Dėl naujų EK gairių pradėjo kaltųjų paiešką: opozicija reikalauja Landsbergio galvos, valdančiųjų atstovas pirštu beda į Karoblį

Europos Komisija (EK) trečiadienį paskelbė naujas gaires dėl Kaliningrado tranzito, jomis sudaroma galimybė per Lietuvą geležinkeliais gabenti prekes, kurioms taikomos sankcijos. Portalo LRT.lt kalbintų politikų nuomonės skiriasi – vieni sako, kaltųjų ieškoti šiuo metu nėra prasmės, kiti pirštu beda į užsienio reikalų ministrą.

Kaip skelbta trečiadienį, EK naujomis gairėmis leido Rusijai prekes, kurioms taikomos sankcijos, į Kaliningrado sritį ir iš jos geležinkeliais gabenti per Europos Sąjungos (ES) teritoriją, tačiau tik šio eksklavo poreikiams. Tokia žinia netruko sulaukti vertinimų Lietuvoje.

Kai kurie opozicijos atstovai jau kalba reikalausiantys užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio galvos. Tiesa kiti opozicinių partijų politikai tikina, kad vidiniai ginčai ir kaltųjų paieškos yra būtent tai, ko siekia Kremlius. Visgi valdančiųjų atstovas pirštu beda ne į ministrą, o į užsienio reikalų viceministrą Raimundą Karoblį.

Premjerė Ingrida Šimonytė dar birželį sakė, kad sankcijos Rusijai neturi būti patogios ar neskausmingos.

„Sankcijos skirtos tam, kad agresoriui būtų sunkiau finansuoti karą, kad agresorius turėtų mažiau galimybių plėsti karo veiksmus. Todėl sankcijos neturi ir negali būti patogios ar neskausmingos Rusijai, nes kitaip kokios čia yra sankcijos“, – atsakydama į Seimo narių klausimus tuomet kalbėjo ministrė pirmininkė.

Šią jos mintį atkartoja ir portalo LRT.lt pašnekovai, jie tvirtino, kad sankcijos karą Ukrainoje sukėlusiai Rusijai turi būti itin griežtos, o naujosios EK gairės yra daugiau negu diplomatinis Lietuvos pralaimėjimas.

Beda pirštu į Karoblį ir ragina kreiptis tarptautinį arbitražą

Buvęs užsienio reikalų ministras, valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos narys Audronius Ažubalis LRT.lt sakė, kad EK išaiškinimas dėl Rusijos prekių tranzito į Kaliningradą yra daugiau nei diplomatinis Lietuvos pralaimėjimas.

„Tai yra tam tikras mūsų suvereniteto praradimas, pripažįstant Rusijos ypatingas teises mūsų teritorijoje. O komisijos (EK – LRT.lt) aiškinimas yra niekinis. Nesileisiu į teisines peripetijas, kokie ten argumentai yra pritraukiami, kaip iškreiptai bandomas aiškinti reglamentas. Tie, kurie skaitė ir matė, tai sako, kad tai suveltas dalykas“, – pažymėjo Seimo Užsienio reikalų komiteto narys.

Jo įsitikinimu, EK išaiškinime dėl tranzito į Kaliningradą yra užprogramuota nuolatinė galimybė Rusijai ieškoti priekabių Lietuvoje.

A. Ažubalis ragino Lietuvos valdžios atstovus dėl EK išaiškinimo kreiptis į tarptautinį arbitražą.

„Lietuvai reikia pasiryžti ir kreiptis į Europos Teisingumo Teismą“, – tvirtino politikas.

„Jei mes sėdėsime ir nieko nedarysime, tai, žinoma, mūsų sąjungininkai ir komisija bus patenkinti, tačiau kokia to kaina? Manau, kad labai didelė“, – pridūrė konservatorius.

Jis taip pat siūlė klausimą dėl EK išaiškinimo ir Lietuvos dabartinės geopolitinės situacijos kelti ES užsienio reikalų ministrų susitikimuose, Europos Vadovų Taryboje.

Lietuvai reikia pasiryžti ir kreiptis į Europos Teisingumo Teismą.

