Dulkys: rudenį sergamumo banga didės, omikron atmainai adaptuotas vakcinas planuojama patvirtinti rugsėjį

Statistikos departamento duomenimis, praėjusią parą Lietuvoje nuo COVID-19 nemirė niekas, tačiau nustatyta daugiau kaip 1,3 tūkst. užsikrėtimo atvejų, ligoninėse – 119 pacientų, iš jų reanimacijoje – 6. Apie didėjantį sergamumą, artėjantį rudenį ir skiepijimą antrąja stiprinamąja COVID-19 vakcinos doze LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ kalbėjo sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

– Kovido atvejų pradėjo daugėti nuo birželio vidurio. Kokį prognozuojate rudenį, kai žmonės daugiau laiko praleis patalpose, o ne lauke?

– Neabejotinai sergamumo banga, labai tikėtina, bus didesnė. Ji auga visoje Europoje maždaug jau pastarąsias 6 savaites. Kaip matome, paliečia daugiausia 60+ žmonių grupę ir joje yra didžiausias, apie 30 proc., sergamumo augimas. Kokie bus tikslūs skaičiai, nežinome.

Kokiuose, sakykime, dviejuose trečdaliuose Europos Sąjungos dabar sergamumas vis dar auga, tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad, pavyzdžiui, Portugalijoje, Ispanijoje šiuo metu tos tendencijos jau yra pakeitusios savo kryptį ir yra pastebima mažėjimo tendencija. Natūraliai Lietuva visą laiką nuo to krašto skiriasi maždaug 4 savaitėmis, tai galime prognozuoti, kad iki rugsėjo sergamumas tikrai dar augs.

– Kokia bus valstybės politika saugantis nuo viruso? Ar jau yra žinoma? Ar reiktų daryti tai kaip nors bendrai, įvedant privalomas priemones, kaip kaukes, arba kokius nors srautų reguliavimus? Ar kiekvieno besisaugančiojo reikalas bus saugotis pačiam?

– Dabar mes esame toje vadinamojoje padidėjusio sergamumo stadijoje. Jeigu kalbėtume apie epidemijos lygį, mums reikėtų matyti sergamumą 6–7 tūkst. atvejų. Bet noriu pabrėžti, kad rudenį mes jau planuojame žiūrėti į suminį atvejį, vadinasi, žiūrėti kartu su gripu. Nes jau aiškiai matome, kad šitie du dalykai labai koreliuoja ir, tarkime, sprendžiant kažkokioje konkrečioje organizacijoje, konkrečioje savivaldybėje, žiūrėtumėme į bendrą sergamumo lygį.

Jeigu kalbėtume apie trečią, patį nedėkingiausią karantino variantą, čia niekas nesikeičia. Mūsų pagrindinis rodiklis yra 240 reanimacijos, intensyvios terapijos pacientų. Kaip ir paminėjote, šiandien tas skaičius yra tikrai stabilus.

Mes turime būti pasiruošę rudenį. Nupirkome testų, esame dar rezervavę testų. Prioritetas – švietimas ir ugdymas. Jeigu matysime, jog ir toliau tendencija vis dar didelė, kad galėtume mokyklose dirbti kontaktiniu būdu, vėl galėtume dalinti savikontrolės testus, jeigu reikia, esame susitarę, kad būtų galima atidaryti ir papildomų mobiliųjų punktų. Bet šiandien to tikrai daryti nereikia.

– Kaip vyks pakartotinis skiepijimas stiprinamąja doze? Šiandien ministerija jau paskelbė, kad yra planuojama antroji stiprinamoji dozė. Kas ir kaip, kokia tvarka į ją galės pretenduoti?

– Taip, vakar jau pasirašiau įsakymą, kad nuo rugpjūčio 1-osios jau ir Lietuvoje bus galima skiepyti stiprinamąja, antrąja arba apskritai ketvirtąja doze. Taip pat, kaip ir esame sutarę visos Europos Sąjungos mastu, kuo daugiau bendrų horizontalių tvarkų, tad mūsų skiepijimo 4-ąja doze tvarka nesiskiria nuo to, ką rekomendavo Europos vaistų agentūra, Europos prevencijos ir kontrolės tarnyba. Tai reiškia 60+ žmonių grupė arba žmonės, kurie turi lėtinių ligų, arba priklausantys rizikos grupėms ir gydytojas mano, kad tikrai to reikėtų. Nuo rugpjūčio 1-osios tą galima daryti.

