JAV Valstybės departamento atstovas: Europa turi pripažinti Kiniją kaip konkurentę

Pekinas vis labiau griebiasi destabilizuojančios taktikos ir prievartos Indijos ir Ramiojo vandenyno regione, LRT sako Jungtinių Amerikos Valstijų valstybės departamento Kinijos reikalų koordinatorius Rickas Watersas. Anot jo, Europa turi pripažinti, kad Kinija yra strateginis varžovas, o Taivano klausimas yra svarbus dėl pasaulio ekonomikos stabilumo ir taikos.

Įtampa tarp Kinijos ir Taivano vis labiau auga, dalis apžvalgininkų prognozuoja neišvengiamą karą.

LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ – Jungtinių Amerikos Valstijų valstybės departamento Kinijos reikalų koordinatorius Rickas Watersas.

– Pone Watersai, po eilinių Kinijos pratybų Taivano užsienio reikalų ministras pareiškė, kad Pekinas ruošiasi karui prieš Taivaną. Ar jūs irgi taip manote?

– Visų pirma, malonu būti čia pakviestam. Apie Taivano klausimą pasakyčiau, kad vienas dalykas, kuris nepasikeitė, kalbant apie JAV požiūrį, – mūsų tikslas užtikrinti stabilumą ir taiką. Mes laikomės vienos Kinijos politikos. Žinoma, stebime, kad keičiasi ši paradigma ir iš tiesų Pekinas daugiau naudoja destabilizuojančios taktikos ir prievartos, todėl mūsų žinia daugeliui mūsų partnerių ir draugų yra, kad mes turime nuolat siųsti bendrą žinią Pekinui, kad turime užtikrinti stabilumą ir taiką šiame regione. Viena sritis, kur vyko iš tiesų vaisingos diskusijos su Lietuva, buvo būtent mūsų strateginės derybos dėl požiūrio į santykius su Indijos ir Ramiojo vandenyno valstybėmis. Mes siekiame kuo išsamiau aptarti klausimus būtent šiame regione.

– Prezidentas Bidenas dar praėjusiais metais sakė, kad jei Kinija įsiveržtų į Taivaną, gintų Taivaną. Ar reali karo Taivane galimybė?

– Nenoriu spekuliuoti dėl ateities, tačiau noriu pasakyti, kad mūsų tikslas yra išlaikyti stabilumą. Manome, kad geriausias būdas tai padaryti, jei šalys kartu pasikalbėtų, o mes siųstume signalą Pekinui, kad mūsų visų bendras interesas yra išlaikyti stabilumą ir taiką būtent šiame kontekste. Tai yra pagrindinis strateginis tikslas, tai yra taip pat ir ekonominis visų tikslas dėl visų logistikos kelių tame regione. Daugelis mūsų tiekimo grandinių gali būti paveiktos kažkokio nestabilumo tame regione. Manome, kad tarptautinė bendruomenė turėtų susitelkti ir siųsti bendrą signalą Pekinui ir regionui, jog čia turime bendrų interesų.

– Pone Watersai, Europoje daug kalbama, taip pat ir Lietuvoje, apie Prancūzijos prezidento Macrono vizitą Kinijoje. Po vizito Pekine jis pareiškė, kad Europa neturėtų vadovautis Jungtinių Valstijų politika Taivano atžvilgiu. Tiesiog leido suprasti, kad Taivanas – ne Europos reikalas. Ar, jūsų manymu, Prancūzija stoja į Kinijos pusę?

– Manau, kad mes esame sutarę su Europos sąjungininkais dėl šio klausimo ir per pastaruosius keletą metų mes matėme vykstančių pokalbių Briuselyje bei daugelyje kitų Europos sostinių, kad tie pokalbiai iš tiesų juda ta pačia linkme kaip ir JAV, kur įvairios politinės partijos, demokratai ir respublikonai, prieina prie išvados, kad Kinija yra strateginis varžovas, konkurentas. Ta nuomonė atsispindi daugelyje Europos sostinių. Žvelgiant į ilgesnę perspektyvą, kaip Europa ir JAV bendraus su Kinija, galiausiai bus pripažinta, kad Kinija tampa strateginiu varžovu ir tas pripažinimas tampa akivaizdesnis, tačiau reikia prisiimti atsakomybę ir prisiimti tą atsakomybę yra iššūkis mums visiems.

