Prieš 1 metus
78
Europos politikos analizės centro vicepirmininkas Edwardas Lucasas mano, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimas skelbti dalinę mobilizaciją šalyje rodo spragą jo naratyve apie greitą pergalę kare prieš Ukrainą, bejėgiškumą susiklosčiusioje situacijoje. Tuo metu politologė Margarita Šešelgytė pabrėžė mananti, kad V. Putinas, nutaręs siųsti į karą rezervistus, kaip tik nepralaimėjo, mat ėmėsi ilgalaikio karo strategijos, kuri gali sukelti daugiau įtampų ir Vakaruose.
Apie tai pirmadienio vakarą diskutuota LRT televizijos laidoje „LRT forumas“.
Laidoje nuotoliniu būdu dalyvavęs E. Lucasas teigė manantis, kad V. Putino sprendimas dėl dalinės mobilizacijos neišspręs esminių Rusijos problemų, kurios išryškėjo kare prieš Ukrainą.
„(Mobilizacijos – LRT.lt) kaina yra labai aukšta, o nauda yra labai menka. Iš tiesų mobilizacija neišsprendžia jokių Rusijos karinių bėdų, nesuteikia geresnės logistikos, geresnės moralės, neleidžia pakeisti sunaikintos ginkluotės ar ginkluotės, kurią sunaikino ukrainiečiai, sukuria daug problemų V. Putinui. Tai atveria skylę V. Putino naratyve, kad pergalė bus labai greita“, – komentavo ekspertas.
Lietuvos ambasadorius ypatingiems pavedimams Linas Linkevičius laidoje antrino E. Lucasui, teigdamas, kad mobilizacija Rusijoje vargu, ar atneš didelių pokyčių mūšio lauke. Tiesa, jo manymu, tokie sprendimai didina socialinių ir galbūt politinių įtampų grėsmę.
„Jie (rusai – LRT.lt) visiškai nereagavo, kai buvo skerdynės Bučoje arba žudynės Mariupolyje. Sureagavo tada, kada grėsmė jiems patiems iškilo – kas turėjo pinigų, tas pabėgo, o kas neturėjo pinigų, išėjo protestuoti. Visa tai kažkokios kokybės mūšio lauke neatneš, bet yra chaosas geopolitinio lyderio galvoje, chaosas armijoje, chaosas visoje šalyje. Tikrai yra išaugusios socialinės įtampos ir galbūt net gali pradėti augti kažkokios politinės įtampos“, – svarstė L. Linkevičius.
Mano, kad Putinas nepralaimėjo
Laidoje dalyvavęs nepriklausomybės akto signataras Albinas Januška svarstė, kad V. Putinas, paskelbęs mobilizaciją, iš esmės pratęsė karą prieš Ukrainą ir tam tikra prasme įsivarė tiek save, tiek ir Ukrainą į kampą.
„V. Putinas mus visus ir save įvarė į dar didesnį kampą su mobilizacija, bet ypač su referendumais taip vadinamais, tai yra tos teritorijos, kurios bus paskelbtos Rusijos, jis niekada jų negalės atiduoti. Galime pasakyti, kad, kol gyvas V. Zelenskis, jis niekada neatsisakys tų teritorijų, o, kol gyvas V. Putinas, jis niekada negalės jų atiduoti. Čia yra labai rimta aklavietė, tai naujas etapas, iš kurio šiandien derybomis kelio, atrodo, nėra“, – aiškino A. Januška.
Tuo metu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorė, politologė M. Šešelgytė pabrėžė mananti, kad Rusijoje didesnių protestų dėl paskelbtos mobilizacijos nebus, mat žmonės yra išsigandę. O V. Putinas, anot politologės, kol kas nepralaimėjo, jis ėmėsi Ukrainos ir Vakarų sekinimo strategijos.
„Man pačiai kol kas skilimo galimybių ar kažkokių didelių protestų Rusijoje nesimato. Iš tiesų tie protestai yra pavieniai, žmonės bijo, žmonės bus siunčiami į Ukrainą ir tokių protestų tikrai aš nematau. V. Putinas nepralaimėjo šitoje situacijoje. [...]
