Prieš 2 metus
229
Rusijos gyventojai nėra politiški, nežino, nei ko nori politine prasme, nei kaip tai pasiekti, o daugumai pagerėjimas dažniausiai susiveda į didesnį duonos kepalą, ramesnę buitį ir geresnius Rusijos ledo ritulio rinktinės pasirodymus – taip apie priežastis, kodėl Rusijos gyventojai neišeina protestuoti, kalba LRT.lt ekspertai. Pasak jų, sankcijų poveikis pakeis mąstymą, tačiau neaišku, kiek tai lems didesnius protestus.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorė Dovilė Jakniūnaitė pažymi, kad Rusijoje buvo sukurtos arba sustiprintos sisteminės sąlygos, kuriančios mažesnes tikimybes įvykti protestams.
Pasak profesorės, buvo apribota opozicijos, įvairių organizacijų veikla, o „užsienio agento“ įstatymas taip pat stipriai apriboja organizacijų veiklą ir uždeda tam tikrą dėmę.
„Daug organizacijų užsidarė arba buvo priverstos išvykti. Jos yra svarbios, kai reikia tam tikros platformos, per kurią kažkas būtų organizuojama“, – portalui LRT.lt sako D. Jakniūnaitė.
Nėra politiški, nesupranta pilietinio dalyvavimo naudos
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Andrejaus Sacharovo demokratijos plėtros tyrimų centro vyriausiasis kuratorius, sociologas dr. Dainius Genys pažymi, kad Rusijos žmonės „nėra politiški, absoliuti dauguma nesidomi politika, todėl nesupranta pilietinio dalyvavimo naudos ir iki galo nežino, nei ko nori politine prasme, nei kaip tai pasiekti“.
Pasak sociologo, žmonės paprastai gimsta turėdami mentalitetą, toje kultūroje dominuojantį šimtmečiais, tačiau autoritarinėse visuomenėse šis jausmas yra užspaustas.
„Rusija yra iškalbingas pavyzdys. Deja, nekonformistinė laikysena čia nėra tautinis bruožas. Laisvė neateina savaime, už ją reikia kovoti, tai neretai reikalauja ilgalaikių, sisteminių pastangų“, – portalui LRT.lt tvirtina D. Genys.
Kaip pastebi jis, Vakarai Rusijos pasikeitimą bando suprasti ir paaiškinti pagal savo vertybes, demokratinės visuomenės principus.
Vaizdžiai tariant, daugumai rusų pagerėjimas dažniausiai susiveda į didesnį duonos kepalą, ramesnę buitį ir geresnius Rusijos ledo ritulio rinktinės pasirodymus.
D. Genys
„Mes norime ir tikimės, kad Rusija nekels grėsmės pasaulio taikai, (...) kad Rusijoje atsiras žmonių, kurie ne tik Vakarus, bet ir artimiausius kaimynus traktuos geranoriškai, kaip strateginius partnerius, kad karinė pramonė nebus traktuojama kaip pagrindinis pasididžiavimo simbolis, kad imperinės ambicijos nebus svarbiausias užsienio politikos argumentas“, – vardija D. Genys.
Vis dėlto, pabrėžia jis, pabendravus su Rusijos disidentais, susidaro kitoks vaizdas. Pavyzdžiui, Rusijos piliečiams pasikeitimas reiškia visai ką kitą – jų nejaudina, ką ir kaip apie Rusiją mąsto užsieniečiai, jiems svarbu, kad jų nesodintų į kalėjimą, kad nebūtų atimtas verslas, kad turėtų bent minimalią teisinę apsaugą nuo valdininkų, tvirtina sociologas.
„Vaizdžiai tariant, daugumai rusų pagerėjimas dažniausiai susiveda į didesnį duonos kepalą, ramesnę buitį ir geresnius Rusijos ledo ritulio rinktinės pasirodymus. Štai ir visa gerėjančio gyvenimo koncepcija“, – sako Andrejaus Sacharovo demokratijos plėtros tyrimų centro vyriausias kuratorius.
Nuosmukis turi būti toks, kad išjudintų šimtmečiais vešėjusį tautos bruožą – kantrumą
Kalbėdamas apie protestus Rusijoje, D. Genys akcentuoja – ten egzistuoja cenzūra, stipriai ribojama informacija, todėl nėra lengva net mėginti organizuoti protestą. O naujieji įstatymai numato iki 15 metų laisvės atėmimo bausmę už „žinomai melagingos informacijos“ apie kariuomenę paskelbimą.
„Mažai kas linkęs rizikuoti, juolab a priori (iš anksto) abejojant bet kokio pilietinio sumanymo sėkme apolitiškoje visuomenėje, turinčioje cinišką valdžią“, – teigia sociologas.
Pasak jo, apie Rusijos žmonių apolitiškumą kalba daugelis Rusijos ir Vakarų apžvalgininkų bei analitikų – šiandien gaji prielaida, kad sankcijos taip pakeis Rusijos kasdienybę, kad visuomenei neliks nieko kito, kaip tik protestuoti, priduria D. Genys.
