kaip tobulinti? Tai tikrai reikia tobulinti. Mes šiandien frakcijoje kaip tik svarstėme tuos dalykus. Tai bent jau mūsų pozicija tokia ir panašu, kad tai išgirs ir visa valdančioji dauguma ir administracija, kad niekas nebūtų mokama avansu. Nes dabar būdavo tokia tvarka ir, kaip suprantu, ir daugelyje kitų savivaldybių: tarybos nariui pervedama kažkiek (lėšų – LRT.lt) ir paskui jis kažkiek išleidžia…

– Paskui atneša krūvelę čekių.

– Paskui atneša ir žinote, kas atsitinka. Spėju, nes nebuvau tarybos nariu labai ilgai, kad atsitinka labai elementarus dalykas: pervedė 200 ar 300 eurų avansą ir skambina, sako: „Klausyk, dar trūksta iki 200 eurų čekių, gal gali atnešti?“ Nes taip atrodo tarsi natūralu. Tai mes bent jau pasiūlėme, kad nebūtų jokių avansinių mokėjimų. Kad būtų tiesiog taip – jeigu patirta išlaidų, tai po to ir atskaityti. Tai irgi, tiesą sakant, detalė, bet svarbi.

O šiaip akivaizdu, kad jie peržengė ribas. Kraupstu tą matydamas. Andrius (Tapinas – LRT.lt), kai skelbė tą, iš karto nusiunčiau nuorodą į mūsų atvirus duomenis, sakiau, kad jeigu ko reikės, tai irgi dalinsimės viskuo. Tai sakė, kad žemiau vidurkio Vilniaus miestas, bet tai nereiškia, kad negali būti ko nors tikrai negarbingo, tikrai negaliu garantuoti.

– Nes ir didesnė dalis išlaidų kompensuojama, palyginti su kitomis savivaldybėmis.

– Tiesą sakant, tikrai nedrįstu komentuoti, smulkiai neanalizavau. Tiek, kiek mačiau apie visas ribas, tai yra gerokai mažiau. Ir apie kompensavimą už valandas, tai yra gerokai mažiau, ir A. Tapino duomenys rodo, kad gerokai mažiau negu vidurkis. Bet tai toli gražu nereiškia, kad viskas yra gerai.

– Kokie darbai jums pačiam per šitas dvi jūsų mero kadencijas Vilniuje buvo svarbiausi?

– Tiesą sakant, kai yra 8-eri metai, dažnai užsimiršta, kas buvo pačioje pradžioje, bet, aišku, dabar labai aiškiai atsimenu ir pradžią – tuomet buvo Vilniaus ištraukimas iš finansinės duobės, pusantrų metų buvo, grubiai tariant, tik tai. Tai yra radikalus, brutalus finansų tvarkymas, kuris kartais ne toks mielas ir pūkuotas buvo ir tikrai tas buvo labai labai svarbu. Korupcijos atsikratymas buvo antras dalykas. Toli gražu nereiškia, kad nėra jokios rizikos ar nėra kokio nors dalyko [likę], irgi nieko nukirst neduočiau, bet tų didžiųjų problemų, kurios buvo, tikrai atsikratėme.

Na ir galiausiai tai, kas dabar buvo rinkimų kampanijos metu, – miesto urbanistinio veido keitimas. Tai yra ir žalinimas, ir gatvių infrastruktūros, ir apskritai viso urbanistinio veido keitimas. Bet taip pat labai paminėčiau ir švietimo inovacijas, ir apskritai inovacijas, tai galbūt mažiau diskutuojama, mažiau matoma, nes sunkiau suprantama. Tai buvo labai svarbi mano darbo dalis ir, man atrodo, kad pavyko nemažai pakeisti ir pasiekti šioje vietoje. Galiausiai netgi „Bloomberg’o“ iššūkio laimėjimas ir to projekto diegimas, kad Vilnius kaip miestas yra visa mokykla, susilaukia labai didelio tarptautinio susidomėjimo, nes tai yra visiškai inovatyvus dalykas.

