Įžvelgė ryšį: tie, kas į universitetą įstojo išlaikę matematikos egzaminą, uždirba vidutiniškai 40 proc. daugiau nei nelaikiusieji

Ne tik matematikos nemoka Lietuvos vaikai, ką rodo ir brandos egzamino rezultatai. Bėdų turime ir dėl fizikos, chemijos, informacinių technologijų, tačiau jos pridengtos, nes šiuos egzaminus laikyti renkasi mažai jaunuolių. O į aukštąsias mokylas ateina studijoms nepasirengę abiturientai. „Kaip mokykloje, jei visa klasė susitaria bėgti iš pamokos, tai gal mokytojas nebaus visos klasės, taip ir sisteminiu lygiu – jei visi labai prastus rezultatus rodys, nuleisime kartelę, kad vis tiek norintys įstotų į aukštąsias mokyklas“, – įžvalgomis socialiniame tinkle pasidalijo švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas. 

Abiturientų matematikos žinios prastėja, tai atsispindi valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatuose. Kaip primena G. Jakštas, išimtis buvo 2021 m., kai tiek egzamine buvo didesnė dalis bendrojo kurso klausimų, tiek egzamino laikymui buvo skirta daugiau laiko, o į abiturientų pasirengimą egzaminams investuota daugiau. Atmetus 2021 m., prastėjimo tendencija aiški – neišlaikiusiųjų dalis auga, o vidutinis balas – mažėja.

Pasak viceministro, priklausomai nuo egzamino užduočių, rezultatai gali svyruoti keliais taškais. Tačiau bendrai egzaminų rezultatai gerai atspindi žinias, kurios, deja, bet yra labai silpnos. Matematikos VBE išlaikymo riba yra 9 taškai iš 60 (15 proc.).

„Nepavyko rasti kitos šalies, kur egzaminų išlaikymo kartelė būtų tokia žema. Išlaikymo apatinės ribos kitose šalyse dažniausiai yra tarp 35 ir 55 procentų“, – teigia viceministras.

Jis pabrėžė, kad, nepaisant mažos dalies pasirengusiųjų studijuoti aukštosiose mokyklose, esame viena iš labiausiai diplomuotų šalių pasaulyje. Tačiau, deja, bet diplomas ne visada reiškia įgytas žinias bei kompetencijas.

Daug abiturientų nepasirengę studijoms

„Didžiausia problema, apie kurią kalbame, yra ta, kad didelės dalies abiturientų pasirengimas nesiekia minimalaus lygio, nerenka nė 15 proc. taškų. Dalis baksnoja pirštu į mokytojus, programą, sistemą, bet, mano nuomone, didžiausias iššūkis – mokinių motyvacija. Mokantis, nepriklausomai nuo lankomos mokyklos, turimo mokytojo ar programos specifikos, bent 9 taškus iš 60 galimų kiekvienam turėtų pavykti surinkti“, – įsitikinęs G. Jakštas.

Anot viceministro, abiturientai yra gana suaugę, protingi ir atsakingi, kad suprastų, kad reikia mokytis ir prisiimti atsakomybę už rezultatus. Tačiau didelė dalis abiturientų neplanuoja toli į ateitį. Jis rėmėsi apklausomis, kurios parodė, kad prieš pat mokyklos baigimą, tik 63 proc. žino, kokią profesiją norėtų įgyti, dar mažiau (57 proc.) žino, kokias studijų programas rinksis stojimo metu.

Tie, kurie į universitetus įstojo išlaikę matematikos VBE, baigę studijas uždirba vidutiniškai 40 proc. daugiau nei tie, kurie baigė, tačiau stodami nebuvo išlaikę matematikos VBE.

G. Jakštas

Apklausus absolventus, praėjus 6 mėnesiams po studijų baigimo, situacija panaši – tik 40 proc. absolventų teigia, kad rinktųsi tą pačią specialybę.

„Tad neplanuojant ateities, sprendimai yra priimami remiantis tuo, kas naudingiau (o šiuo atveju – paprasčiau) yra dabar. Taip mąstydamas dažnas mokinys pasirenka mokytis ties minimalių reikalavimų riba, kai gauna teisę rinktis ką mokysis gimnazijoje išplėstiniu kursu, ko nesimokys visai, sprendimą dalis priima ne pagal tai, ko reikėtų išmokti planuojant gyvenimą, bet pagal tai, kur paprasčiau bus „praslysti“, – nuomone dalijosi G. Jakštas.

Pasak jo, VBE rezultatai naudojami praktiškai tik stojant į aukštąsias mokyklas. Tad motyvacija mokytis yra tiesiogiai susijusi su galimybėmis, kurios atsiveria arba užsidaro, priklausomai nuo rezultatų.