A. Ažubalis

Paklaustas, ar reikėtų ieškoti kaltų dėl neapgintos Lietuvos pozicijos dėl Rusijos tranzito į Kaliningradą Lietuvos valdžios institucijose, A. Ažubalis teigė į šį klausimą atsakyti negalintis.

„Kadangi nesu tas žmogus, su kuriuo tariamasi, nesu toje sprendimų priėmimo virtuvėje, tai man sunku atskirti, kas ten kaltas dėl tokios situacijos, kad ne iki galo ką nors padarė. Nežinau. Bet matau rezultatą, kuris tikrai nėra geras“, – aiškino buvęs užsienio reikalų ministras.

Tiesa, kalbėdamas apie Užsienio reikalų ministerijos dialogą su EK dėl tranzito į Kaliningradą, jis bedė pirštu į užsienio reikalų viceministrą R. Karoblį.

„Mano žiniomis, komisijoje kalbėjosi ir tas kontaktinis Lietuvos asmuo kurį laiką buvo R. Karoblis. Tai žmogus, kuris buvo įveikęs arba beįveikiąs atranką į Europos išorinių veiksmų tarnybą ir dabar yra patvirtintas Europos Sąjungos delegacijos vadovu Tadžikistane. Tai nežinau, ar čia buvo pats išmintingiausias sprendimas skirti jį derybininku su Europos Komisija ar kontaktiniu asmeniu šiuo klausimu“, – dėstė A. Ažubalis.

Kaltųjų paieškos nebūtų naudingos

Seimo socialdemokratų frakcijos narė Dovilė Šakalienė teigė, kad situacija nėra naudinga Lietuvai, tačiau kaltųjų paieškos šiuo metu naudingos nebūtų, o vidinis susiskaldymas yra tai, ko siekia Rusija.

„Šitoje sunkioje situacijoje kaltųjų paieška tikrai nėra geras sprendimas. Mes esame labai sudėtingoje geopolitinėje situacijoje, joje yra labai daug kintamųjų ir mūsų padėtis yra labai jautri.

Jei mes pradėsime ieškoti kaltųjų savo valstybės viduje, ko nepadarė Vyriausybė, prezidentūra ar ko dar kažkas nepadarė, o priminsiu, kad ir Seimas parlamentinės diplomatijos turi daug galimybių ir jas gali išnaudoti, jeigu mes pradėsime kaltinti savo tarptautinius partnerius ar už Atlanto, ar ES, mes padėsime pasiekti Rusijai jos pagrindinį tikslą – sukelti mūsų tarpusavio vaidus ir mus susilpninti“, – tvirtino Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narė.

Todėl, D. Šakalienės teigimu, reikia labai aiškiai suvokti, kad visame vykstančiame procese, ypač paaštrėjusiame Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, pagrindinis kaltininkas yra tik Rusija, Kremlius. Būtent jie, anot Seimo narės, deda visas pastangas, kad būtų sukelta sumaištis, kad supriešintų Vakarus tarpusavyje ir susilpnintų jų vienybę.

„Tai reikia prisiminti. Šalia to, žinoma, galima kalbėti, ar mes galėjome proaktyviau tam tikrus dalykus iškomunikuoti, galima kelti klausimus, kad gerai, jog mes, Lietuva, jau daugiau nei 10 metų dėjome pastangas, kad atsijungtume nuo Rusijos visais įmanomais aspektais. Tos Vakarų valstybės, kurios yra vis dar priklausomos, labai skausmingai atsijungia, labai skaudžiai savo kailiu patiria Rusijos energetinį šantažą.

Šitoje sunkioje situacijoje kaltųjų paieška tikrai nėra geras sprendimas. Mes esame labai sudėtingoje geopolitinėje situacijoje, joje yra labai daug kintamųjų ir mūsų padėtis yra labai jautri.

D. Šakalienė

Dėl to labai sunku ir šioje situacijoje neturime spardyti kitam į kojas, reikia galvoti, kaip mes turime išgyventi šitoje situacijoje, išmokti tam tikras pamokas ir stengtis daryti geriau“, – vertino socialdemokratė.

