Istorikas Kasparavičius apie Komunistų partijai priklausiusius parlamentarus: bandome gyventi su užglaistytu pūliniu

Šiuo metu Seime dirba 20 buvusių Komunistų partijos narių, skelbia portalo 15min tyrimas. Dauguma jų narystės nėra nurodę. Istorikas doc. Algimantas Kasparavičius LRT TELEVIZIJOS laidai „Svarbi valanda“ teigia, kad tai liudija ne tiek šių politikų, bet ir visuomenės problemą. 

„Šita visa istorija nuo pavasario, nuo balandžio, kada labai panašiomis aplinkybėmis išryškėjo Respublikos prezidento partinė priklausomybė, iki šiandienos, jeigu taip šiek tiek drastiškai retiruojant, rodo, kad Lietuva laikosi Lietuvos himno, Kudirkos himno ir semiasi stiprybės iš praeities, nes 34-ais nepriklausomybės metais ji ir toliau į Seimą, į Parlamentą, į tą demokratijos citadelę renka tuos pačius žmones, kurie savo laiku statė komunizmą. Ir visiškai nesvarbu, tiesą sakant, kaip jie 2023 m., pagrindžia, kokią pateikia argumentaciją – nežinojo, buvo nereikšminga, buvo ridikėliai raudoni, viduje balti ir t. t. Mažų mažiausia, man atrodo, tai yra tokia negarbinga pozicija“, – vertina istorikas.

Dr. A. Kasparavičius įsitikinęs, kad ši situacija liudija ne tiek tų politikų, kiek visuomenės problemą.

„Mes per beveik 35 metus nuo Sąjūdžio, nuo nepriklausomybės atkūrimo taip ir neradome instrumento atsipalaiduoti nuo to šleifo. <...> Dabar, aišku, mes bandome tą paslėpti, mes bandome maskuoti. Man visą laiką kyla toks įdomus klausimas, dilema, kaip yra šiandieninėje mūsų literatūroje, kine, kad mes praktiškai per 35 metus neturime jokio literatūrinio kūrinio apie tai, kaip transformavosi asmenybė iš sovietinės, tikros sovietinės, ideologinės, tikėjusios komunizmu į dabartinius konservatorius, liberalus, universiteto rektorius ir pan.? Mes neturime ir kino panašaus“, – svarsto pašnekovas.

„Mes kažkaip užglaistėme ir bandome kažkaip su tuo užglaistytu pūliniu gyventi. Bet jis prasprogsta“, – pažymi jis.

Istorikas įsitikinęs – kalbėti apie tai sunku dėl to, kad komunizmas buvo persmelkęs tuometę visuomenę.

„Komunizmas buvo persmelkęs tą visuomenę. Ekonomiškai, ideologiškai, aš bijau, ir visais kitais aspektais. Komunizmo keltos idėjos atrodė patraukios, priimtinos <...>. Kada tie politikai labai masiškai vertė kailius, tas kailių vertimas, tiesą sakant, nebuvo iš karto. Jis, kiek aš dabar pamenu, prasideda maždaug po 1992 m., o dar turbūt vėliau, po kokių 1996-1997 m., kai susikuria konservatorių partija – partija, kuri bando formuoti ideologiją. Nes, prisiminkime, LDDP, kuri ateina į pirmąjį Seimą, ateina praktiškai be ideologijos. Sovietinės visuomenės iliuzijos iškelia, kad tas komunizmas buvo lyg ir geras. Bet paskui pamato, kad ten buvo vagys, privatizacijos ir visa kita. Konservatoriai ateina su savo ideologija, bet problema yra ta, kad jie bando kurti ideologiją su tais pačiais senais žmonėmis. Ir tie seni žmonės, kaip mes matome <...> ir šiandieną, pakankamai gerai ir drąsiai jaučiasi“, – teigia dr. A. Kasparavičius.

Istorikas taip pat viliasi, kad teisininkai aiškiai suformuluos Rinkimų kodekso įstatymo nuostatas, kad gyventojai aiškiai žinotų, ar jų renkami asmenys kadaise priklausė Komunistų partijai.

Antradienį Seimas po svarstymo pritarė Rinkimų kodekso pataisas. Jeigu parlamentarai galutinai jas priimtų, dokumente būtų numatyta prievolė kandidatams deklaruoti priklausomybę buvusiai Komunistų partijai ir nurodyti jose eitas pareigas.

Komunistų partijai priklausė Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Vilija Targamadzė, Algirdas Stončaitis, Zigmantas Balčytis, Laima Nagienė, taip pat Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos narys Liudas Jonaitis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos atstovai Antanas Vinkus, Dainius Kepenis, Rimantė Šalaševičiūtė , Algimantas Dumbrava.

Komunistų partijos sąrašuose rasta ir dabartinės Seimo valdančiosios daugumos atstovų –Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijai priklausantis Kęstutis Masiulis ir Algis Strelčiūnas bei Laisvės partijos frakcijos narys Artūras Žukauskas, rašoma portalo 15min atliktame tyrime.

Primename, kad balandžio mėnesį paviešinti dokumentai atskleidė, kad ir prezidentas Gitanas Nausėda 1988 m. pateikė prašymą stoti į Komunistų partiją. Apie šią savo biografijos aplinkybę šalies vadovas buvo nutylėjęs.

Prezidentūra patvirtino paviešintus faktus, tačiau kartu ir pareiškė, kad G. Nausėda prasidėjus Sąjūdžiui, Komunistų partijos veikloje nedalyvavo. Viešojoje erdvėje kilus rezonansui G. Nausėda išplatintame komentare žiniasklaidai pripažino, kad stojimas į partiją buvo jo jaunystės klaida.