– Urbanistinė rinkiminės kampanijos dalis dabar prokuratūros akiratyje. Ji aiškinasi, ar susiaurintos Vilniaus gatvės nebūtų kliūtis gelbėjimo tarnyboms. Ar siaurinant gatves buvo konsultuojamasi su tomis tarnybomis? Su kuo iš jų buvo konsultuojamasi?

– Su visomis tarnybomis buvo konsultuojamasi: Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnyba, aišku, greitosios pagalbos paslaugų tiekėjais, su policija, su visais buvo konsultuojamasi. Prieš ne visus dvejus metus, kai buvo diegiama, tai buvo labai paprastas pasakymas – bent jau man tiesiai – kad didysis iššūkis skubant, aišku, yra iškiliosios perėjos. Nes jei veži ligonį, tas kratymasis tikrai ne į naudą. Bet visi irgi supranta, kad geriau, kad mažiau reikėtų važiuoti pas tą perėjoje partrenktą žmogų. Tai yra toks kompromisas, su kuriuo visi sutinka.

Šiandien ką matau, tai… Vėlgi, aš nuo tos temos stengiuosi nueiti dabar, nes ir mano statusas, ir viskas kito, bet aš matau tam tikrą klaidingą interpretavimą, nes vienur klombos sutrukdė, nors iš tikrųjų po dviejų mėnesių taip ar taip planuota nukelti, kitur tokia interpretacija, kad kažkur pritrūksta kompetencijos suprasti, kad gaisrinei mašinai svarbu pravažiavimas pro bet kur. Tai kai kur sąmoningai padaryta, kad ant šaligatvio galėtų užvažiuoti, tarkim, mašina. Tai ji gali pravažiuoti, bet ji nevažinėja ten kasdien, duok Dieve.

– Bet gaisrinės mašina negali perskristi kamščių.

– Oi, tikrai kamščių negali perskristi, bet čia kalbama apie kitus dalykus, apie gatvių plotį. Aš nenoriu į technines detales leistis, bet jeigu mes važiuojame lengvąja mašina, gatvės plotis yra pagal Kelių eismo taisykles, ir juostos plotis, kur pažymėta. Jeigu važiuoja gaisrinė mašina, jos plotis yra ten, kur ji gali pravažiuoti. Net jeigu išpaišyta, kad tu negali važiuoti lengvąja mašina, tai negalioja gaisrininkams. Jie gali važiuoti bet kur. Ir, man atrodo, čia daug tokių nesusipratimų dėl detalių yra.

Ir iš tarnybos girdėjau tokių prieštaringų nuostatų. Bet žadėjau nepalikti skeletų spintoje naujam merui, tad dar praeitą savaitę apsitarėme tuos dalykus ir žinau, kad susitikimai vyko, derinimaisi, ir jeigu yra kažkokių dalykų, jie tikrai arba buvo išspręsti, arba dar artimiausiomis dienomis bus. Po to prokuratūros įpareigojimo patvirtinau, bent jau aš pasakiau, kad nei ruošiamės skųsti, nei galvojam skųsti, viskas bus padaryta, sudėliota tinkamai, jeigu kilo kažkokių nesusipratimų.

– Ir tie, kuriems susiaurintos gatvės nekliudo gyventi Vilniuje, jus kritikavo, kad pinigai buvo leidžiami pertvarkant ne pačios prasčiausios būklės gatves, kai tuo metu tikrai daug tokių, kurias reikėtų, atrodo, ir greičiau tvarkyti. Nes duobėtos gatvės irgi nepadeda nei eismo saugumui, nei miestiečių gyvenimo patogumui. Kodėl?

– Ko iš tikrųjų reikėtų, tai daugiau pinigų gatvėms. Tai pirmas dalykas. Antras dalykas, aišku, tinkamai juos paskirstyti. Ir dėl tinkamo paskirstymo galiu drąsiai pasakyti, kad turime aiškius kriterijus, aiškią logiką ir visą laiką sakiau: kritikuokite tuos kriterijus, jei kas negerai. Labai mažai kritikos atsiranda.

