Prieš 2 metus
145
Dauguma Lietuvos gyventojų pritaria Rusijos kare Ukrainoje naudojamų simbolių – Georgijaus juostelės, „Z“ ir „V“ – draudimui, rodo apklausa.
Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą LRT užsakymu atliko viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“. Apklausa vyko 2022 m. balandžio 13–28 d. Tyrimo metu buvo apklausti 1009 Lietuvos gyventojai (18 metų ir vyresni), rezultatų paklaida neviršija 3,1 proc.
Suvienijo karas
67,3 proc. Lietuvos gyventojų pritaria simbolių, kuriuos Rusijos kariuomenė naudoja Ukrainoje, draudimui. Tai nuostata, kuri būdinga visiems Lietuvos gyventojų sluoksniams – simbolius vienodai smerkia tiek vyrai, tiek moterys, gyvenantys kaime ir mieste, uždirbantys minimalias ir dideles pajamas, turintys skirtingą išsilavinimą. Tokiam draudimui nepritaria kiek daugiau nei 20 proc. Lietuvos gyventojų.
Nelietuvių tautybės gyventojų nuostatos dėl šių simbolių kiek skiriasi, tačiau ir šioje grupėje dauguma gyventojų pritaria Rusijos agresijos ženklų uždraudimui – 53,6 proc.
LRT.lt kalbinti ekspertai sako, kad tai rodo, jog visuomenę paveikė karo nuotaikos. Pasak „Baltijos tyrimų“ sociologo Romo Mačiūno, Georgijaus juostelės simbolio vertinimas ir anksčiau buvo nepalankus.
„Akivaizdu, kad šiuo metu matuojame karo įtaką – vien todėl, kad gyventojų nuomonė šiuo klausimu tokia vienalytė, net nelietuvių tautybės gyventojai labiau nepalaiko, nei palaiko“, – jis atkreipė dėmesį ir pridūrė, kad radikalesni šiuo klausimu, t. y. dažniau linkę simbolius uždrausti, yra nebent jaunimas bei mažesnių miestų gyventojai.
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentas Mantas Martišius sako, kad toks skaičius yra aukštas ir tai – geras rodiklis, rodantis visuomenės informacinį raštingumą.
„Beveik du trečdaliai yra labai didelis nepritariančių (šiems simboliams – LRT.lt) skaičius. Bet kokio simbolio galia priklauso nuo to, kiek aplinkiniai jį pripažįsta ir suteikia jam tikrą reikšmę. Jei yra simbolis, kurio nesuvokiame, neatpažįstame, jis nėra toks paveikus.
Šiuo atveju Georgijaus juostelė yra ir atpažįstamas, ir Lietuvos visuomenės labai negatyviai vertinamas simbolis. Suvokiama, kokiame kontekste, kada jis naudojamas, kokių tikslų siekiama“, – pašnekovo teigimu, apklausos rezultatai rodo, kad Lietuvos gyventojai kritiškai vertina Rusijos propagandą ir jos agresijos simbolius.
Į Rusijos atlikėjų koncertus nueitų
Kitas tos pačios apklausos klausimas atskleidė, kad didelė dalis Lietuvos gyventojų sutinka su tuo, jog reikėtų drausti į Lietuvą atvykti Rusijos atlikėjams.
Paklausti, ar sutiktų, kad šiuo metu reikėtų neleisti į Lietuvą atvykti menininkams iš Rusijos bei uždrausti jų koncertus, parodas bei kitus pasirodymus, teigiamai atsakė 58,3 proc. gyventojų, neigiamai – 25,3 proc.
Sociologas R. Mačiūnas pastebi, kad šiuo klausimu gyventojai nėra tokie kategoriški.
„Yra šiek tiek daugiau nesutinkančių, bet vėlgi, visos gyventojų grupės tam vienodai pritaria, išsiskiria nebent maži miesteliai. Dar šiuo klausimu išsiskiria nelietuvių gyventojų grupė, bet tai susiję su kultūriniais dalykais. Reikia turėti omenyje, kad rusakalbiams gyventojams tai yra kultūrinis kontekstas“, – svarsto jis.
Apklausa rodo, kad 52,2 proc. nelietuvių tautybės gyventojų su tokiu draudimu nesutiktų.
Taigi, tikėtina, kad Lietuvoje yra nemažai gyventojų, taip pat ir rusų, lenkų ar kitų tautybių žmonių, kurie sutinka su agresijos ženklų draudimu, tačiau nemato nieko blogo, kai į Lietuvą koncertuoti atvyksta Rusijos atlikėjai.
M. Martišiaus teigimu, gyventojų atsakymus į šį klausimą vertinti sunku, nes kai kurie Lietuvoje populiarūs atlikėjai, pavyzdžiui, grupė DDT, Borisas Grebenščikovas ir grupė „Akvarium“, pasisako prieš karą Ukrainoje.
„Galbūt jie net norėtų juos paremti“, – svarstė jis.
Gyventojai atlaidesni kultūrai dar ir todėl, kad dažnai manoma, jog ją galima atsieti nuo politikos.
„Svarbus aspektas, įsitvirtinęs viešojoje erdvėje: nepainiokime kultūros, sporto su politika. Deja, gyvenimas yra holistinis, politika veikia ir kultūrą, ir sportą, ir muziką.
