Jie žaidžia su mirtimi: masiškai paplitus elektroninėms cigaretėms atskleidė pavojingą madą – vaikai patys sau gaminasi kvaišalus

„Liūdniausia, kad tai yra 8–9 klasių [moksleivių] mada“, – teigė Kauno VII forto direktorius Vladimiras Orlovas, kuris su komanda ištyrė vaikų ir jaunuolių gretose populiarėjančius elektroninius skysčius, maišytus su psichotropinėmis medžiagomis. Respublikinio priklausomybės ligų centro specialistė taip pat išreiškė nerimą, tačiau akcentavo, kad valstybė ir visuomenė dabar yra pasiruošimo etape sprendžiant šią problemą. 

LRT.lt kreipėsi į Kauno VII forto direktorių Vladimirą Orlovą, kadangi šioje įstaigoje gamtos mokslų specialistai ištyrė moksleivių šiuo metu itin pamėgtus elektroninius skysčius. Tie skysčiai į jų rankas pateko po to, kai dalis mokytojų pastebėjo keistą vaikų elgesį.

„Kai vaikas sėdi pamokoje stiklinėmis akimis, žiūri į vieną tašką, o kai ištarus jo vardą, jis niekaip nereaguoja, pedagogas suvokia, kad čia kažkas [ne taip]. Vaikai su buteliukais, su cigaretėmis šiandien beveik net nesislepia. Dažnai iš jų atima šiuos dalykus. Anksčiau tiesiog atimdavo ir manydavo, kad tai komercinis skystis, o dabar, kai pateko pas mus, parodėme, kas tai yra. Tam tikros mokyklos susirūpino, nes suprato, kad turi labai didelę bėdą, kurią iš principo labai sunku valdyti ir kontroliuoti“, – pasakojo V. Orlovas.

Elektroninių skysčių sudėtis: gali neatlaikyti širdis

Kauno VII forto direktorius teigė, kad tokias medžiagas vartojantys moksleiviai neperka skysčių komercinėse parduotuvėse, negauna jų pusiau legaliais arba nelegaliais būdais, o gaminasi juos savarankiškai iš atskirų komponentų.

„Moksleiviai atrado pramogą, kuri yra šiokia tokia mada, kaip mes dabar pastebime. Liūdniausia, kad tai yra 8–9 klasių [moksleivių] mada. Kalbame apie pakankamai jaunus vaikus, kurie neturi nei cheminių, nei biologinių žinių, kad suprastų, ką daro“, – sakė jis.

Pasak pašnekovo, moksleiviai įsivaizduoja, kad jie nieko blogo nedaro, o skysčių buteliukas kainuoja nebrangiai – 10 arba 20 eurų. Moksleiviai, tvirtino jis, pradeda gaminti skysčius nežinodami, kas yra tuose buteliukuose.

„Tų buteliukų viduje dažniausiai būna pakankamai didelis nikotino koncentratas, kuris, kad ir kaip keista, yra lengvai pasiekiamas. Jo pardavimo logika yra maždaug tokia: jeigu nori pasigaminti stipresnį skystį, atskirai nusiperki nikotino ir pili jo kiek nori <...> Rezultatas – skystis, kuriame nikotino koncentratas maksimalią įstatymų leidžiamą normą viršija 5 kartus“, – savo pastebėjimais dalijosi V. Orlovas.

Jis priduria, kad yra buteliukų, kuriuose galima rasti ir sintetinių narkotinių medžiagų. Anot V. Orlovo, tos medžiagos yra parduodamos užmaskuojant jų cheminę sudėtį maisto papildų kodais, o muitinė per didžiulį srautą kiekvieno buteliuko atskirai netikrina. Pašnekovas pabrėžė, kad buteliukų į Lietuvą taip pat atsiveža asmenys, grįžę iš šalies, kur tokios medžiagos yra legalizuotos.

V. Orlovas pasakojo, kad skysčiuose galima rasti ir tokių narkotinių medžiagų, kurių nėra gamtoje. Anot jo, šiandien pagaminti tokias medžiagas nelegalioje laboratorijoje yra lengva ir policija gali būti bejėgė tokias laboratorijas surasti ir uždaryti.

