„Idėjiniai pagrindai patyrė didžiulį triuškinimą“: būsimuose rinkimuose – nė vienos su Klaipėdos rusakalbiais siejamos politinės jėgos

Artėjančiuose savivaldos rinkimuose į Klaipėdos savivaldybės tarybą nekandidatuos nė viena įprastai rusakalbių bendruomenei siekdavusi atstovauti politinė jėga. Žinomi šių partijų ar komitetų atstovai aiškina nebematantys savęs politikoje ir todėl nekandidatuojantys, o politologė įsitikinusi: vasario 24-ąją Rusijai užpuolus Ukrainą, politinės jėgos patyrė stiprų smūgį ir susiskaldė.

2019-aisiais vykusiuose savivaldos rinkimuose postų Klaipėdos savivaldybės taryboje siekė su vietos rusakalbių bendruomene siejamos trys politinės jėgos: komitetai „Titov ir teisingumas“, „Rusakalbė Klaipėda“ ir politinė partija „Rusų aljansas“.

Tuomet į savivaldybės tarybą pateko su komitetu „Titov ir teisingumas“ kandidatavę Jurijus Šeršniovas bei Viačeslavas Titovas. Tiesa, pastarasis mandatą prarado dar tų pačių metų pabaigoje, nes buvo nuteistas už partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago paniekinimą. Tuomet taryboje V. Titovą pakeitė per rinkimus už brūkšnio likusi Ela Andrejeva. Šiai politikei 2020-aisiais prokurorų atliekamame tyrime dėl šnipinėjimo buvo suteiktas specialiosios liudytojos statusas.

Šiemet vyksiančiuose rinkimuose rinkėjai jau neišvys „Titov ir teisingumas“, „Rusakalbės Klaipėdos“ bei „Rusų aljanso“ pavadinimo. Šios politinės jėgos nusprendė uostamiestyje nesiekti mandatų.

„Rusų aljanso“ lyderė Tamara Lochankina LRT teigė nusprendusi pasitraukti iš politinės veiklos dėl amžiaus, o kaip visuomeninė organizacija veikiančios „Rusakalbės Klaipėdos“ vadovė Jelizaveta Daugininkienė aiškino, kad komiteto nekūrė dėl to, jog pagal dabar galiojančią tvarką tą padaryti yra sudėtinga. Abi gerai uostamiestyje žinomos veikėjos nuo platesnių komentarų susilaikė.

Rinkimų komiteto nekuriantis patvirtino ir V. Titovas.

Dabar jau buvęs politikas aiškino, kad nedalyvauti rinkimuose atsisakė dėl asmeninių priežasčių – esą tarybos nario pareigas būtų sunku derinti su darbine veikla, o kolegų eiti į rinkimus V. Titovas sakė nusprendęs neburti dėl Lietuvoje neva įsigalėjusios rusofobijos.

„Aš manau, jūs matote, kokie Lietuvoje rusofobija vyksta, persekiojimas politinis – Paleckis sėdi, Greičius, daug aktyvistų sėdi kalėjime ir išjungta daug rusų televizijos Lietuvoje, kas teismuose darosi. Jokio teisingumo negali rasti“, – dėstė V. Titovas ir pridūrė manantis, jog daug rinkėjų kovą nė neis balsuoti.

Jis taip pat kritikavo sprendimą Klaipėdoje nukelti sovietinę skulptūrą ir sakė nematantis apie ką kalbėti su politikais, priėmusiais tokį sprendimą.

„Aš manau, tikrai ateityje žmonės, kurie nusprendė taip padaryti, neš atsakomybę“, – savo nuomonę dėstė V. Titovas.

Talkino už šnipinėjimą Rusijai nuteistam A. Pelckiui kuriant naują partiją

Tiesa, pats buvęs tarybos narys griežtai neatsisako politikos ir žada, jog galėtų į ją grįžti kai Lietuvoje „vėl bus demokratinės vertybės“.

LRT.lt jau skelbė, kad praėjusių metų kovą V. Titovo veiksmai signalizavo apie ryžtą grįžti į politiką – talkino dėl šnipinėjimo Rusijai nuteistam Algirdui Paleckiui kuriant naują partiją. V. Titovas savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje tuomet dalijosi kvietimu į susirinkti žmonėms, norintiems tapti A. Paleckio kuriamos partijos dalimi, tačiau vėliau susirinkimas buvo atšauktas.

„Šiuo atveju aš palaikau A. Paleckį, čia A. Paleckio iniciatyva įkurti naują partiją“, – kovą LRT.lt sakė V. Titovas.

Paklaustas, ar nuo bendradarbiavimo su A. Paleckiu nestabdo faktas, kad šis žmogus yra nuteistas už šnipinėjimą Rusijai, V. Titovas tvirtino netikintis Lietuvos teismais ir prokuratūra.

„Aš pats buvau toje pačioje policijoje ir žinau, kokie pas mus teismai ir teisingumas, aš netikiu mūsų teismais, todėl aš palaikau A. Paleckį ir laikau, kad jis – nekaltas“, – dėstė V. Titovas.

Tuomet kalbintas V. Titovas nuo atsakymo į klausimą kaip vertina Rusijos agresiją Ukrainoje susilaikė.

