Prieš 1 metus
62
Tik viena iš valdančiųjų partijų iškopė į populiariausių partijų trejetuką, bet ir ją lenkia dvi opozicinės politinės jėgos, rodo „Baltijos tyrimų“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Valdančiųjų reitingams pagalius į ratus gali kišti užvirę nesutarimai, bet visiškas žemumas jie pasiektų, tik jei apsižodžiavimai privestų prie koalicijos griūties, svarstė portalo LRT.lt kalbinti politologai.
2022 m. spalio mėnesį Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ atliko tyrimą „Lietuvos barometras“, kuris nuo 1993 m. vyko jau 347 kartą. Skelbiant šios apklausos duomenis, nuoroda į LRT ir „Baltijos tyrimus“ būtina.
Apklausa vyko 2022 m. spalio 26 – lapkričio 8 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklaustas 1021 Lietuvos gyventojas (18 metų ir vyresni), apklausa vyko 116 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka suaugusių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.
Apklausos dalyvių, be kita ko, prašyta pasakyti, ar išvardintus asmenis vertina palankiai, ar nepalankiai, bei įvardinti, už kurią politinę partiją balsuotų, jei rinkimai į Seimą vyktų šį sekmadienį. Palyginti su praėjusiais mėnesiais, palankiausiai vertinamų visuomenės veikėjų trejetuke rikiuojasi kadenciją baigę prezidentai ir dabartinis šalies vadovas.
Populiariausių politinių partijų trejetukas, palyginti su praėjusiu mėnesiu, nesikeitė. Dvi populiariausios partijos – opoziciniai socialdemokratai ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Valdantieji konservatoriai toliau užima trečiąją vietą.
Didžiausias palankumas – prezidentams
Kaip parodė „Baltijos tyrimų“ atlikta gyventojų nuomonės apklausa, palankiausiai respondentai vertina kadenciją baigusį prezidentą Valdą Adamkų. Iš viso 79 proc. gyventojų sakė jį vertinantys palankiai, 11 proc. – nepalankiai, o likę 10 proc. nuomonės apie V. Adamkų neturėjo.
Antroje palankiausiai vertinamų asmenybių vietoje – dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda. Jį, kaip rodo apklausos rezultatai, palankiai vertina 67 proc. apklaustųjų, 27 proc. vertina nepalankiai, o 6 proc. neturi nuomonės. Trečioje geriausiai vertinamų visuomenės veikėjų vietoje – kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Kad ją vertina palankiai, teigė 59 proc. respondentų, kad nepalankiai – 33 proc., o 8 proc. teigė neturintys apie ją nuomonės.
Vienintelis valdančiųjų atstovas, kurį apklausos dalyviai vertino labiau palankiai nei nepalankiai, – krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Jis bendroje rikiuotėje užėmė ketvirtą vietą, o jį palankiai vertinantys teigė 55 proc. gyventojų, nepalankiai – 30 proc., o 15 proc. neturėjo nuomonės.
Palankiausiai vertinamų asmenų penketuką užbaigia parlamentaras, dabar jau buvęs partijos „Laisvė ir teisingumas“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis. Jį palankiai vertina 53 proc. respondentų, nepalankiai – 30 proc., o 17 proc. neturi nuomonės.
Žvelgiant į nepalankiausiai vertinamus visuomenės veikėjus matyti, kad mažiausio respondentų palankumo sulaukė ekonomikos ir inovacijų ministrė, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė. Ją palankiai vertina 15 proc. respondentų, nepalankiai – 78 proc., o 7 proc. atsakė neturintys apie ją nuomonės.
Kiek palankiau, bet vis dar nepalankiai, vertinamas užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Kad jį vertina palankiai, teigė 16 proc. apklausos dalyvių, kad nepalankiai – 77 proc., o 7 proc. atsakė, kad neturi nuomonės apie konservatorių lyderį.
Premjerė Ingrida Šimonytė, pagal visuomenės veikėjų vertinimą, apklausoje užima 17-ą vietą iš 22. Ją palankiai vertina 27 proc. apklausos dalyvių, nepalankiai – 69 proc., o 4 proc. teigė neturintys nuomonės.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen vertinama kiek palankiau už premjerę. Parlamento vadovę teigiamai vertina 29 proc. respondentų, o neigiamai ją vertinantys teigė 62 proc. apklausos dalyvių. Likę 9 proc. apie ją neturėjo nuomonės.
