„Galime patekti į patą“: valdantieji, opozicija sutaria dėl pokyčių LRT taryboje būtinybės

Lygiosios nacionalinio transliuotojo LRT vadovo konkurse reikalauja pokyčių sprendimą priimančioje taryboje, sako valdančiųjų ir opozicijos atstovai Seime.

Taip jie kalbėjo po to, kai du kandidatai antradienį vykusios LRT generalinio direktoriaus atrankos antrajame ture surinko po šešis tarybos narių balsus.

BNS žiniomis, šie du varžovai buvo dabartinė generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė ir komunikacijos strategas Aistis Zabarauskas.

Tam, kad kandidatas į LRT vadovus būtų išrinktas, jam reikėjo surinkti mažiausiai septynis iš 12 tarybos narių balsų, todėl LRT turės skelbti naują generalinio direktoriaus atranką.

„Šita situacija parodė, kad mes galime patekti į patą, – BNS trečiadienį sakė Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis. – Tai yra aklavietė, kuri gali tęstis neribotą laiką. Galima toliau skelbti konkursus ir jie visada baigsis šeši prieš šešis“.

Patu šachmatuose laikoma situacija, kai žaidimas baigiasi lygiosiomis.

Politiko teigimu, tai rodo, jog situaciją galima spręsti keliais būdais: arba keičiant LRT veiklą reglamentuojantį įstatymą, arba tobulinant vidines nuostatas.

Vis dėlto abiem atvejais reikalinga platesnė diskusija, tvirtino parlamentaras.

„Įstatymą keičiant, pridedant vieną (LRT tarybos – BNS) narį, tada kyla klausimas, kas jį deleguoja. (...) Turime tada diskutuoti ir su taryba, ir su visuomene. Dabar suteikiant pirmininkui papildomą balsą, tai įmanoma tik tuo atveju, jei yra atviras balsavimas, nes balsavimo metu neįmanoma nustatyti, kuris yra pirmininko balsas“, – sakė valdančiųjų konservatorių atstovas.

Seimo Kultūros komiteto pirmininko pavaduotojas, opozicinių „valstiečių“ atstovas Robertas Šarknickas taip pat sutinka, jog pokyčiai reikalingi, nes dabartinė situacija „įnešė sumaišties“.

Vis dėlto jis mano, kad LRT tarybos pirmininkui papildomų galių galima suteikti ir išlaikant slaptą narių balsavimą.

„Galėtų būti pirmininko lemiamas balsas. (...) Tada jis neštų atsakomybę, galutinai pasisakęs už konkretų kandidatą, – BNS sakė politikas. – Jis turėtų susitaikyti, kad jam pačiam tektų priimti atsakomybę jau viešai.“

Parlamentaro teigimu, tryliktojo LRT tarybos nario atsiradimas taip pat galėtų „būti gelbėtojas“.

LRT taryba šiuo metu yra sudaryta iš 12 žinomų visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų. Po keturis tarybos narius skirtingu metu skiria prezidentas ir Seimas, po vieną narį deleguoja Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija.

Kairys: pokyčiai LRT taryboje galėtų būti vykdomi tik jau išrinkus naująjį vadovą

Kultūros ministras Simonas Kairys sako, kad pokyčiai LRT taryboje galėtų būti vykdomi tik jau išrinkus naująjį nacionalinio transliuotojo vadovą.

„Na, gal ir galėtų būti toks siūlymas, bet visas konkursas pradėtas tokiomis žaidimo taisyklėmis, kurios yra. (...) Truputėlį keistai atrodytų, kad dabar iš naujo turėtume sukurti žaidimo taisykles, o esamos vadovės kadencija baigiasi“, – BNS trečiadienį sakė ministras.

Taip jis komentavo svarstymus, jog LRT tarybą galėtų sudaryti ne 12, kaip yra dabar, o 13 narių. Tokiu atveju būtų išvengta situacijų, kai du kandidatai surenka vienodą skaičių balsų.