Ekspertės pozityviai vertina „laisviečių“ iniciatyvą, o pašiepiantiems idėją atkerta – seksualiniams santykiams notaro nereikės

Po siūlymo numatyti, kad lytiniai santykiai be pareikšto laisvanoriško sutikimo būtų laikomi nusikaltimu, viešojoje erdvėje pasirodė kritikos, neva „sutikimą reikės užfiksuoti pas notarą“. Vis dėlto žmogaus teisių srityje dirbančios ekspertės stebisi – žmonės tarsi pirmą kartą išgirdo, kad būtinas abiejų asmenų laisvanoriškas sutikimas. Anot jų, kalbėjimas apie aiškų sutikimą seksualiniams santykiams yra naudingas visoms pusėms.

Portalas LRT.lt primena, kad Seimo Laisvės frakcijos narės Morgana Danielė ir Ieva Pakarklytė paskelbė apie pasiūlymų paketą, kuriame bus koncentruojamasi į apsaugą nuo seksualinio smurto bei jo prevenciją.

Vienas siūlymų – Baudžiamajame kodekse numatyti, kad lytiniai santykiai be aiškiai pareikšto laisvanoriško sutikimo pareiškimo būtų laikomi nusikaltimu.

Parlamentarių teigimu, Baudžiamasis kodeksas apibrėžia privertimą lytiškai santykiauti, tačiau pagal tą kodekso straipsnį pagalbos niekas nesikreipia.

„(...) straipsniuose bandoma išvardinti, ką turi atlikti smurtautojas – jis turi grasinti psichologiškai, jis turi grasinti susidoroti panaudodamas smurtą, jis turi naudotis asmens priklausomumu (...)“, – surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo M. Danielė.

Tokia idėja kritikos susilaukė ne tik viešojoje erdvėje, kai komentatoriai šaipėsi, jog „reikės eiti pas notarą“, – skeptiški ir kai kurie teisininkai. Mykolo Romerio universiteto (MRU) Baudžiamosios teisės ir proceso instituto profesorius Raimundas Jurka anksčiau portalui LRT.lt sakė neigiamai vertinantis tokias iniciatyvas.

„Toks reguliavimas, jei tokia idėja taptų kūnu, yra visiškai realiai nesukontroliuojamas, neįgyvendinamas. Jau nekalbant apie kišimąsi į asmeninius žmonių santykius“, – komentavo R. Jurka.

Anot profesoriaus, ir dabar galiojantys teisės aktai draudžia bet kokią seksualinę prievartą. Pavyzdžiui, Baudžiamajame kodekse bausmės numatytos ne tik už išžaginimą, bet ir už seksualinį prievartavimą, lytinės aistros tenkinimą neteisėtais būdais.

Dabartinio reglamentavimo neužtenka

Tačiau žmogaus teisių srityje dirbantys ekspertai mano, kad tokios pataisos situaciją pakeistų į teigiamą pusę. Pasak Lietuvos žmogaus teisių centro teisininkės Monikos Guliakaitės-Danisevičienės, dabartinio reglamentavimo neužtenka, o tai rodo ir konkretūs atvejai.

Pavyzdžiui, vardija M. Guliakaitė-Danisevičienė, 2014 metais du vaikinai, kaltinti merginos su intelekto negalia išžaginimu, buvo išteisinti, nes „įrodymai patvirtino, kad mergina nesipriešino, nors ir sakė, kad „nenoriu“, tačiau aktyviais veiksmais nesipriešino“.

„Nors turime konkretų atvejį, kai nukentėjusioji atsisakė lytinių santykių, tačiau dėl vienokių ar kitokių priežasčių nesiėmė ar negalėjo imtis aktyvių veiksmų, nusikaltimą padarę asmenys buvo apskritai išteisinti. Tokių atvejų yra ne vienas – teismus ir visuomenę pasiekia tik vienetiniai atvejai.

Žmonės bijo kreiptis ne tik dėl to, kad seksualinio smurto aukas dažnai kamuoja gėdos jausmas, savęs kaltinimas, bet ir todėl, kad juos kaltina visuomenė: savaitgalį socialiniuose tinkluose stebėjome pajuoką bei keistus išvedžiojimus apie moteris, kurios už tai, kad joms buvo nupirkta vakarienė, negali nesutikti turėti lytinių santykių“, – portalui LRT.lt sako M. Guliakaitė-Danisevičienė.

„Tik taip reiškia taip“

Asociacijos „Lygiai“ direktorė Reda Jureliavičiūtė pažymi, kad tokios pataisos keistų visuomenės požiūrį – anot jos, neretai seksualinė prievarta įvardijama tuomet, kai yra psichologinis ar fizinis smurtas, spaudimas, kas yra stipriai susiję su asmens priešinimusi.

„Nauji tyrimai kalba apie sąstingį, apie kūno reakciją, kai žmogus nejuda, nesipriešina, negali, nes yra šokas, didelė baimė“, – LRT.lt kalba R. Jureliavičiūtė.

