Filmą apie Terlecką sukūrusi Mildažytė: jo pasipriešinimas sistemai buvo tapęs jos erzinimu

Ketvirtadienį miręs buvęs politinis kalinys, Lietuvos laisvės lygos įkūrėjas, Laisvės premijos laureatas Antanas Terleckas buvo neeilinė asmenybė, sako apie jį filmą sukūrusi žurnalistė Edita Mildažytė.

„Jis priešinosi visada. Susidarė toks įspūdis, kad jo pasipriešinimas visai KGB sistemai buvo tapęs sistemos erzinimu, jos įnervinimo objektu. Jie visokių pinklių buvo pripynę ir prigalvoję šaradų – tai buvo tam tikras „fluksininkų“ žaidimas, tik žaidimas su ugnimi. (...)

Jie darė tuos pačius fokusus su savo gyvenimu ir su savo likimais“, – apie A. Terlecką ir Lietuvos laisvės lygą kalbėjo E. Mildažytė.

Jos teigimu, Sąjūdis galėjo ištransliuoti ne visas idėjas, dėl to Lietuvos laisvės lyga „buvo ta tribūna, kuri ištransliuodavo radikaliausias idėjas“.

„A. Terleckas buvo tas vėliavnešys, kuris ištriūbindavo ir pasakydavo visą tiesą, kaip dabar bus. Jis niekada nesakė, kad Lietuva bus inkorporuota ar turės kokį nors suverenitetą Sovietų Sąjungoje. Jis iš karto pasakė, kad reikia nepriklausomybės. (...)

Kai buvo pergalė, po Sausio 13-osios, ypač po pučo, A. Terleckas liko toks pats nepalenkiamas, su savo idėjomis“, – LRT.lt sakė E. Mildažytė.

Bendražygis: tai žmogus, visą gyvenimą paaukojęs tėvynei

A. Terleckas savo gyvenimą atidavė kovai už tėvynės laisvę, sako buvęs jo bendražygis Jonas Volungevičius.

„Apie Antaną Terlecką galiu pasakyti vienu sakiniu – tai žmogus, visą gyvenimą paaukojęs tėvynei“, – ketvirtadienį BNS sakė buvęs politinis kalinys.

J. Volungevičiaus teigimu, vaikystėje ir jaunystėje patyręs sovietinę tikrovę, A. Terleckas visa esybe jai priešinosi.

„Jis su ta tikrove nesutiko, matė, kad kiekviename žingsnyje yra neteisybė, melas, skriauda. Žmogus savo vidumi tam priešinosi, todėl jo gyvenimas buvo ištisa kova“, – tvirtino nuo 1970 metų A. Terlecką pažinojęs J. Volungevičius.

Anot jo, A. Terleckas buvo tiesus žmogus, o tai jam nepadėjo politinėje veikloje.

Disidento sūnus: jis tikėjo savo teisumu, tikėjo, kad Lietuva bus laisva

Buvusio disidento sūnus Ramūnas Terleckas LRT radijui pasakojo, kad tėvas jam buvo vienas iš nedaugelio autoritetų, nes tai buvo labai drąsus, bekompromisis žmogus, revoliucionierius.

„Kaip sakydavo, aš neprašysiu okupantų leidimo rengti man kokį nors mitingą, aš laužysiu taisykles ir eisiu į priekį. Jis tikėjo savo teisumu, tikėjo, kad Lietuva bus laisva“, – prisiminė sūnus.

Pasak jo, kovoti su sovietine santvarka tėvą vertė bekompromisė ir revoliucinga dvasia, tačiau priešams jis nejautė neapykantos.

„Jis norėjo jį (priešą – BNS) nugalėti, pasigalynėti. Kaip sakydavo: atsikeliu 5 val. ryto ir galvoju, kaip tai sovietų valdžiai įkąsti“, – tvirtino R. Terleckas.

Tai, kad A. Terleckas mirė vasario 16-ąją, Valstybės atkūrimo ir vieno iš jos atkūrėjų, Jono Basanavičiaus, mirties dieną, – gana simboliška. Mat A. Terleckas su kitais bendražygiais šią dieną lankydavo J. Basanavičiaus kapą Rasų kapinėse, padėdavo gėlių, įsmeigdavo trispalvę.

A. Terleckas – vienas žymiausių Lietuvos antisovietinio pasipriešinimo veikėjų, nekartą suimtas ir kalintas už antisovietinę veiklą.

Jis rašė ir platino viešus laiškus apie neteisėtą disidentų persekiojimą, žmogaus teisių pažeidimus, bendradarbiavo su užsienio radijo stotimis, 1978 metis įkūrė nelegalią organizaciją – Lietuvos laisvės lygą.

1979 metais A. Terlecko vadovaujama Laisvės lyga inicijavo „Keturiasdešimt penkių pabaltijiečių memorandumą“. Tai buvo reikšmingiausias neginkluoto pasipriešinimo laikotarpio dokumentas. Memorandume reikalauta negaliojančiais paskelbti Molotovo-Ribentropo pakto slaptuosius protokolus nuo jų pasirašymo momento, iš Baltijos šalių išvesti okupacinę kariuomenę, taip likviduojant abiejų diktatoriškų režimų suokalbio padarinius šiame regione.