Įkalinta tėvų namuose ir išgirdusi sprendimą ją nužudyti, irakietė gyvenimo meilę rado migrantų stovykloje Lietuvoje

Dvejus metus kęstas vyro smurtas, septyneri metai nelaisvės tėvų namuose ir šeimos priimtas sprendimas ją nužudyti. Paskui – kelias į Lietuvą ir čia migrantų stovykloje netikėtai surasta meilė. Tokia istorija su portalu LRT.lt dalijasi irakietė Noora Neamahkareem. Migrantų stovykloje ji susipažino su Soumaru Alali, susituokė, laukiasi vaikelio ir džiaugiasi gyvenimu Lietuvoje.

Į Lietuvą Noora atvyko prieš kiek daugiau nei metus. „Pabėgau nuo savo šeimos Irake. Jei būčiau pasilikusi Irake, jie būtų mane nužudę. Šį kelią per Baltarusiją pastebėjau internete – mačiau, kaip per Baltarusiją žmonės atvyksta į Europą. Pasirinkau šį kelią, nes neturėjau jokių kitų galimybių pabėgti. Radau šį būdą išsigelbėti, išgyventi, tad atvykau čia“, – sako ji.

Dveji metai su smurtaujančiu vyru, vėliau – įkalinimas namuose

Noora pasakoja, kad istorija, privertusi bėgti iš šalies, prasidėjo tuomet, kai jai buvo 17 metų ir šeima ją prievarta ištekino už vyresnio vyro. Dvejus santuokos metus irakietė patyrė smurtą ir vyro agresiją.

„Kol buvome susituokę, vyras mane mušė, kandžiodavo, su manimi jis buvo labai agresyvus, smurtavo“, – prisimena moteris.

Kai per dvejus metus Noora su vyru nesusilaukė vaikų, vyras ją paliko ir išsiskyrė.

„Tai, kad mergaitė ar moteris yra išsiskyrusi, mūsų visuomenėje ir kultūroje suprantama kaip gėda. Tai vertinama kaip gėda šeimos nariams, kaip bloga reputacija šeimai“, – aiškina Noora.

Palikta vyro, moteris sugrįžo į tėvų namus, juose praleido septynerius metus ir buvo stipriai kontroliuojama: „Kadangi buvau išsiskyrusi moteris, man nebuvo leidžiama išeiti į lauką, mane bandė slėpti. Taip praleidau septynerius metus, man nebuvo leista naudotis savo laisve.“

Šeima kontroliavo visus Nooros gyvenimo aspektus – kaip ji elgiasi, kokiais drabužiais rengiasi: „Viskas, kas vyko mano gyvenime, buvo kontroliuojama šeimos.“

Šeimos sprendimas – nužudyti

Visą laiką praleisdama namuose, balkone Noora susipažino su kaimynu. Ji pasakoja, kad kalbėdavosi su kaimynu, nes daugiau ir nebuvo su kuo bendrauti. Kartą, kol šeimos nebuvo namuose, kaimynas užėjo pasisvečiuoti, tačiau neilgai trukus sugrįžo vyriausiasis Nooros brolis.

„Mano brolis pradėjo mane mušti, jis buvo agresyvus, pakvietė kitus šeimos narius. Visi susirinko ir pasakė, kad esu išsiskyrusi moteris, keliu problemų ir šeimai užtraukiu blogą reputaciją, tad turime surasti išeitį.

Mūsų kultūroje sprendimas yra nužudyti moterį. Mūsų kultūroje yra normalu nužudyti moterį, kad būtų apsaugota reputacija. Tai yra tam tikra rutina – jei moteris padaro ką nors blogo, ji turi būti nužudyta“, – sako Noora.

Pasak irakietės, tėtis su broliais ir kitais giminaičiais ją uždarė dviem dienoms, o per jas priėmė sprendimą – nužudyti.

„Apie tai sužinojo mano mama – mamai nebuvo svarbu, kas nutiko, ji bet kokiu atveju myli savo vaikus, taigi ji atnešė pasą, davė pinigų ir padėjo pabėgti“, – dalijasi Noora.