Politologė: karas pakeitė politines pozicijas Klaipėdoje

Tai, jog tautinės bendruomenės ir bendrijos neturės atskiros politinės jėgos, kuris dalyvaus rinkimuose ir galbūt galėtų tapti atstovaujamąja, Klaipėdos universiteto (KU) politologės Gabrielės Burbulytės-Tsiskarishvili nuomone, nėra geras ženklas, nes pasaulinė praktika yra tokia, jog siekiama, kad visi gyventojai būtų atstovaujami kaip įmanoma plačiau.

Pašnekovės teigimu, tokią situaciją, kad rinkiminiuose Klaipėdos sąrašuose neliko išskirtinai su rusakalbių bendruomenėmis siejamų politinių jėgų, lėmė praėjusių metų vasarį Rusijos pradėtas karas Ukrainoje.

„Nulėmė labai objektyvios priežastys. Mes turime labai ryškią datą – vasario 24-oji ir karas tikrai turėjo įtakos visai Klaipėdos miesto rusakalbei bendruomenei. Turime pripažinti, kad iki tol mes galbūt nelabai ją ir skaidydavome. Priimdavome kaip vieną vienetą – tiesiog rusakalbių bendruomenė ir viskas, bet ji yra labai įvairi. Ji yra sudaryta iš labai įvairių grupių: turime rusus, turime ukrainiečius, turime baltarusius, turime ir kitų buvusios Sovietų Sąjungos valstybių gyventojus. Mes juos tiesiog dažnai automatiškai priskirdavome rusakalbiams. Ryškiai matyti, kad tas skilimas yra įvykęs. Yra įvykęs skilimas viduje“, – dėstė G. Burbulytė-Tsiskarishvili.

Iki karo, anot politologės uostamiestyje buvo trys politinės jėgos, priskiriamos rusakalbiams ir nebuvo tautinio skaidymo, o prasidėjus Rusijos agresijai matyti nemenkas tautinis atsiskyrimas.

„Dar viena objektyvi priežastis būtent po karo pradžios – o su kokia idėja eiti? Jeigu neturime kažkokios išskirtinės tautinės idėjos, vienijančios atskirą tautinę grupę, tai gal tada yra tiesiog logiškas žingsnis tapti nariais bet kurios kitos politinės jėgos, kuri gali pasiūlyti kažkokias geresnes sąlygas ar kažką įdomesnio iš jau esamų vadinamų „lietuviškų“ politinių jėgų“, – pastebėjo politologė.

Dabar jau matyti, kad kai kurie anksčiau su rusakalbių bendruomenei priskiriamomis partijomis ar komitetais valdžios siekę politikai būtent ir nusprendė prisijungti prie didžiųjų partijų ar naujai susikūrusių rinkimų komitetų.

G. Burbulytės-Tsiskarishvili neįtikina argumentai, jog galbūt minėtų komitetų ar partijų nariams pabodo politika ar jie bent jau kol kas joje savęs nemato ir todėl nusprendė nekandidatuoti.

Politologės teigimu, po vasario 24-osios idėjos, su kuriomis dalis tokių politikų dalyvaudavo rinkimuose ir būdavo išrenkami, tapo nebeaktualios, o kartais net ir prieštaraujančios bendrai ir Europos Sąjungos Lietuvos pozicijai.

„Karas pakeitė politines pozicijas Klaipėdoje ir turėsime tikrai visiškai naujus rinkimus, kada neturėsime atskirų politinių jėgų, atstovaujančių rusakalbių bendruomenėms“, – akcentavo pašnekovė.

Neatmetama, kad sumažinti minėtų bendrijų atstovų dalyvavimą rinkimuose galėjo ir tai, jog netrukus po karo Ukrainoje pradžios Klaipėdoje buvo uždarytas Rusijos Federacijos konsulatas.

„Finansavimo klausimas visada yra vienas iš pagrindinių: kas finansuoja politinė jėgą? Ir jeigu mes numanome, kad konsulatas prisidėdavo prie paramos, tai natūralu, kad jeigu ta finansinė, materialinė parama sudarė nemažą dalį, tai tas bambagyslės nutrūkimas galėjo turėti įtakos. Bet žinant lietuvišką politinę sistemą ir tai, kad yra galimybė individualiai finansuoti, paremti politines jėgas, manau, kad jeigu būtų labai norėję, būtų raę alternatyvų gauti tą finansinių injekcijų

Vis dėlto G. Burbulytės-Tsiskarishvili nuomone, dabartinę situaciją Klaipėdoje lėmė tai, kad idėjiniai pagrindai patyrė didžiulį triuškinimą.

Dalis rinkėjų gali nedalyvauti rinkimuose

Aiškinama, kad kol kas sunku prognozuoti, kaip per rinkimus elgsis būtent tie rinkėjai, kurie sąrašuose ieškodavo būtent rusakalbių politinių jėgų pavadinimų.

„Yra didelė tikimybė, kad būtent šitos bendruomenės narių gana daug neis išvis balsuoti. Tai čia tikrai yra labai didelė tikimybė. Bet ne ką mažesnė tikimybė yra ta, kad dalis tų, kurie yra ukrainietiškų ir baltarusiškų šaknų, kaip tik galbūt bus aktyvesni ir galbūt juos anksčiau nelabai tenkino tos rusakalbės politinės jėgos ir jie galbūt dabar dalyvaus rinkimuose. Bet vis tiek svarstyklės labiau svyra į tą pusę, kad mes jų, atėjusių prie balsadėžių, nematysime“, – sakė G. Burbulytė-Tsiskarishvili.