Įvertino ŠMSM sprendimą dėl susitraukusių lėšų skaitmeniniam turiniui: tai Lietuvos švietimo sistemos grąžinimas į praėjusį amžių

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sprendimu, nuo šių metų pradžios lėšos skaitmeniniam ugdymo turiniui įsigyti sumažintos 3 kartus – iki 10 eurų vienam mokiniui per metus. Edukacinių technologijų („EdTech“) bendruomenė įsitikinusi – toks ŠMSM sprendimas stabdo švietimo progresą ir grąžina Lietuvos švietimo sistemą kelis dešimtmečius atgal. Tačiau, anot Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, šiemet mokyklos įsigis tiek pat,  o greičiausiai ir daugiau skaitmeninių mokymo priemonių nei pernai.

„EdTech Lithuania“ asociacija kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją bei Seimo Švietimo ir mokslo komitetą, ragindama diskutuoti, kodėl skaitmeninis mokymosi turinys būtinas šiuolaikiniam moksleiviui bei kaip geriau atliepti kiekvieno jų poreikius.

„Lietuvos moksleiviai verti moderniausių mokymosi priemonių, o ne grįžimo į praėjusį amžių – raginame ministeriją iš naujo apsvarstyti mokykloms skiriamą finansavimą skaitmeniniam turiniui įsigyti. Nuotolinio ugdymo metu įsitikinome, koks svarbus yra skaitmeninis mokymosi turinys bei elektroninės ugdymo priemonės, padėjusios sklandžiai įveikti pirmą kartą istorijoje kilusius iššūkius“, – sako Šarūnas Dignaitis, švietimo technologijų bei inovacijų entuziastus vienijančios bendruomenės „EdTech Lithuania“ vadovas.

Pasak jo, mokykloms skirtas papildomas finansavimas skaitmeniniam ugdymo turiniui įsigyti leido visiems moksleiviams turėti lygias galimybes naudotis moderniausiomis ir efektyviausiomis mokymosi priemonėmis. Skaitmeninės ugdymo priemonės padeda geriau atliepti moksleivių poreikius ir skatina jų motyvaciją, tad sumažintos finansavimas palies kiekvieną Lietuvos mokinį, rašoma „EdTech Lithuania“ pranešime žiniasklaidai.

„Mokykloms suteikta kompiuterinė įranga ir toliau įrenginėjamos hibridinės klasės be edukacinių technologinių sprendimų duos mažai naudos. Moksleiviams reikia sudaryti sąlygas naudotis progresyviomis švietimo inovacijomis, o šiuo metu numatytas skaitmeninio turinio finansavimas nepatenkins šiuolaikinės kartos poreikių“, – teigia Š. Dignaitis.

Jis pabrėžia, kad skaitmeninis švietimas suteikia galimybę pasiekti neribotą besimokančiųjų skaičių, individualizuoti mokymąsi, padeda mažinti mokymosi rezultatų skirtumus ir atskleisti mokinių potencialą. Mažinant finansavimą jam, mąžta ir tikimybė pasiekti Vyriausybės iškeltus švietimo tikslus, pasitelkiant šiuolaikinius, dirbtiniu intelektu pagrįstus sprendimus.

Asociacijos vadovo teigimu, ŠMSM sprendimas mažinti lėšas skaitmeniniam ugdymo turiniui įsigyti kelia ir riziką, kad švietimo proveržį kuriančios įmonės nutrauks investicijas Lietuvoje.

„Jau antrą kartą per dvejus metus itin bloginamos sąlygos vietinio skaitmeninio švietimo turinio kūrėjams. Tai kelia riziką, kad artimiausiu metu visos „EdTech“ sektoriaus įmonių investicijos bus skirtos tik edukacinių technologijų sprendimų vertę suprantančioms užsienio rinkoms – Estijai, Danijai, JAV, Jungtinei Karalystei“, – kalba Š. Dignaitis.

Pasak ŠMSM, skaitmeninio ugdymo plėtros finansavimas atsirado kaip laikina priemonė, reaguojant į pandemiją ir siekiant užtikrinti nuotolinį ugdymą karantino sąlygomis.

„Ekstremaliai situacijai dėl pandemijos pasibaigus, priemonės finansavimas tęsiamas, nes aprūpinimas skaitmeninėmis mokymo priemonėmis vis dar išlieka aktualus“, – LRT.lt teigė švietimo, mokslo ir sporto ministrės atstovas Dainoras Lukas.

Jis sakė, kad pernai mokyklų apklausa parodė, kad jos mokamoms skaitmeninėms mokymo priemonėms (SMP) skyrė 3,768 mln. eurų. 2023 m. šiam tikslui numatyta 3,4 mln. eurų, arba 10 Eurų mokiniui vieneriems metams.

Tarp 10 populiariausių SMP pagal naudojančių mokinių (licencijų) skaičių tik dvi buvo mokamos – jau minėtos „EDUKA klasė“ ir „EMA elektroninė mokymosi aplinka“, kurių licencijoms mokyklos ir išleido didžiąją dalį iš SMP skirtų 3,768 mln. eurų“, – aiškino D. Lukas.

Jis pabrėžė, kad atsakymai į anketos klausimus parodė, kad 2021 m. apskritai naudotasi daugiau nei 441 tūkstančiu nemokamų SMP (licencijų).

„Taip pat reikia pažymėti, kad dalis savivaldybių SMP licencijas įsigis per „Tūkstantmečio mokyklų“ programą. Dalis savivaldybių pačios skirias lėšas skaitmeniniam mokymo turiniui įsigyti.

Todėl galima daryti išvadą, kad šiemet mokyklos įsigis tiek pat, o greičiausiai ir daugiau skaitmeninių mokymo priemonių nei pernai“, – sakė D. Lukas.