Tie, kas yra persirgę, siūlytume neskubėti to daryti, sulaukti rudens, nes iš Europos vaistų agentūros, iš kitų tarnybų dar laukiame papildomų išaiškinimų, kaip tai reikėtų daryti. Na, jeigu jau yra praėję 6 mėnesiai nuo paskutinio jūsų skiepijimosi, tai jau tikrai galima tai daryti ir tai, matyt, reikėtų daryti.

Manau, kad didžiausia paskata turėtų būti noras gyventi ir žinios, kad jeigu būtų visi pasiskiepiję, tai dabar ligoninėse būtų dar geresnė situacija.

– Norėčiau, kad patikslintumėte – nesirgusiems, jeigu yra praėję 6 mėnesiai.

– Taip. Nesirgusiems – 6 mėnesiai, o persirgusiems kol kas reikėtų palaukti rudens. Tuo labiau kad dažnai žmonės klausia, ar man laukti rudens, nes kažkur girdėjau, kad bus specialiai adaptuotų vakcinų, kurios jau pritaikytos omikronui. Situacija yra tokia, kad jeigu jau reikia, tai tikrai kviečiu, galima skiepytis ir esamomis vakcinomis, jos tikrai daugeliu atvejų yra labai saugios ir tikrai veikia puikiai. Aišku, gal yra kažkokių išskirtinių atvejų.

Na, o adaptuotas vakcinas Europos vaistų agentūra, kaip tik vakar gavau Europos komisarės laišką, planuoja patvirtinti rugsėjį. Lietuvoje jau galime tikėtis spalį ar lapkritį. Bet dar kartą kartoju, specialiai jų laukti tikrai nereikia. Turime dar grupę žmonių, kurie yra apskritai nepasiskiepiję, ir kai žiūrime į ligonines, kokie šiuo metu ten guli pacientai, – mažiausiai 3 iš 4 žmonės yra nepasiskiepiję, tai tikrai kviesčiau visus nelaukti rudens ir pasiskiepyti.

– Kiek apskritai mes dar turime nepasiskiepijusių, nors būtų galėję pasiskiepyti?

– Didžiausias dabar mūsų dėmesys nukreiptas į senjorus, į tą grupę, kuriai didžiausia rizika. Maždaug nuo 60 iki 80 metų toje grupėje varijuoja apie 70–75 proc. pasiskiepijusių, tada dar turime kokius 6–9 proc. persirgusių. Vadinasi, turime apie 138 tūkst. žmonių. Rudenį, matyt, galima būtų kartu skiepyti ir nuo gripo. Kas nepasiskiepijęs, reikėtų skiepytis jau dabar turimomis vakcinomis.

Man labiausiai kelia nerimą kitos paslaugos, nes tikrai labai norisi judėti į priekį ir manau, kad dabar jau problema ne pandemijos valdymas.

– Ar planuojamos kokios nors, kaip čia švelniai pasakyti, skatinančios priemonės skiepytis? Na, tarkime, įvesti kokius nors apribojimus nepasiskiepijusiems žmonėms?

– Ne, šiuo metu nei Vyriausybė, nei ministerija tokių planų neturi. Svarbiausia, kad šiuo metu tikrai jaučiamės išsprendę sistemiškai klausimą, sveikatos apsaugos sistema veikia. Nesakau, kad veikia gerai, bet jau atsigauna po truputėlį, didėja kitos paslaugos.

Na, kokių tų įvairių paskatų tik nebuvo išbandyta – pradedant nuo to, kad patiems pirmiesiems buvo pasiūlyta, tam tikroms grupėms išmokos, po to ir šeimos gydytojai skatinti, ir taip toliau. Šiuo atveju, matyt, reikėtų priimti tuos asmeninius sprendimus, bet, be abejo, kartu su šeimos gydytojais. Planuojame SMS žinutes, dar kartą priminimus siųsti, tikrai tą darysime.