Sociologas svarsto, kad dėl ilgametės apolitiškumo tradicijos ir galingos propagandos mašinos tikėtina, jog protesto prielaidos bus amortizuojamos kiek įmanoma ilgiau, mobilizuojant visus įmanomus resursus.
„Klausimas, ar visuomenės gerovės prastėjimas sugebės įveikti apolitiškumą, lieka atviras. (...) Rusijos visuomenės gerovės ir gal net apskritai egzistencijos nuosmukis turi būti toks didelis, kad išjudintų daugiametę apolitiškumo tradiciją ir šimtmečiais vešėjusį tautos bruožą – kantrumą“, – svarsto D. Genys.
D. Jakniūnaitė taip pat akcentuoja, kad Rusijoje stipriai jaučiamas apolitiškumas, o patys rusų sociologai kalba apie atomizuotą Rusijos visuomenę: „Visuomenė yra užsidariusi, ji neturi bendradarbiavimo tinklų, (...) sustabdytos nevyriausybinių organizacijų platformos“, – vardija TSPMI profesorė.
Ji svarsto, kad tam tikros vilties teikia tai, jog rusai pradėjo mobilizuotis ir kovoti už savo teises arba interesus, tačiau tai daroma vietiniu lygmeniu, kai reikia kovoti prieš statomą gamyklą, kuri galbūt terš aplinką, ar prieš naują sąvartyną.
Smūgis per kišenę atsilieps mąstymui
D. Jakniūnaitės vertinimu, beprecedentės sankcijos gali suveikti ir iškviesti žmones į gatves: „Jos labai atsilieps gyventojams tiesiogiai – paprastiems gyventojams, kurie dirba fabrikuose, dirba paslaugų sektoriuje ir taip toliau. Tos pasekmės nebus jaučiamos dabar, bet jos kaupsis, akumuliuosis, ateis ruduo, žiema. Skurdas didės.“
Kyla klausimas, kur žmonių neviltis bus nukreipta – gali būti, kad dėl ištikusių sunkumų žmonės Rusijoje kaltins Vakarus, tačiau gali atsirasti ekonominis potencialas protestuoti, teigia D. Jakniūnaitė.
„Klausimas, kaip [smūgis] per kišenę vėliau atsilieps mąstymui, tai yra neaiškumas, kuris leidžia manyti, kad yra šiokios tokios vilties“, – LRT.lt sako profesorė.
Pasak D. Jakniūnaitės, ir tokiu atveju, jei Rusijos gyventojai protestuotų dėl ekonominės situacijos, tikriausiai nebūtų reikalaujama pakeisti valdžios.
„Įsivaizduoju, kad spaudimas būtų ne versti valdžią dėl to, kad blogai, bet spausti valdžią kažką keisti, maždaug „tikime tavimi“. Nebūtų taip, kad „mes prieš valdžią“, bet būtų, kad „mes badaujame“ – tai kitas argumentas, kuris nėra politinis“, – kalba D. Jakniūnaitė.
Nebūtų taip, kad „mes prieš valdžią“, bet būtų, kad „mes badaujame“ – tai kitas argumentas, kuris nėra politinis.
D. Jakniūnaitė
Profesorė sako – sukelti didesnio masto protestus galėtų režimo keitimasis ir tam tikras langas: „Pavyzdžiui, Putinas baigia kadenciją, naujas žmogus ateina. Tai būtų galimybių langas, nes vyksta kažkoks interesų persidalijimas.
Manau, visuomenės aktyvavimasis galimas, jei aktyvuosis arba kaip nors nepasitenkinimą, švelniai tariant, parodys tam tikra elito politinė dalis, bet labai tikėtina, kad tai gali virsti įtampa tarp elito.
Toks įsitraukimas atsirastų, nes tai būtų plyšys, dabar valdžia Rusijoje atrodo kaip monolitas, (...) iš principo nepramušama. Kai ten pasirodys silpna vieta, galime galvoti apie tai“, – argumentuoja D. Jakniūnaitė.
Santvarka augina bejausmių, aklai paklūstančių valdininkų armiją
Socialiniai tinklai, pripažinti autoritetai ir jų lyderystė yra protesto laidininkai, sako D. Genys ir priduria, kad bet kokiam politiniam veiksmui reikalingi lyderiai, kurie mobilizuotų visuomenę. Deja, sako jis, Rusijoje tokių lyderių, kurie sugebėtų organizuoti nacionalinį protestą, nėra.
„Labai stinga žmonių, kurie atliktų švietėjišką veiklą visuomenėje. (...) Reikia suprasti, kad visuomenės lyderiai nedygsta kaip grybai po lietaus. Rusijos visuomenė buvo sistemiškai dusinama dešimtmečiais“, – teigia sociologas.