Man atrodo, žaidimas vyksta dėl sekinimo, dėl ilgalaikio karo ir dabar V. Putinui yra labai svarbu sekinti Ukrainą. Šį rudenį susidursime su visokiais iššūkiais, susijusias su išaugusiomis kainomis, energijos išteklių kainomis, infliacija. [...] Europiečiai sako, kad yra pasiruošę šiam rudeniui. O, jeigu karas užsitęs iki kito rudens? Ar europiečiai yra pasiruošę ištverti dar metus tokioje sekinančioje situacijoje? Tai man atrodo, tai yra V. Putino tikslas. Jis turi daug taip vadinamos patrankų mėsos ir siunčia ją, siekdamas pratęsti karą“, – dėstė ji.
Ar susvyravo Kremliaus lyderio autoritetas?
E. Lucasas, kalbėdamas apie V. Putino padėtį, pažymėjo, kad Rusijos lyderis iš esmės neturi, kur trauktis, tad jo sprendimas skelbti mobilizaciją neturėtų atrodyti netikėtas.
„V. Putinui nėra, kur trauktis. Jam nesiseka mūšio lauke ir jo padėtis blogės. Mobilizuodamas gyventojus, jis gauna bent šiek tiek naujų karių, nors sunku pasakyti, ar tuos 300 tūkstančių naujų šauktinių bus galima paversti rimtesne karine jėga“, – tvirtino ekspertas.
Anot jo, neatmestina, kad Kremliuje dėl Rusijai nesėkmingo karo prieš Ukrainą vyksta kaltųjų paieškos.
Man atrodo, žaidimas vyksta dėl sekinimo, dėl ilgalaikio karo ir dabar V. Putinui yra labai svarbu sekinti Ukrainą.
M. Šešelgytė
„Sunku pasakyti, kas dedasi užkulisiuose, bet panašu, kad bandoma kaltę permesti kitiems, nes kažkas padarė labai prastus sprendimus. Tas kaltės permetimas dabar vyksta Kremliuje ir panašu, kad V. Putinui tam tikra prasme reikės už tai atsakyti, nes jis paskelbė karą, jis nesiklausė žmonių, kurie galbūt tam karui priešinosi“, – aiškino E. Lucasas.
Laidoje dalyvavęs prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys sakė, kad V. Putino autoritetas, įvykiams fronte nesivystant Rusijai palankia tėkme, Kremliuje susvyravo.
„Kas labiausiai susvyravo, tai V. Putino autoritetas ir pozicija valdžios vertikalėje. Gal ta pozicija ir nenukrito, bet galios resursas, žinoma, kad susvyravo. [...] Juo, kaip kariniu lyderiu, yra nepasitikima, akivaizdu, kad visas sumanymas nuo pat pradžių buvo prastas“, – dėstė prezidento patarėjas.
„Šalis yra stumiama į būklę, kurioje buvo Sovietų sąjungos karo Afganistane metu visuomenės socialinio bruzdesio ir politine prasme, iš karinės pusės situaciją galima palyginti, ką sako, ekspertai, su pirmuoju Čečėnijos karu. Jokios geros išeities jis (V. Putinas – LRT.lt) neturi šioje situacijoje ir toliau jo sprendimai bus tik blogesni“, – pridūrė K. Budrys.
Ragino pirmenybę skirti ukrainiečiams
M. Šešelgytė, kalbėdama apie rusų likimą Rusijoje, tvirtino, kad veikiausiai žmonės artimiausiu metu gali susidurti su represijomis, tad vis daugiau jų mėgins pasitraukti iš šalies.
„Žmonės kentės, susidurs su žiaurumu, represijomis, jeigu jie bėgs, vėl bus panaudotos represinės sankcijos. Tokia dilema yra ir mūsų sprendimai gali būti įvairūs, neužkertamas kelias tam, kad galėtume juos priimti“, – aiškino ji.
E. Lucasas pažymėjo manantis, kad Rytų Europos valstybės turėtų įsileisti rusus tik humanitariniais pagrindais. Pirmiausia, anot jo, reikia galvoti apie pagalbą ukrainiečiams.
„Paskutinius 20-30 metų rusai turėjo galimybę daryti, ką nori. Jie galėjo pasilikti šalyje, išvykti. [...] Tikrai džiaugiuosi, kai Rusijos piliečiai priešinasi. Nereikėtų visų grupuoti į vieną grupę, bet reikėtų daryti skirtumą tarp jų ir ukrainiečių. Būtent ukrainiečiams reikalinga mūsų parama. Ir iš tiesų daug rusų palieka Rusiją ne dėl to, kad jie nesutinka, priešinasi Rusijos neoimperialistinei politikai, ne, jie bėga todėl, kad nenori kovoti“, – dėstė ekspertas.