Bet čia yra žmogaus asmeninis apsisprendimas. Manau, kad didžiausia paskata turėtų būti noras gyventi ir žinios, kad jeigu visi būtų pasiskiepiję, dabar ligoninėse būtų dar geresnė situacija.

– Kokios bus vakcinos, pradėjus vėl skiepyti sustiprinamąja doze?

– „Pfizer“ gamintojo ir „Modernos“ gamintojo. Adaptuotos vakcinos jau yra dabar Europos vaistų agentūros, sakykime, krepšelyje.

– Ar bus galima rinktis vakcinas?

– Taip, kaip visada, tiesiog kas bus. Mes niekada nedarėme kažkokių dirbtinų trukdžių.

– O kaip vyks pats skiepijimas, ar planuojama kokius nors vėl mobilius arba laikinus punktus įrenginėti, ar planuojama, kad viskas turėtų tvarkingai vykti gydymo įstaigose?

– Ekstremalios situacijos nėra, visus procesus esame dabar jau sukalibravę, priderinę prie visų įprastų sveikatos apsaugos paslaugų. Tai tiesiog reikės kreiptis į gydymo įstaigą, dabar be abejo, vaistinėse galima skiepytis.

Norisi sugrąžinti pacientus, užkurti vėl gyvenimą gydymo įstaigose, kad sugrįžtų į pradinį ritmą.

– Ar planuojama kaip nors išskirti medicinos darbuotojų grupę, skiepijant naująja doze?

– Šiuo metu tokių rekomendacijų nėra, apie tai yra mąstoma, nes labai natūraliai kyla klausimas, kur galimi sergamumo židiniai. Tai kaip visą laiką: globa, slauga, sveikatos sistema. Ne, pagal dabartinius tyrimus tikrai išskirti kažkokios profesinės grupės nereikia. Šiuo metu yra vienintelė, kam užtikrintos sustiprinamosios dozės, 60+ [grupė]. Aišku, tyrimai tęsiasi, patirtis kaupiasi, galbūt, rudeniui atėjus, ateis kažkokios papildomos rekomendacijos, bet šiandien tiek.

– Ar gali nutikti taip, kad vėl bus einama prie būtino testavimo, bent jau tam tikrų profesijų žmonėms, pavyzdžiui, mokytojams arba panašiai?

– Ne, šiuo metu tokio poreikio neprognozuojame, nes pagal tai, kokius esame atlikę namų darbus, tikrai nėra indikacijų, kad mums reikėtų grįžti prie tokių priemonių. Esame dabar kaip tik kreipęsi į mokymo įstaigas, kad vasarą galima išnaudoti, daugiau, galbūt, atkreipti dėmesį į vėdinimo sistemas. <...> Mes Lietuvoje neišnaudojame tos elementarios priemonės, paprasčiausio patalpų vėdinimo: patikrinti, ar vėdinimo sistemų filtrai yra geri, kokybiški ir čia įdėti daugiau pastangų, ko nebuvo daryta, sakykime, anksčiau.

– Kas Jums pačiam kelia nerimą artėjant rudeniui, jeigu kelia? Turiu galvoje kovido kontekste.

– Man labiausiai kelia nerimą kitos paslaugos, nes tikrai labai norisi judėti į priekį ir manau, kad dabar jau problema ne pandemijos valdymas. Mes tikrai turime visas priemones, kurios yra mums reikalingos, kaip minėjau: vakcinos užsakytos, rezervai sudaryti, testai užsakyti, testavimo algoritmai yra.

Paslaugos, visos kitos paslaugos – kaip sugrąžinti jas į gydymo įstaigas, nes yra gydymo įstaigų, kuriose paslaugų jau vykdoma ir 120, ir 130 proc., bet yra dar gydymo įstaigų, kuriose ir 20, ir 30, ir 40 proc. yra tam tikrų paslaugų, kas yra negerai. Norisi sugrąžinti pacientus, užkurti vėl gyvenimą gydymo įstaigose, kad sugrįžtų į pradinį ritmą.