Prieš 1 metus
87
Vienintelę Lietuvos pajūryje banglenčių sportui tinkančią vietą, panašu, šio sporto atstovai iki vasaros galo turės aplenkti – Klaipėdos uostui nusprendus papildyti paplūdimius smėliu į vandenį bristi bus draudžiama. Melnragėje žmones banglentėmis plaukti mokantys bei sportininkus treniruojantys verslininkai skaičiuoja dėl netikėtai nutraukto sezono būsiančius nuostolius ir sako, kad sumos gali siekti ne vieną dešimtį tūkstančių eurų. Aplinkos ministras Simonas Gentvilas pastebi, kad visų lūkesčių atliepti kaskart tiesiog nepavyksta.
Per keletą metų Klaipėdoje išpopuliarėjo banglenčių sportas. Vos atsiradus bangoms Melnragėje galima pastebėti nemažai prie Šiaurinio molo jas gaudančių minėto sporto aistruolių, rengiamos norinčiųjų išmokti plaukti banglentėmis stovyklos, šio sporto profesionalų varžybos ir pan.
Vienintelė visame Lietuvos pajūryje tokiam sportui tinkanti vieta jau buvo pakrikštyta mažąja Kalifornija.
Vis dėlto panašu, kad dėl oro sąlygų tik neseniai įsibėgėjus banglenčių sporto sezonui jis visai netrukus pasibaigs.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) išplatinta žinia apie ateinančią savaitę prasidėti turinčius paplūdimio papildymo smėliu darbus, dėl kurių Melnragėje prie molo kelias savaites bus draudžiama maudytis, banglentininkams prilygo perkūnui iš giedro dangaus.
„Pats projektas yra reikalingas. Jis yra reikalingas Melnragei, kad būtų pamaitintas paplūdimys, nes Melnragėje yra didžiausia erozija per visą Baltijos jūros pakrantę. Iš aplinkosauginės pusės mes tikrai palaikome šią iniciatyvą. Problema, kad mes esame prieš 10 dienų informuojami apie darbus. Tai reiškia, kad yra neatsižvelgiama į sporto poreikius, neatsižvelgiama į verslo poreikius“, – apibendrino viešosios įstaigos „Spotas“ vadovas Girmantas Neniškis.
Žinia apie darbus sezono įkarštyje – lyg perkūnas iš giedro dangaus
Verslininkai skaičiuoja, kad dėl netikėtai paties sezono piko metu sustabdytos veiklos gali grėsti šimtatūkstantiniai nuostoliai, mat negalės vykti iš anksto suplanuotos stovyklos, sportininkų treniruotės ir pan. Vos pasklidus žiniai banglentininkų mokyklų atstovai sulaukė klientų klausimų apie atšaukiamas pamokas ir pan.
„Paprastai skaičiuojant, vien mano „Surfcamp“ mokykloje mums viena savaitė gali kainuoti iki 30 tūkst. eurų, nes mes kalbame apie patį sezono piką“, – įvertino G. Neniškis
Nerimaujama ir dėl to, kad darbai gali sustabdyti banglenčių sportą Melnragėje ne tik minėtas kelias savaites kol vyks darbai, bet ir ilgiau, nes prognozuojama, kad dėl supilto smėlio pylimo vandenyje plaukti tinkamų bangų nebus ilgiau.
„Jeigu mes rudenį nebegalime net čempionato surengti, kadangi tas pylimas „nupjauna“ mums visas bangas, tai kalbame apie realiai sužlugdytą 15 metų kurtą sporto sistemą. Per kiek laiko išsivaikščios smėlis – informacijos neturiu. Prašiau uosto pateikti tyrimus, poveikio aplinkai vertinimą, kitus dokumentus, bet iki šios dienos nieko nesu gavęs. Per kiek laiko tas smėlis išsivaikščios, kaip prognozuojama, kad jis išsivaikščios ir pan., tokios informacijos aš neturiu“, – pastebėjo G. Neniškis.
Kritikos uostininkams negaili ir kitas banglenčių sporto atstovas. Viešosios įstaigos „Banglentė“ direktorius Tomas Ūksas įsitikinęs, kad prasidėsiantys darbai yra bloga žinia ne tik banglenčių sporto, bet ir visai Melnragėje poilsiaujančiųjų bendruomenei.
„Mes dabar galvojame, kaip čia pasielgti, nes prarandame labai daug laiko ir pinigų. Turėsime vežtis vaikus kažkur, ieškoti, kurioje vietoje. Bandysime suktis. Stovyklos užpildytos, vaikai jau pasiruošę laukia, dalis pinigų sumokėta. Kaip perkūnas iš giedro dangaus“, – apie šiomis dienomis užgriuvusius netikėtus rūpesčius pasakojo T. Ūksas.
