Galvos skausmą kelianti kaimynystė: Juodkrantę terorizuojantys šernai iš krokų jūros paliko tik jos lašelį

Šiemet Juodkrantėje pražydę krokai primena apie anksčiau čia žmones džiuginusią pirmųjų pavasario žiedų jūrą, kurios beliko tik maža dalis. Bendruomenės ne vienerius metus kurtą grožį dar pernai suniokojo čia puotavusi šernų šeimyna. Po tokių gyvūnų išpuolių knislius buvo leista sumedžioti, tad šiemet žmonės šių nekviestų svečių jau nesutinka gyvenvietėje ar greta savo namų. Tiesa, panašu, kad dabar šernai siaučia Smiltynėje.

Jau eilę metų daugybę žmonių aiktelėti priversdavo Juodkrantėje pražysdavusi krokų jūra. Šį grožį savo pačių rankomis sukūrė vietos žmonių bendruomenė, iš pradžių dešimtis tūkstančių šių pavasario gėlių svogūnėlių pirkusi savo lėšomis, o vėliau gavusi projektinį finansavimą.

„Mes 4 ar 5 metus kiekvieną rudenį sodinome po beveik 50 tūkst. svogūnėlių. Tai buvome pasodinę daugiau nei 200 tūkst. ar 250 tūkst. svogūnėlių“, – sakė Juodkrantės bendruomenės pirmininkė Sandra Berletaitė.

Tiesa, šiemet Juodkrantės pievoje, kaip sako patys vietiniai, išsiskleidė ne krokų jūra, o tik jos lašeliai. Žmonių pastangas praėjusiais metais sunaikino svogūnėlius išrausę ir suėdę šernai.

„Iš to, kiek turėjo būti, tai turbūt per pusę yra sumažėję. 2021 m. rudenį (šernai – LRT.lt) pradėjo ir 2022 m. kovą ar balandį baigė“, – sakė S. Berletaitė.

Tuomet žmonės neslėpė pasipiktinimo dėl knyslių išpuolių, kalbėta apie būtinybę reguliuoti šių nekviestų svečių populiaciją.

Galų gale, tą padaryti buvo leista.

Kuršių nerijos nacionalinio parko medžiotojų klubo „Girinis“ prezidentas Sigitas Šveikauskas pasakojo, kad Aplinkos apsaugos departamentas buvo leidęs medžioti šernus aplink Juodkrantę ir tuomet buvo sumedžiota apie 15 šernų.

„Šiemet tos problemos didelės nebeturime. Bet miškuose tikrai jų yra daug. Populiacija yra nemaža. Sunku tiksliai suskaičiuoti per visą Neringą kiek jų yra, bet medžiotojai reguliuoja tą skaičių ir manau, kad jeigu bus sistemingai dirbama, sugyvensime su laukime gamta. Gyvename miške, kitaip turbūt nebus – teks laikyti pusiausvyrą“, – sakė S. Šveikauskas.

Gyventojai gražios tradicijos griežtai neatsisako

Po minėto išpuolio gyventojai krokų atsodinti nebesiryžo, tačiau šiemet šernams nesugrįžus, juodkrantiškiai ir vėl prisimena jau tradicija tapusį krokų sodinimą ir pavasario žiedų laukimą.

„Šiemet savivaldybė turbūt vėl skelbs bendruomeninių projektų finansavimą. Nežinau… Kaip sakoma, gal ir norėtume tęsti tą projektą, bet ir nedrąsu. Pernai rudenį nesodinome. Pabijojome. O šiemet – nežinau, reikia pasitarti su bendruomene. Jeigu medžiotojai garantuotų, kad tie šernai bus savo vietoje, kad jų populiacija yra sureguliuota – būtų drąsu toliau tęsti“, – neslėpė S. Berletaitė.

Dabar žmonės teigia jaučiantys, kad šernų mažiau, mat jie nebeatklysta arti gyventojų, tačiau neatmetama, kad po kelių metų problema gali pasikartoti.

„Tiek įdėta buvo ir lėšų, ir pastangų – apie pusė kilometro užsodinta. Juk tai buvo ir bendruomenės pinigai, nes neužtekdavo, kiek finansuodavo. Keliais eini, eini, o čia ateina į tuos pačius plotus net po kelis kartus. Vietomis, kur buvo tokie brangūs iš paskutinio karto, kur susodinome 50 tūkst., tai dabar gal 50 krokų suskaičiuotume. Atrodo kaip netyčia pasisėję – vienas kitas“, – pasakojo S. Berletaitė.

Aktyvesnė šernų veikla pastebima Smiltynėje

Medžiotojų klubo prezidentas S. Šveikauskas teigė, kad neringiškiai sutinka nemažai gyvūnų – vien važiuojant keliu galima išvysti stirnų, briedžių, šernų.

„Ko tik nėra, bet reikia nepamiršti, kad mes gyvename miške ir tikrai visada galime sutikti tų gyvūnų. Ir lapų, ir meškėnų. Bet šiuo metu aštresnių problemų neturime. Yra paknista pakelėse, paknista miške, bet mažiau ateina į gyvenvietes“, – aiškino pašnekovas.

Šernų populiacija Neringoje buvo smarkiai išaugusi dėl to, jog jie šiame krašte neturi priešų, tad teko įsikišti žmonėms.

Nesenus šernų išpuolius prisimena ir Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcijos vadovė Aušra Feser. Anot jos, gyventojų kuriamą grožį tuomet suniokojo viena šernų šeimyna.

„Ten buvo viena šeima, kuri terorizavo visą Juodkrantę. Ir, kiek žinau, po ilgo terorizavimo buvo gauta teisė nušauti tą šeimyną gyvenvietėje. Kai tai atsitiko, tai šiemet nėra nė vieno išrausimo“, – sakė A. Feser.

Vis dėlto nors šernų Juodkrantės gyvenvietėje ir neliko, vaizdai Smiltynėje išduoda, kad šie gyvūnai dabar gyvena ten.

„Praktiškai arimai. Visa Smiltynė išarta. Tik čia jau kita šeima. Tiesiog atsiranda šeima, kuri mėgsta tą daryti ir tiek. Pernai buvo Juodkrantė, šiemet – Smiltynė. Kiekvienais metais negali žinoti, kaip su tais laukiniais gyvūnais būna. Jie tiesiog valgo, galvoja, kad jiems skanu ir tą daro. Mums atrodo, kad blogai, jiems atrodo, kad labai gerai“, – aiškino A. Feser.