„Jei visi blogai mokysis, nuleisime kartelę“

„Daug metų politikai savo sprendimais rodė, kad atsakomybės mokiniams už nesimokymą nereikia prisiimti. Veikiau priešingai. Kaip mokykloje, jei visa klasė susitaria bėgti iš pamokos, tai gal mokytojas nebaus visos klasės, taip ir sisteminiu lygiu – jei visi labai prastus rezultatus rodys, nuleisime kartelę, kad vis tiek norintys įstotų į aukštąsias mokyklas.

Aukštųjų mokyklų studijų finansavimas vien pagal studentų skaičių smarkiai prisidėjo prie šių politinių sprendimų. Aukštosios mokyklos suinteresuotos priimti kuo daugiau studentų, nesvarbu, ar pasirengusių studijoms, nesvarbu ir kokie jie baigs studijas. Tad spaudimas leisti karteles kuriamas iš visų pusių. Mokykloje nesimokę mokiniai (arba jų tėvai) nori į aukštąją mokyklą, nori ir ten nesimokyti ir gauti diplomą. Aukštosios mokyklos nori krepšelių, o kiekvienas studentas – papildomas krepšelis. Ar jis mokysis, ar ne – jokio skirtumo – pinigai tie patys. Kartelės nuleidimas – win-win“, – dalijosi viceministras.

Jei tėvai aukštesnio socialinio ekonominio statuso, jie dažniausiai daugiau investuoja į vaikų išsilavinimą, rodo dėmesį ir padeda nuosekliai mokytis namie.

G.Jakštas

Jis pabrėžė, kad jau priimti sprendimai, kad nuo 2024 m. neišlaikiusieji bent 3 VBE (tarp kurių – lietuvių kalbos ir matematikos) negalės studijuoti aukštosiose mokyklose net ir susimokėdami už studijas.

Priimti ir sprendimai dėl studijų finansavimo modelio pakeitimų – nuo 2024 m. startuoja finansavimas už studijų kokybę (vertinama, kaip absolventams sekasi darbo rinkoje, studijų tarptautiškumas ir kt.). Taip pat priimti sprendimai, kurie leis aukštosioms mokykloms neprarasti finansavimo atsisakius nepažangių studentų, dėl ko nebebus siekiama bet kokia kaina išlaikyti studentą, kad tik neprarastų krepšelio.

„Bendrajame ugdyme bus laikomasi principo – mokytis, kol išmoksi, ir tam bus teikiama pagalba. Šiuo metu, esant ir labai prastiems mokymosi rezultatams, mokiniai yra keliami į aukštesnes klases. Tokiu būdu mokiniai yra pasmerkiami nesėkmei. Jeigu nemoki žemesnės klasės kurso, ateini į aukštesnę, patiri didžiulį stresą, kas kenkia ir sveikatai, gali sukelti agresiją, skatina ieškoti būdų nelankyti pamokų, nes jose nieko nesuprantat nėra malonu leisti laiką, ir aibę kitų problemų. Dalis sprendimų bendrajame ugdyme jau taip pat priimti – mokinio žinios ir gebėjimai bus sistemiškai stebimi ir esant spragoms teikiama individualizuota pagalba. O nepasiekus atitinkamo žinių lygio į aukštesnę klasę ar į gimnaziją einama tik pakartojus kursą“, – vardijo viceministras.

Kebli padėtis ir dėl fizikos, chemijos, IT

Kaip tikina viceministras G. Jakštas, problema yra dėl visų dalykų, o ypač dėl vadinamųjų tiksliųjų mokslų.

„Matematikos VBE neišlaikė beveik 5 tūkst. abiturientų (34,2 proc. laikiusiųjų)! Milžiniškas skaičius ir dalis, dėl to matematika nepraslysta niekam pro akis. Tačiau, jei manome, kad vaikai moka fiziką, chemiją ar IT, nes juos išlaiko atitinkamai 97 proc., 96 proc., 87 proc., tai klystame. Nominalūs šiuos egzaminus išlaikiusiųjų skaičiai yra atitinkamai 1841, 863 ir 1964, kai matematiką išlaikė 9302 abiturientai. Esmė, kad daugelis abiturientų šių egzaminų nesirenka laikyti ir taip tiesiog neparodo savo žinių neturėjimo.

„Šįkart detaliau pažiūrėkime tik iš vienos, siauros perspektyvos – kaip sekasi studijuoti. Imdami vienų metų abiturientų laidą (2014 m. abiturientai, jie jau ne tik baigė studijas, bet ir po studijų pradėjo dirbti). Iš tų, kurie įstojo į kolegiją neišlaikę matematikos VBE, studijų nebaigė 44 proc., jei matematiką išlaikė bent slenkstiniu lygiu (bent 16 balų iš 100), nebaigė studijų mažiau nei 25 proc. Tai labai menkai priklauso nuo studijų krypties, visose kryptyse studijas baigia gerokai mažesnė dalis, jei neišlaikė matematikos VBE.

Įžvelgia ryšį tarp matematikos egzamino ir atlyginimo

Vienas iš būdų pamatuoti studijų aukštojoje mokykloje sėkmę ir naudą yra matuojant sėkmę darbo rinkoje, tikina G. Jakštas.

