Grynųjų pinigų nebeliks mokyklų valgyklose? Ministerijos idėja sulaukė kritikų bangos: už įdiegimo sumą galima nupirkti beveik milijoną knygų

Finansų ministerijai pristačius projektą, skirtą skatinti mokinius atsiskaityti negrynaisiais pinigais mokyklų valgyklose, kuris atsieitų 5,2 mln. eurų, socialiniuose tinkluose kilo pasipiktinimo banga, kad yra kur kas svarbesnių poreikių mokyklose, į kuriuos derėtų skubiai investuoti. Kad ir skaitmeninių mokymo priemonių rengimas ar kompiuteriai. 

„Kurdami mokinių atsiskaitymo negrynaisiais pinigais aplinką siekiame vaikams suteikti praktinių žinių apie skaitmeninius finansus, tinkamą elgesį skaitmeninėje erdvėje, saugumą ir skaitmeninių paslaugų privalumus.

Be to, projektas leis mokyklose plėsti ne tik negrynųjų pinigų naudojimą, bet ir kitų skaitmenizuotų paslaugų teikimą, kas yra ypač aktualu kuriant šiuolaikišką ir modernią mokyklą“, – šį ketvirtadienį pristatydama projektą mokyklų vadovams ir savivaldybėms teigė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Projektą planuojama pradėti šių metų trečią ketvirtį ir užbaigti iki kitų metų pabaigos. Šiam projektui įgyvendinti numatoma skirti daugiau nei 5,2 mln. eurų. Projektas bus finansuojamas ES Atsigavimo fondo lėšomis.

Geriau skaitmenintų mokymo priemones, pirktų kompiuterius

Vis dėlto toks siekis sukėlė dvejonių, kad pinigai investuojami ne ten, kur jų dabar labiausiai reikia.

„Už tokią sumą galima nupirkti beveik milijoną knygų, dešimtis tūkstančių skaityklių. Jei pinigus taškome valgykloms skaitmenizuoti, nereikia stebėtis, kad skaitymo ir matematikos gebėjimai jau keliolika metų ne tik kad negerėja, o dar ir blogėja“, – mano internetinės bibliotekos vaikams ir jaunimui „Vyturys“ vadovas Arūnas Šileris.

Jo atstovaujama įmonė per karantiną startavus nuotoliniam mokymui nemokamai pasiūlė mokykloms naudotis biblioteka, kurioje yra ir mokinių per pamokas analizuojamų kūrinių.

Pasak A. Šilerio, atsiskaitymai kortelėmis, telefonais galėtų būti sąlyga, keliama maitinimo paslaugų teikėjams.

„Nejauku stebėti, kad ministerija tai sugeba įvardyti kaip nacionalinio lygio problemą“, – pabrėžė A. Šileris.

Neigiamai pasiūlytą projektą vertina ir kalbininkė Loreta Vaicekauskienė.

„Priminsiu, mūsų vaikai mokyklose yra skaitmeniniai ubagai. Neturi kompiuterių. Neturi ką skaityti. Vadinamoji „privalomoji“ literatūra suskaitmeninta tokiu pavidalu, kad verčia žiaugčiot. Jei dirbčiau ministerijoje ir kokiems skandinavams reikėtų parodyti, ką mes Lietuvoje vadinam švietimo skaitmenizacija, mirčiau iš gėdos.

Dar baisesnė mokyklų aplinka. Visa kas lyg specialiai tam, kad atgrasytum nuo mokslo ir knygų“, – savo nuomonę išsakė L. Vaicekauskienė.

Pasak jos, finansinis raštingumas yra labai reikalingas, bet ši priemonė abejotina, prasmingiau už numatytą sumą būtų bent vienai dviem mokykloms skaitymo, grupinio darbo erdves šiuolaikiškai įrengti.

Tėvai galės aptarti išlaidas, investavimą

Tuo tarpu Mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas Finansų ministerijos siūlymui pritaria.

„Kai daugelis švietimo įstaigų sudaro sutartis su naujais maisto tiekėjais ar net su buvusiais maisto tiekėjais, yra reikalavimas, kad būtų galimybė atsiskaityti kortele.