Taigi įstatymo pakeitimas numatytų, kad seksualiniams santykiams apskritai reikalingas aiškus sutikimas laisva valia. R. Jureliavičiūtė pateikia pavyzdį iš Ispanijos – rugpjūtį Ispanijoje priimtas vadinamasis „tik taip reiškia taip“ įstatymas, pagal kurį lytiniams santykiams reikalingas aiškus žmogaus sutikimas.

Kaip aiškina „Lygiai“ direktorė, įstatymo priėmimą paskatino istorija, kuomet buvo išprievartauta mergina – vaizdo įraše ji nesipriešino ir nieko nesakė, nes buvo per daug išsigandusi, tačiau prievartautojai gavo lengvesnę bausmę.

„Tas požiūris, kad sutikimas yra svarbu, kad tai nebuvo laisva valia duotas sutikimas, keičia situaciją, keičia požiūrį į situaciją“, – akcentuoja R. Jureliavičiūtė.

Pas notarą eiti nereikės

R. Jureliavičiūtės vertinimu, kalbėjimas apie aiškų sutikimą seksualiniams santykiams yra naudingas visoms pusėms – ne tik galimai nukentėjusiems nuo smurto, bet ir tiems, kurie, pavyzdžiui, bijo būti neteisingai apkaltinti: „Jiems labai svarbu aiškiai žinoti, kad antroji pusė yra aiškiai išreiškianti sutikimą lytiniams santykiams“.

O baimė, kad tuomet, jei būtų priimtas įstatymo pakeitimas, būtų didesnė tikimybė būti neteisingai apkaltintiems, „skamba gana neracionaliai“, mano R. Jureliavičiūtė.

„Klaidingų seksualinių nusikaltimų statistika yra tikrai ne didesnė nei bet kokio kito nusikaltimo statistika. Galime daug paprasčiau sakyti, kad išmetu piniginę pro langą ir sakysiu, kad pavogė. Tai yra daug paprasčiau nei eiti per visą procedūrą kaltinant seksualinio pobūdžio nusikaltimu“, – atkreipia dėmesį asociacijos „Lygiai“ vadovė.

Kaip priduria ji, pas notarą eiti taip pat tikrai nereikės – svarbus sutikimas, įsitikinimas, kad partneris ar partnerė nori turėti lytinių santykių.

„Kalbėjimas ir bendravimas tarp partnerių yra labai svarbus. Tai ypač svarbu kalbant apie tuos atvejus, kuomet baruose išprievartaujama narkotinių medžiagų pagalba. Tuo metu priešintis ar kitaip išreikšti nenorėjimą yra labai sunku“, – sako R. Jureliavičiūtė.

Kokį požiūrį formuosime, toks bus visuomenės atsakas

Lietuvos žmogaus teisių centro teisininkė M. Guliakaitė-Danisevičienė įsitikinusi – pastarųjų dienų diskusijos tik dar kartą įrodė, kad pokyčiai būtini ne tik siekiant teisingumo nukentėjusiems žmonėms, tačiau ir didinant visuomenės sąmoningumą apie seksualinio smurto mastą bei problematiką.

„Žmonės tarsi pirmą kartą išgirdo, jog sekso metu būtinas abiejų asmenų laisvanoriškas sutikimas. Ne, tai nėra jokia naujiena, tačiau pasitaiko atvejų, kai asmenys išvengia baudžiamosios atsakomybės, o nukentėjusieji ar nukentėjusiosios paliekami tvarkytis su savo trauminiais išgyvenimais patys“, – LRT.lt sako M. Guliakaitė-Danisevičienė.

Lietuvos žmogaus teisių centro teisininkė priduria, kad įstatymas, kad ir koks jis būtų, neapsaugos nuo galimo smurto kiekvieno nukentėjusiojo, tačiau asmenys, ėmęsi seksualinės prievartos ir padarę nusikaltimą, turi už jį ir atsakyti, o ne išvengti atsakomybės.

„Nukentėjusieji ir nukentėjusiosios turi sulaukti tinkamos pagalbos. Tai, kaip mes formuosime požiūrį į seksualinį smurtą, smurtą prieš moteris, lems valstybės bei visuomenės atsaką į tokius nusikaltimus“, – teigia M. Guliakaitė-Danisevičienė.

Asociacijos „Lygiai“ direktorė R. Jureliavičiūtė priduria, kad seksualinės prievartos tema Lietuvoje vis dar nėra aiškiai matoma – anot jos, tai matome ne tik seksualinės prievartos nusikaltimuose, bet ir tame, kaip žmonės suvokia šią problemą, kaip jie linkę pranešti apie tokius nusikaltimus.

R. Jureliavičiūtės teigimu, itin menkai atpažįstamas seksualinis smurtas santuokoje, o tokių nusikaltimų registruojama neproporcingai mažai. Pavyzdžiui, priduria asociacijos „Lygiai“ vadovė, 2021 metais seksualinė prievarta artimoje aplinkoje registruota tik 31 kartą, o tai visiškai neatitinka situacijos ES šalyse.