Tie, kurie į universitetus įstojo išlaikę matematikos VBE, baigę studijas uždirba vidutiniškai 40 proc. daugiau nei tie, kurie baigė, tačiau stodami nebuvo išlaikę matematikos VBE.

Pavyzdžiui, tarp verslo ir vadybos absolventų šis skirtumas siekia net 49 proc., inžinerijoje – 54 proc., sveikatos moksluose – 37 proc. Skirtumai yra visose srityse“, – iliustravo viceministras.

Palygino su statomu namu

Anot G. Jakšto, šių problemų sprendimas yra fundamentalus, bet gana papastas. Nepasiekę atitinkamo žinių ir kompetencijų lygio, mokiniai neturėtų toliau keliauti sistemos pakopomis, apsimetant, kad tų žinių turima. Kiekvienais metais turi būti įvertinamos mokinių žinios ir kompetencijos, o esant spragoms – sudaromas planas, kaip jas likviduoti, esant didelėms spragoms – kartojamas visas kursas.

„Tačiau dauguma nenori likti toje vietoje, kur stringa, bet nori judėti toliau. Įsivaizduoju tokį požiūrį statybų sektoriuje. Matai, kad namas paprastai pastatomas per 12 mėnesių, tada dar per keturis padaroma apdaila ir jis įrengiamas. Deja, bet nutiko, kad praėjus 12 mėnesių ne tik kad nepavyko namo pastatyti, bet ir pamatų dar nėra. Remiantis mokyklos patirtimi, judi pagal planuotą grafiką ir pradedi įrengimą namo, kurio nėra.

Čia sužaidžia ir aukštosios mokyklos, siekdamos gauti daugiau lėšų. Sako, atvykite pas mus studijuoti, ne tik įgysite aukštąjį išsilavinimą, bet ir išmokysime to, ko neišmokote mokykloje. Baigiant aukštąją mokyklą nėra nacionalinių egzaminų, kurie parodytų, jog dalis nepajėgūs baigti. Absolventai sužino darbo rinkoje, kad nelabai pasiruošę dirbti darbą, atitinkantį teoriškai įgytos kvalifikacijos lygį.

Matyt, palyginimas su statybomis čia ir baigiasi, nes neįsivaizduoju įmonės, kuri sutiktų daryti apdailą ir įrengimą namui, kurio nėra, arba pažadėtų darydami apdailą drauge pastatyti ir namą“, – svarstė G. Jakštas.

„Nepasirengę eina toliau“ yra globali problema

Problema, kad neįgiję reikalingų žinių ir gebėjimų mokiniai bei studentai kyla į aukštesnes klases ir kursus, yra globali, teigia G. Jakštas.

„PISA testo rezultatai rodo, kad JAV beveik pusė 15-mečių negeba konvertuoti valiutos, mažiau nei trečdalis supranta orų prognozėje pateikiamą lietaus tikimybę. Tokius bazinius gebėjimus įgyti turėtų visi didesnių mokymosi sunkumų neturintys mokiniai. Tačiau kai pačioje mokymosi pradžioje atsiradusios spragos yra ignoruojamos, o ir vėlesnėse klasėse siekiama „išeiti programą“, ką nors išmokti turint spragų iš anksčiau yra neįmanoma. Reikia nustoti skubėti.

Viceministras pateikė kelias įžvalgas:

„Bendrasis ugdymas turėti būti socialinis liftas (angl. social lift), tai yra padėti vaikams įgyti žinias ir gebėjimus, kurie padės jiems pasiekti aukštesnį nei tėvų socioekonominį statusą (SES). Kaip seksis mokiniui įgyti žinias ir gebėjimus priklauso nuo daug faktorių, tokių kaip mokytojai, bendraklasiai, tėvai, pomėgiai, įgimti gebėjimai ir t.t.

Nors bendrasis ugdymas turėtų būti socialinis liftas, tačiau mokymosi rezultatai labai priklauso nuo šeimos. Jei tėvai aukštesnio socialinio ekonominio statuso, jie dažniausiai daugiau investuoja į vaikų išsilavinimą, rodo dėmesį ir padeda nuosekliai mokytis namie, esant poreikiui pasirūpina, kad vaikas eitų ne būtinai į artimiausią, tačiau į „geresnę“ mokyklą ir t.t.

Dabartinė sistema yra tokia, kad dalis mokymosi vyksta mokykloje, o dalis namie. Tad rezultatai tik dalimi priklauso nuo mokyklos, o dalimi nuo to, kas ir kaip daroma namuose. Siekiant mažinti atotrūkį ir neigiamą žemo socialinio ir ekonominio statuso tėvų įtaką, efektyviausias sprendimas – visos dienos mokyklos, iš kurių vaikai išėję neturėtų namų darbų. Viskas būtų atlikta mokykloje, tad jei namie neturi sąlygų mokytis ar, susidurdamas su sunkumais mokytis, nesulauki tėvų pagalbos, visas sąlygas būtum gavęs mokykloje.“