Kelias dienas ji praleido Bagdado viešbutyje, tačiau ir ten baimė ir nesaugumas neapleido. Kaip sako Noora, jos šeimos nariai bendruomenėje yra svarbūs, tad pareigūnai būtų vykdę jų nurodymus ir, suradę moterį, grąžinę ją šeimai.

Tada Noora internete rado informacijos apie kelią iš Baltarusijos į Europą, į Lietuvą.

„Neturėjau galimybių pabėgti kitur, tad pabandžiau šį kelią – į Baltarusiją, o iš Baltarusijos – į Lietuvą“, – tvirtina pašnekovė.

Migrantų stovykloje – netikėtai gimusi meilė

Kaip teigia Noora, nusileidus Baltarusijoje, pareigūnai oro uoste dar ilgai ją klausinėjo, tikrino informaciją. Nuvykusi į viešbutį, ji susipažino su keliais vaikinais, kartu su jais paliko Baltarusiją ir atvyko į Lietuvą.

Čia Noora du mėnesius praleido migrantų stovykloje palapinėje: „Nuo pat pradžių lietuvių pasieniečiai buvo malonūs ir su manimi elgėsi gerai, (...) neturiu jokių nusiskundimų dėl Lietuvos valdžios ar pareigūnų. (...) Jie davė maisto, daiktų, niekas manęs nelietė, nesmurtavo, visi elgėsi gerai.“

Šioje stovykloje Noora susipažino su būsimuoju vyru Soumaru. Soumaras – siras, į Lietuvą atvykęs bėgdamas nuo karo.

„Sirijos istorija yra žinoma – Sirijoje vyksta karas. Mano vyras buvo pašauktas į kariuomenę, jis nepriėmė šaukimo, kadangi priklausė grupei žmonių, vykdžiusių prieš valdžią nukreiptas demonstracijas, socialiniuose tinkluose skelbusių prieš valdžią nukreiptus pranešimus. Jį norėjo suimti, bet jis pabėgo iš šalies“, – Soumaro istoriją pasakoja Noora.

Į ateitį žvelgia drąsiai – pora susituokė, laukiasi naujagimio

Deja, netrukus mylimieji buvo išskirti – Noorą perkėlus į Medininkus, porai nebuvo leista gyventi kartu: „Jaučiausi negerai, kadangi buvau atskirai nuo savo mylimo žmogaus.“

Naujojoje stovykloje buvo sunkiau ne tik dėl laikino išsiskyrimo su mylimuoju Soumaru. Pasak Nooros, Medininkuose kai kurios migrantės pykdavosi, kovodavo dėl maisto, vonios, virtuvės...

„Kiekvieną dieną, rytą, vakarą vyko konfliktai“, – sako Noora.

Situacija pasisuko į gerąją pusę, kai Soumaras gavo leidimą palikti migrantų stovyklą ir jam buvo suteiktas prieglobstis. Po keturių mėnesių tokį leidimą gavo ir Noora – tuomet pora susituokė.

Nors Noorai nesuteiktas prieglobstis, ji džiaugiasi, kad prieglobstį Lietuvoje gavo vyras, jis įsidarbino restorane.

„Aš neturiu prieglobsčio, o tai apsunkina situaciją. Tikiuosi, kad vieną dieną, kaip ir vyras, gausiu prieglobstį Lietuvoje, turėsiu sveikatos draudimą. Lietuvoje su mumis elgiasi gerai, nesu susidūrusi su rasizmu ar kitomis problemomis. Vienintelė problema – neturiu prieglobsčio“, – atvirauja Noora.

Šiuo metu sutuoktiniai laukiasi naujagimio ir džiaugiasi galėdami kurti gyvenimą Lietuvoje. „Tikimės, kad viskas pasikeis į gera. Esame dėkingi savo advokatams, organizacijoms, kurios palaiko moteris, Lietuvos valdžiai, kadangi visi mums padėjo. Taip pat advokatams, kurie padėjo gauti leidimą išeiti iš stovyklos ir susituokti“, – sako irakietė.