Pašnekovas sakė nė neturintis vilčių, jog uostininkai kaip nors pakoreguos savo planus atsižvelgdami į verslo ir jo paslaugomis besinaudojančių žmonių interesus, mat jau susitikimų su uosto atstovais metu paaiškėjo, kad jie buvo surengti pranešti faktą apie netrukus prasidėsiančius darbus, o ne diskutuoti dėl jų.
„Mes esame pasibaisėję tokia institucijų veikla“, – sakė T. Ūksas.
Darbai pablogins ir saugumo situaciją pajūryje?
Ilgametis banglentininkas G. Neniškis nerimauja ir dėl to, ar darbai nepakeis saugumo situacijos paplūdimiuose.
„Aš galbūt nesu mokslininkas, bet su bangomis gyvenu jau 30 metų ir domiuosi bangomis, srovėmis, hidrodinaminėmis priemonėmis ir pan. Ši siūloma priemonė turi labai rimtų abejonių saugumo prasme, nes pagal tokią pylimo konfigūraciją, kuri yra nupiešta dabar, didžiausia srovė, grįžtanti į jūrą, susiformuos tiesiai prieš pagrindinį įėjimą į I Melnragės paplūdimį. Gelbėtojai ten galės kokiame plauste apsigyventi ir semti poilsiautojus vieną po kito“, – dėstė G. Neniškis.
Pašnekovas prognozuoja, kad supylus tokį pylimą, koks numatytas dabar, bangų krante neturėtų būti maždaug 3 mėnesius po darbų pabaigos.
Banglenčių sporto atstovai buvo susitikę su uostininkais ir išsakė jiems savo nuogąstavimus ir lūkesčius, pasiūlymus, kaip numatomi darbai būtų vertingi ne tik aplinkosauginiu požiūriu, bet ir pagerintų sąlygas banglenčių sportui. Pašnekovas sako, kad banglentininkai išgirdo pažadą darbus vykdyti etapais ir mažiau trikdyti sezoną, tačiau klausimai dėl to, ar projektas įvertintas ne tik krantotvarkos požiūriu, bet ir saugumo – išliko.
„Buvo organizuoti atskiri keli susitikimai, kas irgi, viena vertus, yra paranku uostui – su kiekviena interesuota grupe kalbėti atskirai, o ne kartu. Man atrodo, jeigu būtų visi kartu susirinkę, būtų išgirdę vieni kitų pastabų ir nusiskundimų, tikėtina, ir to pasipriešinimo būtų daugiau. Aš pats esu pats didžiausias šio projekto entuziastas ir pats didžiausias priešininkas“, – sakė G. Neniškis.
Pašnekovas įsitikinęs, uosto atstovai su sporto ir Melnragės gyventojų bendruomene turėjo kalbėtis iš anksto, o ne likus bemaž porai savaičių iki darbų starto, mat tokios permainos paplūdimiuose turėjo būti numatomos iš anksto, o ne paskubomis.
„Šitas projektas tikrai neįvyko per pusmetį ar per porą mėnesių. Dabar, kai mes esame pastatomi prieš traukinį, kad už 10 dienų prasideda ir mes keisti nieko negalime, tai iš tikrųjų yra nepriimtina XXI amžiuje“, – įsitikinęs banglentininkas.
Gelbėtojai ten galės kokiame plauste apsigyventi ir semti poilsiautojus vieną po kito.
G. Neniškis
Projekto tikslas – aplinkosauginis
Banglentininkų kritikuojami darbų organizatoriai tvirtina, kad kito laiko numatytiems darbams pasirinkti negalėjo.
„Darbams palankias oro sąlygas, mažą banguotumą turime tik vasarą. Kitas projekto išskirtinumas – gylis. Anksčiau smėlis buvo gramzdinamas 6–7 m gylyje, šiame projekte numatyta povandeninį pylimą formuoti 2–3,5 m gylyje, tai sudaro papildomus iššūkius darbus vykdysiančiai technikai, nes ji privalės dirbti arti kranto, tad būtinos itin palankios oro sąlygos, dėkingiausios srovės“, – paklaustas, kodėl darbus nuspręsta vykdyti vasaros sezono įkarštyje, aiškino KVJUD generalinis direktorius Algis Latakas.
Jis taip pat pastebėjo, kad prieš rengiant techninį projektą, buvo atliktas poveikio aplinkai vertinimas, kurio išvadose teigiama, kad povandeninis pylimas neigiamos įtakos aplinkai neturės.
„Taip pat visų pirma reiktų vertinti tai, kad pagrindinis šio projekto tikslas – aplinkosauginis. Juo siekiama paplūdimį papildyti smėliu. Ruožo Melnragėje būklė išties bloga, todėl yra būtinybė paplūdimį pildyti smėliu ir šiuo metu pradedant išorinio uosto kanalo gilinimo darbus atsirado unikali proga jos įgyvendinimui. Vykdydami laivybos kanalo gilinimo darbus, iškastą gruntą, jei jis tinkamas naudoti, Uosto direkcija plukdo ne gilyn į jūrą, bet naudoja paplūdimiams papildyti, smėlį žemsiurbei išpurškiant arčiau kranto. Šiemet, vykdant tokią aplinkosauginę priemonę, iš jūrinio smėlio bus formuojamas povandeninis pylimas tarp šiaurinio molo ir I Melnragės paplūdimio“, – dėstė uosto vadovas.