D. Jakniūnaitė taip pat pastebi, kad Rusijoje trūksta lyderystės – iš dalies dėl to ir Baltarusijoje, kai buvo nukenksminti protestų lyderiai arba neišryškėjo kiti, galintys vesti protestus, jie išskydo.
Profesorės teigimu, cenzūra taip pat nesudaro sąlygų protestuoti ir apriboja jų galimybes: „Matome absurdiškiausių dalykų, kai žmogus net išeina į gatvę su tuščiu popieriaus lapu ir gali būti sulaikytas, aišku, tai nėra masiška, niekas masiškai neina ir nesuiminėja, bet simboliniai dalykai, kai maždaug už bet ką gali būti nuvežtas į nuovadą, galbūt ir parvežtas, bet vis tiek išlaidos atsiranda didesnės, nekalbant apie didesnius dalykus.“
Žinoma, tvirtina TSPMI profesorė, jei iš tikrųjų didžioji dalis Rusijos gyventojų būtų itin kritiški V. Putinui ir jo Vyriausybei, net esant šiems apribojimams, kurie būtų didelė kliūtis, būtų daugiau protestuojančiųjų.
Matome absurdiškiausių dalykų, kai žmogus net išeina į gatvę su tuščiu popieriaus lapu ir gali būti sulaikytas.
D. Jakniūnaitė
„Bet, man atrodo, dar nėra sankaupos, iš kurios galima išspausti protestą. Aišku, aš netikiu 70 proc. Putino reitingu, bet tikrai žinau, kad nemažai žmonių arba palaiko, arba yra pasyvūs, – kaip yra, taip yra. Toks abejingumas, apatija, kad „vis tiek nieko negalima padaryti“. Viena vertus, palaikymas, kita vertus, abejingumas, yra labai svarbi sąlyga“, – pabrėžia D. Jakniūnaitė.
D. Genio vertinimu, dabartinė santvarka nebrandina pilietiškai atsakingų, garbės etosu besivadovaujančių ir visuomenės interesui atstovaujančių lyderių: „Nūdienos santvarka augina bejausmių, hierarchijos grandinei aklai paklūstančių valdininkų armiją, besirūpinančių klaniniais interesais ir stekenančiais savo šalį.“
Pasak sociologo, Rusijos krečiamų baisybių Ukrainoje kontekste, kolektyvinė atsakomybė liečia visą tautą: „Rusų apolitiškumas padeda suprasti, kodėl tai vyksta, tačiau neatleidžia nuo atsakomybės. Nemaža dalis Rusijos opozicijai priskiriamų atstovų tai supranta ir jau pradeda apie tai kalbėti. Suprantama, kad rusams teks su tuo gyventi net ir pasikeitus dabartiniam režimui.“
Mažus poreikius valdžia išpildydavo, o iki karo to pakako
„Kas paprastai sukelia visuomenės pasipriešinimą ir sukviečia žmones į gatves? Anksčiau protestai buvo siejami su siekiu išsivaduoti iš priespaudos ar nepritekliaus, vėliau – įveikiant klasinius skirtumus, dabar jie labiau siejami su saviraiškos laisve, pasisakant už tam tikras idėjas ar išreiškiant asmeninę nuomonę konkrečiu klausimu“, – aiškina D. Genys.
Kiek tai tinka Rusijai – kitas klausimas, priduria jis: „Visuomenė yra stipriai apolitiška. (...) Yra toks rusiškas posakis „nuo gero – gero neieškoma“. Jei tau gerai – ir toliau gyvenk gerai. Dalykas tas, kad Rusijoje „gerai“ reiškia, kad nėra tragiškai blogai.“
Maža visuomenės poreikių marža tęsiasi nuo senų senovės.
D. Genys
Dėl to, sako sociologas, bet kuris, norintis šią tvarką pakeisti, visuomenės yra traktuojamas kaip latentinis priešas, norintis iš jų atimti tai, kas gerai.
„Net jei jis sako, kad tai, ką dabar žmonės turi, nėra pakankama, visuomenė to nesupranta – kaip tai nepakankama? Juk gerai yra tai, ką turime, o tu nori pakeisti tvarką. Vadinasi, tu blogas. Tegu Putinas vagia kiek tik nori – svarbu, kad mes sotūs“, – pasakoja D. Genys.
Anot sociologo, Rusijos visuomenė neturi nei smalsumo poreikio, nei politinės ambicijos – mažus poreikius valdžia išpildydavo, o iki karo to pakako.
„Kaip visa tai keisis įvedus sankcijas ir išryškėjus jų pasekmėms, sunku pasakyti. Tačiau reikia turėti omenyje, kad maža visuomenės poreikių marža tęsiasi nuo senų senovės. Rusai visada garsėjo savųjų poreikių mažumu. Jiems tiesiog nereikia daugiau, todėl juos sunku išjudinti. Atitinkamai sunku vienareikšmiškai remtis mums įprastomis teorinėmis įžvalgomis, nes jos buvo subrandintos iš esmės kitame kontekste“, – pažymi D. Genys.
English (US) ·