Paklausta, kaip apskritai vertina situaciją po naujų EK gairių, D. Šakalienė kalbėjo, kad Lietuva turi labai tvirtai palaikyti visas Rusijai taikomas sankcijas. Ji sakė pritarianti prezidento Gitano Nausėdos išsakytoms mintims, kad Lietuva turi labai tvirtai laikytis pozicijos, kad sankcijos Rusijai, priimtos dėl jos invazijos į Ukrainą, yra būtinybė.

„Mes neturime pasiduoti, mes neturime nusileisti, nes Rusija savo invazijos, žmonių žudymo, ukrainiečių genocido nenutraukė. Čia, mano vertinimu, jokių švelninimų neturėtų būti ir jokių išimčių neturėtų būti.

Mano nuomone, jei Kaliningrado sritis ar bet kokia kita Rusijos sritis jaučia kokį nors nepatogumą, jeigu jiems trūksta kokių nors prekių, tai jie turi labai paprastą išeitį – nutraukti invaziją į Ukrainą. Kita vertus, jei kalbėsime apie techninius, logistinius aspektus, tai Kaliningrado sritis nėra pasaulio kraštas, yra jūros, oro susisiekimas ir jei ko nors labai trūksta, jie gali taip pristatyti, jei to reikia nedidelei vidinei rinkai“, – portalui LRT.lt teigė socialdemokratų frakcijos atstovė D. Šakalienė.

„Valstietis“: Landsbergis turėtų pats pasitraukti

LRT.lt kalbintas opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas, Seimo Užsienio reikalų komiteto narys Giedrius Surplys neslėpė manantis, kad dėl EK išaiškinimo apie Rusijos tranzitą į Kaliningradą, dėl susidariusios situacijos atsakomybę turėtų prisiimti užsienio reikalų ministras G. Landsbergis.

Jis tikino, kad situacija dėl EK išaiškinimo tik dar kartą parodo, kad šis ministras Lietuvos diplomatijai vadovauti neturėtų.

„Mes pavargome tą atsakomybės klausimą kelti, nes nuo pat pirmų ministravimo dienų akivaizdu, kad tai yra viena silpniausiai dirbančių ministerijų. Čia kalba eina ne apie vertybinę ar pragmatinę politiką, ne apie ideologiją, o apie kompetencijas. Tikrai girdėti ir iš diplomatų vidaus, kad nėra buvę taip, kad ministras joja vienas kaip raitelis be galvos, du viceministrai bando pasivyti, o ministerija nebespėja“, – aiškino G. Surplys.

Anot opozicijos atstovo, „valstiečiai“ ne kartą atkreipė dėmesį į tai, kad dabartinė politinė dėlionė esą net neleidžia tinkamai atlikti parlamentinės Užsienio reikalų ministerijos kontrolės.

„Nuolat sakau, kad situacija, kai partijos, kuri yra valdžioje, kuri turi didžiausią Seimo frakciją, pirmininkas yra ministras, yra labai nedėkinga. Tokios situacijos įkaitais tampa ir visa Lietuvos užsienio politika, ir prezidentas tam tikra prasme. Matome nuolatinius konfliktus ir Užsienio reikalų komitetą, kuriame labai didelę dalį sudaro konservatorių partijos nariai. Komitetas, kuris realiai turėtų kontroliuoti ministrą, atlieka jo politikos validavimo funkciją. Tai tokioje situacijoje esame – nuolatinė svarstymo ir nepasitenkinimo ministro veikla būsena“, – kalbėjo G. Surplys.

Mes pavargome tą atsakomybės klausimą kelti, nes nuo pat pirmų ministravimo dienų akivaizdu, kad tai yra viena silpniausiai dirbančių ministerijų.

G. Surplys

„Valstietis“ tvirtino abejojantis, ar interpeliacija G. Landsbergiui pavyktų, tad, anot jo, pats ministras turėtų pasitraukti iš pareigų.

„Vienintelis dalykas, kurio reikėtų ir norėtųsi palinkėti pačiam ministrui, tai yra suvokti situacijos rimtumą ir tiesiog pačiam prisiimti politinę atsakomybę“, – sakė G. Surplys.