Į viršūnę kopia opozicija
Apklausos dalyvių buvo klausiama, už kurią partiją jie balsuotų, jei artimiausi Seimo rinkimai vyktų šį sekmadienį. Kaip parodė rezultatai, daugiausia palaikymo sulauktų šiuo metu opozicijoje dirbančios politinės jėgos.
Pirmoje vietoje – socialdemokratai. Juos palaikytų 12,7 proc. respondentų, o tai yra kiek mažiau, nei buvo rugsėjį, kai paramą Vilijos Blinkevičiūtės vadovaujamai partijai išreiškė 14 proc. apklausos dalyvių.
Jei rinkimai vyktų šį sekmadienį, antra vieta juose atitektų buvusio premjero Sauliaus Skvernelio vadovaujamai Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“. Už juos dabar balsuotų 11,6 proc. rinkėjų, tai vos daugiau, nei būtų balsavę rugsėjį, kai rinktis demokratus norėjo 11 proc. respondentų.
Nežymiai nuo Demokratų sąjungos atsilieka Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Palyginti su rugsėju, besirenkančių konservatorius padaugėjo dviem procentais – nuo 9,4 proc. iki 11,3 proc.
Už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS) sekmadienį balsuotų 8,9 proc. respondentų, o tai yra kiek daugiau nei rugsėjį, kai „valstiečius“ būtų rinkęsi 7,4 proc. rinkėjų. Nesikeitė Darbo partijai tenkantis palaikymas – tiek rugsėjį, tiek spalį už ją pasisakė 5,8 proc. respondentų. Toks pats apklausos dalyvių procentas pasisakė ir už partiją „Laisvė ir teisingumas“, už kurią rugsėjį būtų balsavę 6,2 proc. rinkėjų.
Jei rinkimai vyktų sekmadienį, paskutinė į Seimą patekanti partija būtų Liberalų sąjūdis, už kurį balsą atiduotų 5,4 proc. respondentų. Tai yra nežymiai daugiau nei rugsėjį, kai už juos pasisakė 4,9 proc. Už mažuosius koalicijos partnerius Laisvės partiją pasisakytų 2,7 proc. respondentų (rugsėjį buvo 2,5 proc.).
Opozicinę Lietuvos regionų partiją palaikytų 2,3 proc. rinkėjų (rugsėjį 2,4 proc.), Lietuvos lenkų rinkimų akciją-Krikščioniškų šeimų sąjungą (LLRA-KŠS) – 1,9 proc. (2,9 proc.), Lietuvos žaliųjų partiją – 1,7 proc., kaip ir rugsėjį. Tautos ir teisingumo sąjungą palaikytų 1,6 proc. respondentų (rugsėjį 1,7 proc.).
28,3 proc. rinkėjų teigė, kad nėra apsisprendę, kurią partiją rinktųsi, arba rinkimuose apskritai nebalsuotų.
Nesutarimai koalicijai pliusų nepridės
„Baltijos tyrimų“ apklausa buvo atlikta dar prieš užverdant nesutarimams tarp Seimo valdančiųjų, bet portalo LRT.lt kalbinti ekspertai neatmetė galimybės, kad dabartiniai vertinimai atrodytų kitaip, jei rinktis partijas gyventojai būtų turėję konflikto įkarštyje.
Primename, kad TS-LKD prezidiumas trečiadienį paskelbė, kad palaikydama PVM lengvatos restoranams pratęsimą, Laisvės partija pažeidė koalicijos sutartį ir sulaužė partnerių pasitikėjimą. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Jean Monnet profesorius Mindaugas Jurkynas portalui LRT.lt komentavo, kad skleisdami tokią žinią konservatoriai neatsako už savo žodžius.
„Jie be Laisvės partijos sėdės mažumos Vyriausybėje, o šito jie mažiausiai nori. Jie nepakeitė nė vieno ministro, stoja mūru už savo visus ministrus interpeliacijų metu, bet panašu, kad nelabai turi kitų galimybių, tik pašnekėti ir nieko nepadaryti, nemanau, kad jie yra nusiteikę mažumos Vyriausybei“, – vertino M. Jurkynas.
