Iš Donbaso nuo karo siaubo į Lietuvą pabėgusios Grybauskaitės svajonė išsipildė: po LRT.lt publikacijos moteris surado savo pusbrolį ir tetą

Birželį LRT.lt rašė apie Panevėžyje užuovėją nuo karo Ukrainoje suradusią Svitlaną Grybauskaitę-Ipolitovą. Su sūnumi ir dukra į Lietuvą, savo tėvo tėvynę, nuo karo siaubo iš Donecko apskrities Dobropilios miesto pabėgusi moteris žinojo tik Stakliškių kaimo pavadinimą ir tarp dokumentų vežėsi brangiausią šeimos relikviją – tėvo Jono Grybausko lietuvišką gimimo liudijimą. Pasirodžius straipsniui, Stakliškių seniūnė ir vietos bendruomenė padėjo moteriai surasti tetą, 88 metų tėvo seserį, ir pusbrolį Dalį.  

„Tai buvo jaudinantis susitikimas. Pusbrolis Dalis paskambino ir aiškiai pasakė: mes su žmona važiuojame pas jus. Ketvirtadienį paskambino, o šeštadienį jau buvo pas mus. Įėjo, apsikabinome, ir viskas buvo aišku: tai mūsų artimas žmogus, mūsų kraujas“, – kalbėjo Svitlana, vis dažniau prabylanti lietuviškai.

Jaudinančiame susitikime dalyvavo ir Svitlanos vaikai, ir sesuo Larisa, kuri taip pat įsikūrusi Panevėžyje.

„Pusseserės sakė, kad esu labai panašus į jų vyriausią brolį, savo pusbrolį. Jis kadaise gyveno Stakliškėse, bet tai buvo prieš trisdešimt metų, tai sunku beprisiminti. Kaip ir tikėjomės, mūsų pirmasis susitikimas buvo šiltas“, – pasakojo ir Dalis Žilionis, Varėnoje dirbantis teisėju.

Svitlanos istoriją galite skaityti ČIA.

Jis nuo vaikystės pamena šeimoje dažnai minėtą Dobropilios pavadinimą, ten atokiame Donecko krašte gyvena giminaičiai. Dalis pamena ir tą dieną, kai jo tėvas ir mamos brolis važiavo į Donecką – į Svitlanos tėvo laidotuves. Jonas pasimirė, kai Svitlanai buvo vos pusė metų, o Dalis ėjo į antrą klasę.

„Jaudinomės visi susitikę dabar“, – neslėpė vyras.

Kai S. Ipolitova su LRT.lt kalbėjo pirmą kartą, pasakojo, kad kai prieš kelis mėnesius su 17-mečiu sūnumi Vladimiru ir 13-mete dukra Liza aidint šūviams iš Donbaso riedėjo Lietuvos link, jautė, kad ją iš dangaus į savo tėvynę Lietuvą lydi tėvas. „Kitą dieną Kramatorską, per kurį važiavome, smarkiai apšaudė. Esu tikra, tai tėvas apsaugojo, kad išvykome viena diena anksčiau“, – tuomet ašaras braukė moteris.

Kad iš karo alinamos Ukrainos į Panevėžį atvyko pusseserės, Dalis sužinojo iš savo mamos. Garbaus amžiaus moteriai šią naujieną pranešė Stakliškių seniūnė Nijolė Ivanovienė. Vietos žmonės pagal straipsnyje išvardytus Svitlanos artimųjų vardus perprato, kokių artimųjų ieško ukrainietė Jono Grybausko dukra. Kaip pasakojo seniūnė, Svitlanos teta labai susijaudino ir apsidžiaugė, kad atsirado brolio vaikai.

Dalis sakė, kad prasidėjus karui vis pasidomėdavo, ar ramu Dobropilioje.

„Iš pradžių net patikėti negalėjau, kad šiais laikais gali vykti toks karas. Pradžioje dar ten buvo gana ramu, o dabar jau kariniai lėktuvai žemai skraido. Bet kada nelaimė gali ištikti, negali žinoti, kad pateksi į apšaudymą. O pusbroliai vis dar ten“, – kalbėjo D. Žilionis.

Kalbėdama apie susitikimą su pusbroliu ir jo žmona, S. Ipolitova netramdė emocijų.

„Mes su seserimi Larisa patyrėme šoką: į butą įėjo vyras, kuris lyg iš akies trauktas mūsų vyresnis brolis Vova, Vladimiras. Ir ūgis toks pat, ir galvos forma, ir balsas, ir šypsosi taip, kaip Ukrainoje likęs brolis. O kai dar Jolanta pasakė, kad Daliui labai patinka žvejyba ir grybavimas... Mūsų vyriausiasis brolis – patyręs grybautojas, greičiau už kitus pilnus kibirus prirenka, o iš žvejybos grįžta su didžiausiomis žuvimis. Genai vis dėlto yra galingas dalykas“, – pirmojo susitikimo įspūdžiais dalijosi Svitlana.

Apie ką pasikalbėti Svitlana turėjo ir su Dalio žmona Jolanta. Jos abi – pedagogės. Chemijos mokytoja Jolanta ilgai šnekėjosi ir su Svitlanos dukra Liza, klausinėjo, kaip mergaitei, būsimai aštuntokei, sekasi mokytis Lietuvoje.

Vienas kitą suradę giminaičiai išsiruošė į Panevėžio centrą, pasigrožėjo sutvarkyta centrine aikšte, atnaujinta Senvage – Nevėžio kilpa. Taip jau susiklostė, kad Panevėžyje, kur nuo kovo gyvena Svitlana, varėniškis Dalis su žmona iki šiol nebuvo lankęsi.

Dalis rūpinosi, ką Svitlanos sūnus Vladimiras galvoja apie ateitį, kur studijuos, – vaikinas Panevėžyje baigė gimnaziją. Kaune išlaikęs ukrainietiškus egzaminus Vladimiras ketina studijuoti Panevėžio kolegijoje, rinksis informacines technologijas.

Svitlana sako, kad jau akivaizdu, kad tėvo tėvynėje Lietuvoje teks užtrukti, tad moteris, kelis mėnesius dirbusi „Saulėtekio“ progimnazijoje mokytojo padėjėja, pasibaigus mokslo metams, neskubėjo atostogauti, o perėjo dirbti į vaikų darželį „Vaivorykštė“.

Svitlana kuo toliau, tuo aiškiau supranta, kad į Dobropilią dar ilgai negrįš. Donecko regione dabar verda aršūs mūšiai, tad kol galės parsirasti į tėvynę, nežinia, kiek laiko pratekės.