Prieš 1 metus
97
Naujasis gynybos susitarimas, kurį pasirašė beveik visos parlamentinės partijos, susilaukė nemažai kritikos dėl per mažų iškeltų tikslų. Galutiniame variante neliko tiek visuotinio šaukimo, tiek įsipareigojimo didinti finansavimą gynybai iki 3 proc. Bendrojo vidaus produkto. Apie šio susitarimą LRT TELEVIZIJOS LAIDOJE „Svarbi valanda“ kalba Tarptautinio gynybos ir saugumo centro Taline tyrimų vadovas Tomas Jermalavičius.
Pašnekovas akcentuoja, kad 2 proc. BVP skyrimas gynybai, šiuo metu yra apatinė riba, o siekiamybė turėtų būti 3 proc. Ekspertas atkreipia dėmesį, kad gynyboje už procentus svarbu tai, kur ir kiek bus leidžiama pinigų.
„Čia reikia žiūrėti į konkrečias sumas, kurios bus leidžiamos krašto apsaugos sistemos modernizavimui, struktūrinei plėtrai, aprūpinimui ir parengties palaikymui“, – teigia T. Jermalavičius.
Analitikas pažymi, kad nors šiuo metu Lietuvos gynybos biudžetas jau viršija 1 mlrd. eurų, biudžetui kirsti gali ir infliacija.
„Klausimas, kokią turėsime gynybos infliaciją. Kainos gynybos srityje auga taip pat, kaip ir kituose sektoriuose“, – konstatuoja pašnekovas.
Pasak eksperto, tai, kad gynybos susitarime nuspręsta pasilikti prie 2,5 proc. BVP gynybai, aljansui ir sąjungininkams siunčia nekokią žinutę.
„Mums reikia savo žodžius, savo pasiryžimą remti konkrečiais skaičiais. Čia reikia prieiti išvadą, kad 3 proc., galbūt ir daugiau, mums yra būtini“, – daro išvadą T. Jermalavičius.
Vis dėl to, kalbėdamas apie karinės infrastruktūros plėtrą šalyje ir apie gynybos biudžeto didinimą, ekspertas mano, kad nepaisant kai kurių nepadarytų dalykų, Lietuva nuveikė daug.
„Niekas negalėjo nuspėti, kad taip dramatiškai pablogės mūsų saugumo situacija dėl karo Ukrainoje“, – pripažįsta ekspertas.
Tačiau Lietuva, anot T. Jermalavičiaus, turėtų atlikti daug namų darbų. Pirmiausia – investuoti į karinę infrastruktūrą, kad galėtų priimti NATO karius. Taip pat – stiprinti nacionalinį saugumą ir įsigyti modernios ginkluotės, diegti skaitmenines inovacijas.
„Tam reikia rimtų investicijų, rimtų lėšų. Todėl tas politinių partijų signalas, kad yra tam tikros (biudžeto – LRT.lt) grindys, ant kurių dabar stovime, ir kad tas finansavimas nebus mažinamas, yra pozityvus. Bet ilgalaikėje perspektyvoje tam, kad išpildytume savo įsipareigojimus ir gebėtume stiprinti savo pajėgumus, turėsime tiek procentine, tiek pinigine prasme reikės gynybos išlaidas didinti ir skubinti investicijas“, – sako T. Jermalavičius.
Analitikas pastebi, kas susitarime paskelbti įsipareigojimų data – 2030 metai, atrodo gana toli.
„Prisiminkime, kad tuos 2,5 proc. mes buvome įsipareigoję pasiekti 2030 metais, pasiekėme 8 metais anksčiau“, – pažymi analitikas.
T. Jermalavičius įsitikinęs, kad iki 2030-ųjų Lietuva galėtų pasiekti ir 3 proc. ribą.
English (US) ·