Paklaustas, kaip tokia situacija veiks visuomenės požiūrį į koaliciją, politologas kalbėjo, kad visuomenė jau ir dabar valdančiąją koaliciją sudarančias partijas bei Vyriausybę vertina neigiamai. Ši situacija, anot M. Jurkyno, nors ir netaps opozicijos laimėjimu, bet visgi taškų iš valdančiųjų atims.
„Jų [reitingų] suma yra mažesnė nei opozicinių partijų ir tai yra pagrindinis vertinimas. Dėl to tas konservatorių, sakyčiau, emocinis palaidumas ar žodžių nelaikymas gali lemti, kad Laisvės partija, nepateikusi savo rinkėjams jokio ryškesnio rinkiminio pažado įgyvendinimo, tiesiog trenks durimis.
Tada konservatoriai su savo prikabintais liberalais bus mažumos koalicijoje ir juos kiti rems tik tada, jei jiems norėsis kažką už tai gauti. Tai Vyriausybės stabilumą pakabins jei ne ant plauko, tai bent ant virvutės“, – komentavo politologas.
Dėl to tas konservatorių, sakyčiau, emocinis palaidumas ar žodžių nelaikymas gali lemti, kad Laisvės partija, nepateikusi savo rinkėjams jokio ryškesnio rinkiminio pažado įgyvendinimo, tiesiog trenks durimis.
M. Jurkynas
Anot M. Jurkyno, kuo labiau valdantieji nesusikalba tarpusavyje ir kuo labiau švaistosi įvairiais kaltinimais, tuo labiau jų populiarumas linkęs mažėti. Tiesa, pasak eksperto, tai nereiškia, kad valdančiaisiais nusivylę rinkėjai skubės rinktis opozicines partijas.
V. Valentinavičius: kur tai koalicijai dėtis?
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas Virgis Valentinavičius komentavo, kad pagrindinį šių metų darbą koalicija jau nuveikė – kitų metų valstybės biudžetas buvo priimtas. Visgi, anot V. Valentinavičiaus, PVM lengvatos restoranams klausimas ir Mykolo Majausko „kolaboravimas“ su Laisvės partija koaliciją ima klibinti.
„Bet, kita vertus, kur tai koalicijai dėtis? Jeigu nesutarimai yra rimti, tai ką – Laisvės partija iš koalicijos išeina arba yra išmetama ir koalicijos nebelieka? Opozicija koalicijos sudaryti negali. Kas tada? Kažkokių realių variantų nelabai matyti.
Nemanau, kad visuomenei labai rūpi tokie teatriniai nesutarimai koalicijoje.
V. Valentinavičius
Tikėtina, kad TS-LKD pasibars, „laisviečiai“ laikysis savo ir kartu dirbs toliau. Tik tiek, kad konservatoriai turės laisvesnes rankas nevykdyti tų įsipareigojimų, kurie reikalingi Laisvės partijai, pavyzdžiui, dėl tos pačios partnerystės ir pan. Klausimas, kiek „laisviečiai“ brangina galimybę dirbti Vyriausybėje ir pasiekti kažkokius sprendimus“, – dėstė V. Valentinavičius.
Kaip sakė politologas, jei vyksta chuliganizmas su valstybės finansais, tuomet ir kitais klausimais koalicijos drausmė pašlyja ir Laisvės partijos galimybė realizuoti savo programines nuostatas mažėja. Tiesa, koalicijos iširimas, anot eksperto, nebūtų naudingas nė vienai iš valdančiųjų partijų, nes tuomet visos jos „liktų ant ledo“.
„Nemanau, kad visuomenei labai rūpi tokie teatriniai nesutarimai koalicijoje. Pagrindinis dalykas, kad priimtas biudžetas. Tai gali kažkiek pridėti reitingo visiems valdantiesiems. Tos trintys, kol jos vyksta koalicijai išsilaikant, nemanau, kad veiks reitingus.
Reitingus paveiktų koalicijos žlugimas. Tada tikrai visiems būtų blogai rinkimuose – blogiausias dalykas, kuris gali įvykti. Tai reikštų rinkėjų nusivylimą partijomis, nes jos nesugeba išsilaikyti valdžioje ir vykdyti savo pažadų. Kol vyksta apsižodžiavimai, nemanau, kad tai kažkaip veikia rinkėjų nuostatas“, – akcentavo MRU politologas V. Valentinavičius.
English (US) ·