– Tai ir sako: kodėl perdaro tas, kuriomis galima važinėti, kai pilna yra duobių?

– Gerbiama Rita, iš tikrųjų taip atrodo, kai tvarkai, kad ten buvo labai gerai, bet vėlgi kriterijai yra: ir apkrovimas – viešojo transporto, individualaus transporto, pėsčiųjų, – ir nusidėvėjimas. Ir kai kur tai reiškia, kad jeigu šiemet nesutvarkysi, tai kitais metais bus labai labai labai blogai. Yra daugybė kriterijų, jie visi yra įvertinami, gal kartais ir neteisingai.

Aš manau, kad prieš rinkimus labiausiai koją pakišo Saulėtekio alėjos tvarkymas, nes ten kažkodėl buvo sugalvota vėlai pradėti tvarkyti ir užstrigo, o dar ta gatvė, kažkas sako, gal ir nebuvo tokia bloga, buvo blogesnių. Ar ta bloga ir blogesnė tokio paties lygio kita….Tai jeigu grįžti į savo sodo gatvelę, kad ir labai mažą, ir ji labai bloga, tai tu vis tiek ją vertini kaip ir tą didelę gatvę. Daug emocijų ir visko šioje vietoje. Manau, kad visą laiką yra, ką galima patobulinti. Tikiu, kad naujas meras ras, ką reikia patobulinti, ir patobulins, bet kryptis, net neabejoju, yra gera ir tą vis daugiau miestiečių pamato ir įvertina.

– Siekis sumažinti automobilių skaičių mieste tikrai yra suprantamas ir vertinamas, bet tas siekis turėtų būti derinamas su viešojo transporto patogumu. Kas realiai padaryta? Kiek patogesnės ir greitesnės tapo kelionės viešuoju transportu Vilniuje?

– Dėl greitumo ir patogumo, mes pirmiausia labai preciziškai atlikome klientų tyrimus. Ir tikrai labai džiaugiuosi, kad klientų pasitenkinimo indeksas auga, ypač tų, kurie naudojasi viešuoju transportu.

– Bet tie, kurie naudojosi, tai jie ir naudojasi. Kalbu apie tuos, ką norima persodinti.

– Tai čia žinote – ir taip, ir ne, nes aš ne kartą esu girdėjęs, kaip žmonės sako: gal ir nieko tas viešasis transportas, bet vis tiek tas įvaizdis… O koks įvaizdis? Sako: tie žmonės, kurie važinėja. Ir aš galvoju: palauk, žmogau, aš važinėju, pavyzdžiui, ir viešuoju transportu, ir individualiu savo transportu, tai socialinės agresijos ar kitų dalykų kitų vairuotojų į aplinką transliuojama gerokai daugiau negu viduje.

– Taip, bet čia kita tema. Klausimas buvo, kiek realiai tapo patogesnės tos kelionės?

– Tą gali pasakyti tik vartotojai. Bent jau dešimtbalėje sistemoje plius pora punktų, jeigu teisingai pamenu, prisidėjo per tą laiką. O tai yra ir nauji autobusai, ir troleibusai, ir dažnesni jie, jų daugiau, tai yra ir stotelių įrengimas, ir laukimo sąlygos – tai yra visas kompleksas.

Ar viskas puiku? Ne, ne viskas puiku. Dėl to kaip tik pastarajame praėjusios tarybos posėdyje patvirtinta nauja sutartis su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku. Finansavimas yra 100-ui, sakyčiau, troleibusų, bet tai yra elektriniai autobusai, kurie nuo laidų įsikrauna, jie gali ir be laidų važiuoti dalį laiko – tai papildomai 100 būtent tokių troleibusų, elektrinių autobusų, plius dar 60 ateina, tai iš esmės baigta modernizacija. Na, šiandien autobusų parkas Vilniuje yra vienas iš naujausių Europoje, o kitų metų liepos mėnesį bus ir troleibusų parkas vienas iš naujausių.