Kai atsiskaitoma kortele, vaikai įpranta žinoti savo kodą, galiausiai, jei tai nedidelė suma, pakanka priliesti, nereikia jokio kodo. Tėvai gali kontroliuoti vaiko biudžetą, paskui aptarti, kaip vaikas leidžia pinigus, kaip galėtų taupyti ir ateityje investuoti“, – aiškino D. Žvirdauskas.

Jo manymu, mokiniai taip įpras atsiskaityti kortelėmis.

„Ką tai reiškia? Jie nenorės ateityje turėti grynųjų pinigų. Gal ateityje tai bus vienas iš veiksnių, kai mes ištrauksime disponavimą grynaisiais pinigais iš šešėlio? Gal ateityje šis įprotis prisidės prie geresnio mokesčių surinkimo?“ – svarstė D. Žvirdauskas.

Jis sutiko su kritikų argumentais, kad mokykloms reikėtų ir kompiuterių, ir skaitmeninio turinio, bet mano, kad siūlomas projektas taip pat būtų naudingas vaikams ugdant ekonominį raštingumą.

Reikia pinigų ir tam, ir tam

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos vadovas Egidijus Milešinas sutinka, kad investicijų reikia ir skaitmeniniam turiniui, ir kitoms ugdymo reikmėms, tačiau, pasak jo, atsiskaitymo kortelėmis projektas yra prasmingas.

„Marijampolės gimnazijoje, kurioje dirbau, tokia sistema jau yra. Galima sakyti, kad visa Marijampolė įsidiegusi skaitmeninius pažymėjimus ir atsiskaito mokiniai valgykloje, už neformalųjį ugdymą. Pati sistema yra gera. Negalime lyginti dviejų dalykų – pinigai skaitmeniniam turiniui ir pinigai valgykloms. Reikia spręsti problemas ir rasti lėšų ir vienam, ir kitam dalykui“, – įsitikinęs E. Milešinas.

Ir infrastruktūra, ir skaitmeninės kortelės

Anot Finansų ministerijos, projektas apims dvi pagrindines veiklas. Pirmoji bus nukreipta į bendrojo ugdymo įstaigų valgyklas, čia bus diegiama atsiskaitymams negrynaisiais pinigais pritaikyta infrastruktūra – išmanūs kasos aparatai, kortelių skaitytuvai, pagal poreikį ir savitarnos terminalai.

Antroji veikla bus nukreipta į mokinių aprūpinimą mokėjimo priemonėmis, bus finansuojamas elektroninių mokinio pažymėjimų su integruota elektroninės piniginės funkcija išdavimas.

Taip pat bus sudaryta galimybė į pažymėjimus įdiegti ir kitus funkcionalumus, pavyzdžiui, nemokamo maitinimo apskaitą, neformalaus švietimo apskaitą, lankomumo ir įėjimo / išėjimo kontrolę, bibliotekos paslaugas, viešojo transporto bilietą.

„Ruošdamiesi projektui su mokyklų ir savivaldybių bendruomene tikrinomės, ar toks projektas būtų aktualus. Mūsų iniciatyvą palaikė net 82 proc. tėvų (iš 4869 respondentų) ir 78 proc. mokinių (iš 3179 respondentų). Taip pat teigiamai atsiliepė net 83 proc. savivaldybių (iš 52 respondentų)“, – sakė finansų viceministrė Vaida Česnulevičiūtė.

Pasak viceministrės, nurodomi pagrindiniai mokėjimų negrynaisiais pinigais privalumai – paprastesnis atsiskaitymas, saugumas ir finansinio raštingumo ugdymas.

Jos teigimu, šis projektas padeda spręsti ir kitus klausimus, pavyzdžiui, patyčių.

„Integravus nemokamo maitinimo apskaitą, aplinkiniai nežinos, ar vaikai valgo mokamai, ar nemokamai. Nauda tėvams – patogumas ir saugumas, užkertamas kelias dienpinigių vagystėms. Mokykloms ir savivaldybėms – skaidrumas, apskaita, mokiniui teikiamų paslaugų krepšelio skaitmenizacija“, – teigė V. Česnulevičiūtė.