Pasak jo, viršijus nikotino dozę 10 kartų, mirtis yra garantuota, nes didelio kiekio koncentrato širdis gali neatlaikyti, o ypač tokioje rizikoje atsiduria vaikai, turintys širdies nepakankamumą.

Respublikinio priklausomybės ligų centro socialinė pedagogė Emilija Kvieskaitė-Makovejeva LRT.lt teigė, kad į įstaigą atėję jaunuoliai dažnai kalba apie elektroninių cigarečių skysčius. Anot jos, skysčiuose yra nemažai naujųjų psichotropinių medžiagų, o tokių medžiagų Europos Sąjungoje kiekvienais metais atsiranda apie 50.

„Tiksliai pasakyti ir ištirti, kas ten yra, sudėtinga, bet mes jaunuoliams atliekame testus. Tai pastebime tokias medžiagas kaip katinonai, čia yra toks stimuliantas. Fentanilis, kas mus labai neramina. Labai dažnai pasitaiko opiatų, kitur būna įmaišyta antidepresentų, rečiau – sintetinių kanabinoidų ir THC“, – pasakojo ji.

Vienos vartojimo priežasties nėra

Kalbėdamas apie tokių skysčių vartojimą, kaip subkultūros dalyką, V. Orlovas tai susiejo su kadaise paplitusiu klijų uostymu. Anot jo, tai buvo pigus narkotikas, kuris išpopuliarėjo asocialių vaikų gretose. Tačiau elektroninių cigarečių šiandien galima rasti bet kurio vaiko kišenėje, sakė jis, ir visai nesvarbu, ar tas vaikas iš pasiturinčios, ar asocialios šeimos, nes tai yra mados ir subkultūros dalykas.

E. Kvieskaitė-Makovejeva teigė, kad neįmanoma išskirti vienos priežasties, lemiančios tokių skysčių vartojimą. Socialinės pedagogės teigimu, vartojantys jaunuoliai, kaip ir suaugę žmonės, dažniausiai būna nelaimingi ir žalingas vartojimas yra kompleksinės problemos dalis.

„Viena iš priežasčių, kad draugai pasiūlė ir kad čia mada ir kad lengvai pasiekiama, <...> kitos priežastys: neturi ryšio su šeima, dėl kažkokios priežasties yra nelaimingi arba turi kokių nors diagnozių ir asmenybės sutrikimų. Labai retas atvejis, kad pas mus [Respublikinės priklausomybės ligų centre – red.] jaunuolis pasirodytų dėl to, kad tiesiog pavartojo“, – sakė ji.

E. Kvieskaitė taip pat pastebėjo, kad maišytus skysčius vartoja bet kurio socialinio statuso vaikai. Tam įtakos turi didelis prieinamumas prie elektroninių cigarečių, šešėlinė rinka, nepatikimi platintojai ir jų nuslepiama informacija arba patys ne viską žino.

„Yra pakankamai mažai informacijos apie tai ir ši medžiaga vartojama greičiau, negu mes suteikiame informaciją mokykloms, mokytojams, prevencinėms programoms. <...> Galima šiek tiek atskirti – socialiai pažeidžiamų šeimų arba aplinkų jaunimas lengviau prieina [prie medžiagų] ir daug greičiau atsiduria šiame pavojuje, jiems sunkiau pasiekti pagalbą“, – pasakojo ji.

Pašnekovė pridūrė, kad tokios elektroninės cigaretės ir medžiagos yra platinamos „turgaus principu“: draugai perka ir parduoda per draugus, taip pat yra ir socialinių tinklų grupės, mobilios programėlės, kur galima nusipirkti ir parduoti bent dalį tokių medžiagų.

„Tai ten yra tūkstančiai žmonių, [grupėse] rašoma ir lietuviškai. Aišku, visi užsislaptinę, medžiagų visa Mendelejevo lentelė, kokių tik nori: nuo amfetamino iki kokaino, mano paminėtų katinonų ir dar tokių, kurių aš net nežinau“, – stebėjosi E. Kvieskaitė-Makovejeva.