Iš išorinio laivybos kanalo paimtą jūrinį smėlį žemsiurbės pakaitomis purkš link kranto ir po vandeniu formuos pylimą, kurio ilgis sieks 700–750 m. Iš viso bus supilta apie 180 tūkst. kub. m jūrinio smėlio.
Teigiama, kad šio pylimo smėlį bangos palaipsniui išmes į krantą, o vėjas nuneš į kopagūbrį, tad taip paplūdimys pasipildys smėliu ir susidarys palankios sąlygos kopagūbrio regeneracijai.
Nors banglentininkai tvirtina, kad šiam sportui tinkama vieta yra būtent Melnragėje prie molo, uosto vadovas teigia, kad po uosto direkcijos inicijuotų susitikimų su Melnragės bendruomene, banglenčių sporto atstovais ir verslininkais bei įstaiga „Klaipėdos paplūdimiai“ buvo diskutuotas kompromisinis sprendimas darbus vykdyti etapais, kol viename ruože vyks darbai, kitame bus galima sportuoti ir vykdyti verslinę veiklą.
„Į paplūdimio ribas patenkančioje darbų zonoje darbus planuojama vykdyti, kai žmonių veikla ne tokia aktyvi“, – pastebėjo A. Latakas.
Aplinkos ministras su pastabomis sutinka, tačiau pripažįsta, kad visų interesus suderinti yra sudėtinga
Žinia apie banglentininkų bendruomenėje kilusį pasipiktinimą pasiekė ir aplinkos ministrą Simoną Gentvilą – jis sulaukė banglentininkų laiško.
„Aš sutinku, kad jiems gali sukelti nepatogumų, bet tikslas yra iš esmės atkurti Melnragės paplūdimius. Reikia matyti toliaregiškesnį tikslą vardan ko tą darome“, – pastebėjo ministras.
Vis dėlto S. Gentvilas žada banglentininkų siūlymus aptarti su specialistais bei dar kartą pasikalbėti ir su pačiais sportininkais, mat jų pateiktos pastabos, turint omenyje, kad šiam sportui tinkama tik vienintelė vieta visame Lietuvos pajūryje yra Melnragėje, vertos dėmesio.
Tiesa, ministras pastebi, jog žinia apie paplūdimių pildymą smėliu banglentininkus esą pasiekė ne likus 10 dienų iki darbų, o bent prieš porą mėnesių.
„Aš jiems tą studiją pats asmeniškai esu persiuntęs prieš 2 mėnesius. Jie matė ten tas priemones. Dėl darbų pradžios – galima kalbėti. Suprantu, kad miškai kertami ne vasarą paukščių perėjimo metu, tai čia sezono metu paplūdimių pildymas neturėtų vykti. Tačiau 110 proc. visų atspindėti lūkesčius kartais nepavyksta“, – teigė S. Gentvilas.
Laukia ir daugiau ribojimų
Šiemet Melnragėje laukia ir daugiau ribojimų nei susijusieji su paplūdimių pildymu smėliu. Klaipėdos uostas šiomis dienomis pranešė, kad vykdant bangolaužių rekonstrukcijos projektą, nuo šių metų liepos 15 d. laikinai nebus galima patekti ant šiaurinio bangolaužio Melnragėje, kuris uostamiestyje atstoja jūros tiltą. Planuojama, kad nuo spalio mėnesio bangolaužis vėl bus atvertas visuomenei.
„Deja, taip jau būna, kad visiems žmonėms tarnaujantiems dalykams: pastatams, gatvėms ir netgi, atrodo, nepajudinamiems statiniams, tokiems kaip molai, yra reikalingas remontas. Jis sukelia laikinus nepatogumus, bet naujai atgyja, kad džiugintų ilgą laiką vėliau. Šiaurinis molas po remonto pasitiks lankytojus gražesnis, naujesnis ir, neabejoju, kad dar labiau trauks pasivaikščioti juo klaipėdiečius ir svečius“, – sakė A. Latakas.
Rekonstrukcijos metu yra sustiprinami esami pietinis ir šiaurinis bangolaužiai, nekeičiant jų konfigūracijos. Abu bangolaužiai bus paaukštinti, dalyje hidrotechninių statinių bus įrengtos atraminės sienutės.
Po rekonstrukcijos gyventojų patogumui atsiras daugiau galimybių – ant molo Smiltynėje bus įrengtos dvi apžvalgos aikštelės.
English (US) ·