– Ponas Macronas sako, kad Prancūzija nebus Jungtinių Valstijų vasalas dėl Taivano klausimų. Ko, jūsų akimis, siekia ponas Macronas tokiomis kalbomis?

– Aš leisiu Prancūzijos prezidentui kalbėti tai, ką jis nori, tačiau mūsų požiūris yra toks, kad bendras požiūris, bendra nuomonė, NATO komunikate išreikšta pozicija bei nuomonės, kurias mes matome Europos Komisijos ir Europos Sąjungos lyderių kalbose, jūsų premjerės pasakyta nuomonė apie tuos rūpesčius, apie susirūpinimą dėl Kinijos elgesio, – visa tai apima tas sritis, kurios yra svarbios valdžią renkantiems žmonėms visose valstybėse. Kinija neabejotinai turi įtakos visoms šalims ir kelia iššūkių mūsų visų ekonomikoms ir mūsų bendrovėms, todėl šalys turi rasti būdų bendradarbiauti, susitelkti kartu ir spręsti šiuos probleminius veiksmus.

– Kodėl Europai iš viso turėtų būti svarbus Taivano klausimas, Taivano ateitis?

– Manau, kad pastaruosius pusantrų metų mes suvokiame, kad nestabilumas Europoje paveikė visą pasaulį ir nestabilumas Ramiojo vandenyno ir Indijos vandenyno regione paveiktų ne tik saugumą, pasaulio ekonomiką, bet ir turėtų gerokai daugiau pasekmių. Ir man atrodo, tai, kas mums labiausiai rūpi, kalbant apie Kinijos Liaudies Respubliką, kad mes siekiame užtikrinti taisyklėmis pagrįstą tarptautinę tvarką, kas yra būtina sąlyga tiek klestėjimui, tiek taikai, tiek Europai, tiek JAV ir taip buvo pastarąjį pusę amžiaus. Jeigu pažiūrėtume į bendrą pareiškimą tarp Ukrainos ir Rusijos, kuris buvo padarytas vasario 4 dieną, matome, kad yra raginama sudaryti išimtinius blokus, kad būtent taip, man atrodo, yra daroma nuoroda tiesiai į NATO, kuris tarsi kelia grėsmę tarptautinei tvarkai. Kaip mes interpretuojame šiuos signalus, tai yra iš tiesų iššūkis būtent tai architektūrai, kuriai mes siekiame užtikrinti taiką, klestėjimą ir stabilumą.

– Lietuva aktyviai remia Taivaną, todėl užsitraukė Kinijos nemalonę ir ekonominį kerštą, tačiau tiek Europoje, tiek Lietuvoje yra manančių, kad su Kinija geriau draugauti, plėtoti prekybinius ryšius, kad nereikia prikišti jai Taivano klausimo. Kokios politikos, jūsų akimis, reikėtų laikytis bendraujant su Kinija?

– Nekomentuosiu Lietuvos vidaus politikos klausimų, tačiau turiu pasakyti, kad, man atrodo, valstybės turi būti laisvos pasirinkti ir įgyvendinti savo suverenius sprendimus. JAV atveju mes laikėmės neoficialių santykių su Taivanu daugelį dešimtmečių. Tie glaudūs santykiai buvo, lygiagrečiai plėtojant mūsų santykius su Kinijos Liaudies Respublika, tačiau dabar Pekinas vis labiau pereina prie prievartinės taktikos, smurtinės taktikos, kuri peržengia prekybos sritį ir tai veikia daugelį sričių.

– Lietuvoje politinės partijos nėra vieningos dėl Lietuvos politikos Taivano atžvilgiu, štai dabar vienos opozicinės partijos lyderis sako, kad nepasirašys partijų susitarimo dėl užsienio politikos, kol nebus atkurti ryšiai su Kinija. Koks būtų jūsų komentaras?

– Nesu matęs tų konkrečių išvadų, kurias jūs pateikiate, bet mes turime laikytis vienos politikos dėl santykių su Kinija. Mūsų diskusijos per pastaruosius keletą dešimtmečių iš tiesų sukosi aplink bendrą sutarimą, kad Kinija yra strateginis varžovas, būtent taip elgiasi su mumis ir reikia pripažinti, kad tai yra varžovų santykis. Mūsų požiūris tikrai yra visiškai kitoks, nei buvo prieš keletą metų, todėl būtų sveika diskutuoti, tačiau nenoriu komentuoti konkrečių Lietuvos nuomonių. Mūsų šalyje mes matome didžiulį mūsų pozicijos dėl Kinijos pokytį.