Liūdina valstybės, visuomenės, pedagogų ir tėvų reakcijos

Pasak V. Orlovo, šiandien kai kuriose mokyklose vyksta atviri pokalbiai su moksleiviais, kur dalyvauja ir forto analitinės chemijos specialistė. Jis pridūrė ir tai, kad kalbant su pedagogais dažnai išgirstama, jog tokių skysčių vartojimas nėra jokia naujiena, kad jie nežino, ką daryti. Pašnekovo teigimu, pedagogus nustebino tik faktas, kad skysčiuose galima rasti ir narkotinių medžiagų.

V. Orlovas pabrėžė, kad tėvai ir mokyklos tokius atvejus, kada paaiškėja, jog vaikas vartojo su narkotinėmis medžiagomis maišytus skysčius, bando išlaikyti bendruomenės viduje. Direktoriaus teigimu, bijoma skandalų, vaikai sudrausminami, tačiau kitą dieną apsimetama, kad nieko nebuvo.

„Buvo liūdna istorija, kai tėvai supyko ant manęs, kai aš jiems atidaviau jų šeštokės mergaitės elektroninę cigaretę. Tėvai pasakė, kad aš sugrioviau jiems visą gyvenimo laimę, kad jų vaikas yra nuostabus ir geriau jie būtų apie tai nežinoję, nes tai yra toks geras vaikas ir dabar yra priversti su tuo gyventi <...> Ir dar kaimynė sužinojo, ką ji dabar apie mus galvos. Žodžiu, buvo neadekvati reakcija“, – tėvų reakciją prisimena V. Orlovas.

Jis pridūrė, kad ir valstybės pozicija yra netinkama, kai apsimetama, jog nieko nevyksta. Policija, nors ir turi analitines technologijas, kiekvieno konfiskuoto buteliuko netirs, juolab kad tokie tyrimai brangiai kainuoja.

E. Kvieskaitė antrino, kad tėvai bijo savo aplinkos ir visuomenės dėmesio, jeigu paaiškėja, kad jų vaikas vartoja tokias medžiagas. Anot jos, egzistuoja visuomenės tabu klausimas, kadangi apie tokią problemą daug nekalbama, tačiau iššūkių kyla ir dėl tėvų negalėjimo išsiaiškinti, kas yra tuose skysčiuose.

„Jeigu tėvai ir globėjai norėtų suprasti, kas vyksta su tais vaikais – jie juk negali atradę elektroninę cigaretę ištirti, kas joje yra – jaunimas, aišku, neigtų, kad tai yra psichotropinės medžiagos. Tada tėvai ar globėjai susiduria su dilema, ar nešti į policiją, nes policija yra vienintelė tarnyba, kuri galėtų ištirti tą medžiagą <...> Į mūsų centrą atnešti negali, nes mes neturime reagentų ir turime pranešti kriminologams, jeigu pas mus atsiranda nelegalių medžiagų. Tai tėvams sunku suprasti, kas vyksta, nes nėra būdo, kaip jiems išsiaiškinti, ar pavartota medžiaga buvo psichotropinė ar ne“, – pasakojo ji.

Anot jos, tėvai į įstaigą gali atnešti ištirti medžiagą tik greitojo testo būdu, tačiau tam reikia žinoti, kokios medžiagos vaikas pavartojo. Problema, tvirtino pašnekovė, kad net ir pats vaikas dažniausiai nežino, kokia tai medžiaga.

Specialistė sakė pastebėjusi, kad tokių medžiagų vartojimas suaktyvėjo po to, kai buvo uždrausti elektroninių cigarečių skoniai. Pasak jos, tokiu būdu jaunam žmogui yra sudėtingiau legaliu būdu įsigyti saldų elektroninį skystį, todėl pradedama ieškoti per nelegalius kanalus.

„Jie vis tiek ieško tos medžiagos, tik randa per nelegalius šaltinius ir tada yra didesnė galimybė, kad tas nelegalus šaltinis pasiūlys kažką, kas parūkius dar ir pralinksmins <...>. Ypač patys jauniausi pabando „nes čia pasijuoksime“. Manau, nežinojimas yra didžiausia problema – trūksta švietimo. Aš, kaip dirbanti su jaunimu, manau, kad draudimai maištaujantį jaunimą mažiausiai veikia“, – sakė ji.

