Europa rezga griežtesnes sankcijas Rusijai: žada užmauti apynasrį propagandistams, riboti ir dronų iš Irano tiekimą

Europos Sąjungos valstybės pradeda oficialias diskusijas dėl dešimtojo sankcijų Rusijai paketo. Juo siekiama dar labiau silpninti Rusijos kariuomenę, taip pat ketinama imtis iranietiškų dronų tiekėjų. Tuo metu NATO būstinėje Aljanso gynybos ministrai aptarė būtinybę didinti finansavimą gynybai ir Lietuvai itin svarbius gynybos planus. 

Ilgai žadėjusi naujas sankcijas Rusijai, Europos Komisijos pirmininkė pagaliau deda pasiūlymus ant stalo.

„Siūlome dešimtąjį sankcijų paketą, kuriame nauji prekybos draudimai, technologijų eksporto į Rusiją kontrolės priemonės. Šis paketas vertas 11 milijardų eurų. Be kita ko, siūlome eksporto ribojimus įvairiems elektronikos komponentams, naudojamiems Rusijos kariuomenėje – dronams, raketoms, sraigtasparniams“, – teigia Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

Apynasrį siekiama uždėti naujiems Rusijos propagandininkams, dirbantiems tokiems kanalams kaip „Russia Today“. Taip pat septynioms Irano organizacijoms, susijusioms su dronų tiekimu Rusijai. Planuojama užkirsti kelią uždraustoms prekėms patekti į Rusiją per kitur.

Dešimtąjį paketą siekiama priimti iki vasario 24-osios, bet viskas priklausys nuo derybų su Bendrijos valstybėmis eigos.

Atsakas į Rusijos agresiją – tema ir NATO būstinėje Briuselyje. Aljanso šalių gynybos ministrai pradeda derybas dėl pinigų gynybai.

„Akivaizdu, kad jeigu 2014-aisiais atrodė teisinga įsipareigoti išleisti 2 procentus, tai dar labiau teisinga dabar, nes gyvename pavojingesniame pasaulyje“, – sako NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

Oficiali NATO statistika rodo, kad šiuo metu tik trečdalis valstybių gynybai išleidžia daugiau nei 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto. Idėją didinti išlaidas palaikančios valstybės sako karas Ukrainoje aiškiai parodė – NATO, o ypač Europa, nebegali apleisti gynybos poreikių.

Diskusijos dėl pinigų kyla NATO atnaujinant regioninius gynybos planus. Tai itin svarbu Baltijos šalims, nes juose numatyti konkretūs žingsniai, kaip sąjungininkai gintų priešakines valstybes grėsmės atveju.

„Atnaujiname gynybos planus ir didiname didelės parengties pajėgas. Vilniuje lyderiai pritars naujam gynybos finansavimo įsipareigojimui, kad Aljansas pajėgtų vykdyti šiuos planus“, – mini JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas.

Didesnis gynybos finansavimas leistų prabudinti ir užmigusią gynybos pramonę, aidint perspėjimams dėl tuštėjančių NATO atsargų.

„Šalys turi atstatyti savo resursus, kuriuos naudojo ir naudoja Ukrainos paramai. Turi atnaujinti savo ginkluotę“, – nurodo krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Dauguma šalių palaiko siūlymą didinti išlaidas gynybai, sako A. Anušauskas. O į LRT TELEVIZIJOS klausimą atsakydamas Estijos gynybos ministras pateikia net skaičiavimus.

„Jeigu visos šalys pasiektų 2 proc., turėtume 80–90 milijardų eurų daugiau mūsų vertybių apsaugai. Tai labai paprasta – turime judėti to link“, – mini Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras.

Galutinį susitarimą dėl finansavimo siekiama patvirtinti NATO viršūnių susitikime Vilniuje šią vasarą. Jame ketinama palaiminti ir slaptus gynybos planus, kuriuos šiandien aptarė ministrai.