– Pone Watersai, Kinija iki šiol nepasmerkė Rusijos agresijos Ukrainoje ir toliau flirtuoja su Rusija. Yra nuomonių, kad nuo to, kaip seksis Ukrainai, kaip baigsis šis karas, priklausys, ar kils karas Taivane. Kiek Ukrainos pavyzdys gali turėti įtakos Taivano ateičiai?

– Mes matome, kad Pekinas dėl labai akivaizdaus Ukrainos konflikto nenutraukė bendravimo su Rusija, skelbia bendrus pareiškimus su Rusija net po to, kai prasidėjo karas, kalba apie kažkokių įtakos sferų, bendros politikos atgaivinimą. Tai prieštarauja Jungtinių Tautų Chartijos pagrindiniams principams. Kita problema yra tai, kad kai prasidėjo karas Ukrainoje, Pekinas tik padvigubino savo paramą Rusijai ir Maskvai. Mes turime aiškiai pasakyti Pekinui, kad mums kelia labai stiprų susirūpinimą, kad bus tiekiama mirtina ginkluotė ir pažeistos sankcijos. Mes turime siųsti signalus diplomatiškais kanalais, pasitelkdami savo sąjungininkus ir draugus. Tačiau, kaip ir sakiau, aš neturiu, negaliu spėlioti, ką Kinija galbūt darys Taivano kontekste, tačiau konfliktas Ukrainoje labai aiškiai atskleidė, kad yra bandoma pakeisti taisyklėmis pagrįstą tarptautinę tvarką ir griauti stabilumą bei taiką tiek Indijos ir Ramiojo vandenyno regione, tiek Europoje. Man atrodo, mes turime aiškiai išreikšti savo susirūpinimą būtent šiose srityse.

– Ką demokratiniam pasauliui reiškia Rusijos ir Kinijos draugystė?

– Manau, kad tie bendri pareiškimai ir tai, kaip vystosi jų bendri santykiai, mums jau yra atsakymas. Pateiksiu jums vieną konkretų pavyzdį – mes manome, kad Pekinas ir Maskva gana glaudžiai bendradarbiauja, keičiamasi informacija tarp Kinijos ir Rusijos žiniasklaidos ir dezinformacijos srityje. Žinau, kad tiek Lietuvoje, tiek daugelyje šio regiono valstybių žmonės yra puikiai susipažinę, ką reiškia propaganda, ir mums nemenką susirūpinimą kelia tai, kad tiek Rusija, tiek Kinija klaidingą naratyvą bando diegti politikoje, skelbdamos žinias apie karą Ukrainoje, kam tenka atsakomybė už tai ir daugeliu kitų klausimų. Tai yra esminis iššūkis demokratijoms. Demokratijos turi susivienyti ir stiprinti savo atsparumą ir rasti tinkamų būdų, kaip su tuo kovoti.

– Pone Watersai, pabaigoje noriu pacituoti jums Lenkijos premjerą, jis neseniai pareiškė, kad Europos gręžimasis į Kiniją, glaudesnių ryšių siekis galbūt yra istorinė europiečių klaida. Koks būtų Jungtinių Valstijų požiūris į šį klausimą?

– Manau, kad mes aiškiai pasakėme, ko mes norime iš savo santykių su Kinija. Realybė yra tokia, kad kinai yra mūsų konkurentai. Tai reikia akivaizdžiai pripažinti. Reikia suvokti, kuriose srityse jūsų santykiai yra priešiški, kuriose yra konkuruojama, tačiau reikia laikytis tam tikrų vertybių ir tam reikia labai talentingų diplomatų, labai glaudaus koordinavimo tarp partnerių ir sąjungininkų. Taip pat reikia suprasti, kuriose srityse mes prisidedame prie pasaulio ekonomikos stabilumo, klimato kaitos, kur neturime kito pasirinkimo, bet turime dirbti su kinais, kad rastume kažkokių bendrų sąlyčio taškus. Mes iš tiesų turime finansais grįstą politiką, neturime kažkokios konkrečios strategijos, kad norime sukelti naują JAV ir Kinijos šaltojo karo etapą ar kažkokią atvirą konfrontaciją. Mes matome, kad ta politika turi tam tikrų niuansų, tačiau ji yra pritaikyta prie realybės ir šių dienų iššūkių.