E. Kvieskaitė-Makovejeva sakė esanti nerami, nors nemano, kad reikia panikuoti. Ji teigė, kad dabar visuomenė yra pasiruošimo etape ir laikas turėtų būti skirtas švietimui ir prevencijai, o ne gąsdinimui.

„Tikrai nebus geriau, negu buvo, bus tik blogiau, nes tų medžiagų daugėja ir daugėja būdų, kaip [tas medžiagas] pasiekti. Sienų nepasistatysime ir medžiagų atėjimo nesustabdysime, tai viskas, ką mes galime, – išmokti kuo daugiau apie tai ir kuo daugiau jaunuolių paruošti šitoms rizikoms, su kuriomis susidurs ateityje arba susiduria dabar“, – sakė ji.

Sulaikyti 9 įtariamieji Kauno ir Marijampolės apskrityse

LRT.lt primena, kad teisėsauga Kauno ir Marijampolės apskrityse pastaruoju metu sulaikė devynis asmenis, kurie įtariami platinę nepilnamečiams elektroninių cigarečių skystį, sumaišytą su psichotropinėmis medžiagomis.

Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Darius Valkavičius spaudos konferencijoje teigė, kad per šių metų keturis mėnesius pradėta 13 ikiteisminių tyrimų dėl narkotinių medžiagų platinimo nepilnamečiams. Jis pridūrė, kad pernai bendrai buvo pradėta 13 ikiteisminių tyrimų būtent dėl narkotinių medžiagų platinimo nepilnamečiams.

„Mano įžvalgos yra tokios, kad tokių bylų tikrai daugėja. Vienas dalykas, manau, kad pareigūnai dirba ta linkme. Kitas dalykas, dėl ko didėja, – nepilnamečiai turi poreikį vartoti tokias medžiagas“, – sakė D. Valkavičius.

Pasak prokurorės Nomedos Urbonavičienės, įtariamiesiems yra nuo 19 iki 23 metų, vienas iš jų yra Kauno mokymo įstaigos moksleivis. Prokurorė tvirtino, kad dalis asmenų praeityje buvo teisti, dalis teisėsaugai žinoma.

„Dalis įtariamųjų kaltę pripažįsta, parodymus duoda, su teisėsaugos institucijomis bendradarbiauja“, – kalbėjo ji.

N. Urbonavičienė teigė, kad įtariamieji su pirkėjais bendravo mobiliosiomis programėlėmis, naudodami koduotus skaičius: „penkiasdešimt“, „šimtas“ ir „tūkstantis“. Pirmosios dvi koduotės reiškė elektroninius skysčius, kurie nėra sumaišyti ar praskiesti psichotropinėmis medžiagomis.

„Slaptažodis, žodis „tūkstantis“ kaip sutartinis ženklas <...> buvo naudojamas tais atvejais, kai buvo platinamas, realizuojamas elektroninių cigarečių skystis, praskiestas, sumaišytas su psichotropinėmis medžiagomis. Atsiskaitymai už psichotropines medžiagas tarp asmenų vyko grynaisiais pinigais. Atsiskaitymai taip pat vyko virtualia valiuta – kriptovaliuta“, – sakė ji.

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus viršininko Edgaro Charisovo teigimu, ikiteisminis tyrimas pradėtas po to, kai gauta duomenų, jog į Marijampolės sveikatos įstaigas pristatyti nepilnamečiai, apsinuodiję maišytais elektroniniais skysčiais.

„Tyrimas atskleidė itin opias problemas. Elektroninių cigarečių skystį su psichotropinėmis medžiagomis tiekė, maišė patys skysčių platintojai savo nuožiūra, neturėdami jokių cheminių žinių <...> Tyrimo metu nustatyta, kad skystį platino tiek pilnamečiai, tiek nepilnamečiai asmenys Marijampolės miesto viešosose vietose, jaunimo susibūrimo vietose ir, kas labai glumina, netgi švietimo įstaigose“, – sakė jis.

Pareigūno teigimu, tyrimo metu išsiaiškinta, kad skysčiuose būdavo sumaišyta ne vienos, o keturių skirtingų rūšių itin retos ir pavojingos psichotropinės medžiagos.