Įsisenėjusi problema: daliai mokytojų trūksta lėšų kanceliarinėms priemonėms, jas perka patys

Daliai mokytojų trūksta lėšų kanceliarinėms priemonėms. Savivaldybės skiria lėšas mokykloms, kurios pinigus pedagogams paskirsto įvairiai. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teigimu, kanceliarinės priemonės mokytojams – steigėjų ir mokyklos vadovybės atsakomybė, kolektyvinėje sutartyje numatyta minimali suma, kuri turi būti tam skiriama.

Kiekvienais metais ne visiems mokytojams užtenka lėšų kanceliarinėms priemonėms, todėl jie priversti popierių, tušinukus, žymeklius, lipniąsias juosteles pirkti iš savo lėšų.

„Tai yra mokytojų gerų darbo sąlygų užtikrinimas ir mokytojai neturėtų darbo priemonių pirkti, bet taip, deja, dažnai atsitinka, jog mokytojai perka. Kiekvienoj mokykloj – skirtinga situacija. O norėtųsi, kad būtų viena aiški pozicija, kiek turėtų būti skiriama mokytojui, ką jis gali už tai nusipirkti“, – tikina mokytoja Jurgita Kiškienė.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas sako, kad problema – įsisenėjusi. Kitų profesijų darbuotojams nereikia pirkti priemonių iš savo darbo užmokesčio.

„Mokytojams yra pasakoma, kad apskritai nėra pinigų, bet girdim ir tokių atvejų, kai „per pažintis“ mokyklos vadovas kitiems mokytojam skiria ženkliai didesnes sumas“, – pasakoja A. Navickas.

Kanceliarinių priemonių problemą profesinė sąjunga siūlė spręsti, įvedus centralizuotą lėšų skyrimą. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pritaria – situacija nevienoda, bet teigia, jog mokytojų kanceliarinės ir kitos darbo priemonės yra ūkio lėšos. Jomis pasirūpinti privalo steigėjai, daugeliu atveju – savivaldybės. Tai numatyta ir kolektyvinėje sutartyje.

„Savivaldybė, skirdama ūkio lėšas, skirtų papildomai lėšų ir būtinosioms mokymo priemonėms, tai yra, kad kiekvienai pareigybei metams būtų skirta nemažiau 60 eurų“, – teigia švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius.

„Bet, kaip matom, praktika yra labai įvairi“, – sako A. Navickas.

Pasak Vilniaus savivaldybės, miesto mokyklose finansavimas skiriamas atsižvelgiant į mokinių skaičių.

„53 eurai kiekvienam mokiniui, tai jeigu įstaiga turi tūkstantį mokinių – gauna 53 tūkstančius eurų metams“, – aiškina Vilniaus savivaldybės administracijos vyriausioji patarėja Alina Kovalevskaja.

Bet ir švietimo įstaigos lėšas skiria labai įvairiai.

„Žinoma, kiekviena mokykla turi savo tvarką ir nesam apriboję šių lėšų panaudojimo, tai įstaigos tarpusavio susitarimu sprendžia kiek kam gali skirti lėšų“, – sako A. Kovalevskaja.

Pasak profesinės sąjungos vadovo, išsireikalauti priemonių raštu mokytojai nedrįsta.

„Mokytojai mano, kad turėtų būti skirta tam konkreti suma, sakysim krepšelis, būtent kanceliarinėms prekėm ir kad nereikėtų prašymų rašyti kiekvieną kartą, maldauti kaip išmaldos“, – pasakoja J. Kiškienė.

Profesinė sąjunga sako, kad teigiamos praktikos yra Alytaus ir Kaišiadorių rajonuose, kai mokytojai žino, kokios sumos jiems skiriamos, ir gali planuotis, ką ir kada pirkti.