Panašiai kalbėjo ir signataras A. Januška. Anot jo, Lietuva nebūtų pajėgi suvaldyti didžiulių iš Rusijos bėgančių žmonių srautų.
„V. Putinas iki šiol neuždarė sienų, tai reiškia, kad jis leidžia. Kiek girdėjau, A. Lukašenka sako V. Putinui, kad tegul rusai bėga, mes juos priimsime. O kas čia atvyks? Kokie yra mūsų pajėgumai įvertinti, kas tie žmonės yra?“, – svarstė jis.
Ginklų tiekti neskubama, nes nenorima uždaryti kelių deryboms
Prezidento G. Nausėdos patarėjas K. Budrys tikino, kad tiek Rytų, tiek ir Vakarų Europos valstybės anksčiau ar vėliau ims tiekti galingesnę ginkluotę Ukrainai.
„Neabejoju, kad mes turėsime Vakarų gamybos tankus Ukrainos teritorijoje ir jie vykdys kovines užduotis“, – dėstė jis.
A. Januška savo ruožtu pažymėjo, kad tiek Lietuva, tiek ir kitos Europos valstybės susiduria su dilema – šalys nori paremti Ukrainą ginklais, tačiau skaičiuojama, kiek pačioms liktų ginklų.
„Diskusija, kuri vyko dėl Lietuvos ginklų, yra klasikinė visam Vakarų pasauliui. Ką mes galėtume šiandien suteikti Ukrainai, tai reiškia atimtume iš savo saugumo. Tai kur yra ta riba? Kiek galime atiduoti?“, – dėstė jis.
Anot jo, kartu keliamas klausimas ir baiminamąsi, kaip V. Putinas sureaguotų į tai, jei Ukrainai Vakarų valstybės perduotų ginkluotę, kurios pagalba ukrainiečiai galėtų iš savo teritorijos šūviais pasiekti Rusiją.
„Yra ginklai, kuriuos galėtume duoti, bet nenorime, kadangi bijome branduolinio karo, bijome, kad V. Putinas sureaguos taip, jei duosime toliašaudes technikas. Ir kol kas Europa, Amerika dėl to laukia“, – tikino signataras.
Ir iš tiesų daug rusų palieka Rusiją ne dėl to, kad jie nesutinka, priešinasi Rusijos neoimperialistinei politikai, ne, jie bėga todėl, kad nenori kovoti.
E. Lucasas
A. Januškos manymu, įtakingiausi Vakarų politiniai veikėjai svarsto, kad valdžia Rusijoje net ir po karo vargu, ar pasikeis.
„Tad, jie įsivaizduoja, kad reikės gyventi su tokiu V. Putinu, koks jis yra. Ir todėl nereikia padaryti tokių dalykų, kurie labai padėtų ukrainiečiams, bet neužkirstų kelio ateityje derėtis su V. Putinu“, – aiškino A. Januška.
Mano, kad sankcijos neveikia
Europos Sąjungai svarstant apie aštuntąjį sankcijų Rusijai paketą, M. Šešelgytė tvirtino, kad, nors Rusijos ekonomika nesustojo, sankcijų nauda yra jaučiama, tad ir jas taikyti toliau tikrai verta.
Pasak politologės, suprantama, kad ne visos Europos valstybės pritaria sankcijų Rusijai plėtimo politikai.
„Šalims, kurios yra toliau nuo Rusijos, joms svarbu, kad energetiniai ištekliai nebūtų per daug brangūs ir gyventojai neišeitų į gatves“, – teigė ji.
Tuo metu E. Lucasas neslėpė manantis, kad sankcijos Rusijai neveikia.
„Sankcijos niekada neveikia taip gerai, kaip tikimės. Taikėme sankcijas Kubai, Iranui, Baltarusijai, bet jos yra bevertės, mano nuomone. Taip, tai yra politinio solidarumo ženklas, jos silpnina šalį, kuriai taikomos sankcijos, bet tai nėra pakaitalas to, ko mums reikia. Mums reikia karinės, politinės, diplomatinės paramos Ukrainai. [...]
Įšaldėme Rusijos turtą, bet V. Putinas vis tiek gauna pinigų. Būtų klaidinga manyti, kad V. Putinas yra kaip ir visi kiti Vakarų lyderiai. Ne, V. Putinas yra mafijos galva, jis turi pinigų ginklų, kad galėtų nusipirkti ginklų, kad galėtų sumokėti savo sąjungininkams“, – dėstė ekspertas.
Parengė Gytis Pankūnas.
English (US) ·