Žmonės, deja, dar iš dalies įsitikinę, kad muziką ir politiką galima atskirti. Nepritariame Georgijaus juostelėms, bet dainininkai dainuoja, gauna už tai pinigus, o jų pozicija nesidomime. Tai nėra visai teisinga, nes dainininkai, aktoriai turi dideles auditorijas ir nuo jų pozicijos, pritarimo arba nepritarimo, priklauso, ar dalis žmonių palaiko ar nepalaiko [politiką]“, – sako jis.
Politologas: dvi priežastys, kodėl rusiška popkultūra tokia gaji
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Gintas Karalius sako, kad rusiška populiarioji kultūra Lietuvoje randa savo auditoriją dėl kalbos ir mums vis dar artimo pasaulėvaizdžio, ideologijos.
„Nemaža dalis Rusijos masinę kultūrinę produkciją vartojančių žmonių joje atpažįsta sau artimus naratyvus, simboliką, praeities vaizdinius ir žinutes. Jiems pagal pasaulėžiūrą artimos Rusijos režimo propagandinės istorijos apie šlovingą sovietinę praeitį, tradicines krikščioniškas arba „bachūriškas“ vertybes Rusijoje, moraliai supuvusius Vakarus“, – vardija jis.
Jis atkreipia dėmesį, kad šiuose produktuose daug ksenofobinio, euroskeptinio turinio – tai mėgsta Rusijos auditorija, savo žiūrovą ar klausytoją tokia produkcija randa ir Lietuvoje. G. Karalius atkreipia dėmesį, kad pastaraisiais metais Rusijoje kurti masinio vartojimo filmai, net jei tai buvo komedijos,animacija vaikams ar fantastika, dažnai slepia režimui palankias žinutes, pavyzdžiui, sovietinės simbolikos vaizdavimą, paniekinamą kitų rasių personažų vaizdavimą, homofobinius ir seksistinius juokelius, militarizmą, pašaipas iš neva „feminizuotos“ ir sugedusios Europos ir Vakarų.
„Prie panašių naratyvų ir vaizdinių įpratusiems žmonėms yra sunku išeiti iš falsifikuotos sąmonės režimo, kuriame jie patiria vartojamos produkcijos malonumą. Todėl jie visiškai nenori tos produkcijos draudimų ir ribojimų. Šitiems žmonėms mieliau matyti Rusijos armiją Leni Riefenstahl (nacistinės Vokietijos kino kūrėja – LRT.lt) „Valios triumfo“ estetikoje, o ne Bučos ar Mariupolio realybėje, nes tik pirmoji teikia malonumą“, – mano LRT.lt pašnekovas.
Jis priduria, kad neteisinga būtų visus šiuos rusišką kultūrinę produkciją vartojančius žmones laikyti ideologiškai priklausomais nuo Rusijos propagandos.
„Daliai jų tiesiog patogu vartoti masinę produkciją jiems suprantama kalba. Šiai žmonių grupei rusiškos produkcijos draudimas gali atrodyti perteklinis“, – sako G. Karalius.
Karo poveikis
M. Martišius mano, kad Lietuvos gyventojų nuostatos dėl Rusijos politikos simbolių ir atlikėjų priklausys nuo karo – ar ir toliau žiniasklaidoje dominuos žinutės iš Ukrainos, Rusijos, tikėtina, vykdomų karo nusikaltimų vaizdai.
„Kad šiandien nepritariame Georgijaus juostelėms, o rugsėjį jas palaikysime, taip neturėtų būti. Bet neliks, pavyzdžiui, Rusijoje putinizmo, Georgijaus juostelės nugrims į užmarštį ir po daugybės metų lietuviai gali ir nebeprisiminti, kas tai buvo“, – svarstė ekspertas.
Sociologas R. Mačiūnas, paklaustas, ar dažnai Lietuvoje gyventojai yra tokie vieningi politiniais klausimais, atkreipė dėmesį, kad šis nusistatymas dėl Rusijos simbolių ir kultūros yra susijęs su užsienio politika.
Šiais klausimais Lietuvos gyventojai tradiciškai linkę sutarti.
„Tai matome ir iš kitų klausimų, pavyzdžiui, Ukrainos prezidentas vertinamas geriausiai iš visų užsienio lyderių. Įvairesnių nuomonių, susijusių su užsienio politika, gal yra tik dėl Kinijos ir Taivano. Kas susiję su NATO, su ES – Lietuva išsiskiria visoje ES savo pritarimu“, – pasak sociologo, tokios nuostatos būdingos tik Baltijos valstybių ir Lenkijos gyventojams.
Tačiau, tvirtina R. Mačiūnas, tai yra karo poveikis, todėl ateityje Lietuvos gyventojų nuomonės gali būti nuosaikesnės.
„Jei baigtųsi karas, akivaizdu, vertinimas būtų kitoks, ypač dėl Rusijos atlikėjų pasirodymų, nes jie yra tam tikra tradicija, nemažai atvažiuodavo. Bet nepaisant to, kad jie turėjo gana didelę auditoriją, dėl karo gyventojai mano, jog [jų pasirodymai] yra tik nereikalingas įtampos kurstymas“, – sakė pašnekovas.
English (US) ·