Dėl barbariškai išdraskytų karių kapų – kritika paveldosaugininkams, šie sutinka: metalo ieškiklių tvarką būtina keisti

„Ir patiems „ieškiklininkams“ metas susitvarkyti, sukurti tvirtą bendruomenę, kuri tokius pašlemėkus atsijotų ir surastų, jeigu jau nutinka tokie įvykiai“, – LRT.lt sakė ne vieną knygą parašęs istorikas Gediminas Kulikauskas, paviešinęs informaciją apie neseniai Raseinių rajone, Didžiulių kaime, barbariškai iškasinėtas Pirmojo pasaulinio karo laikų vokiečių karių kapines. Pasak jo, Kultūros paveldo departamento (KPD) dar 2019-aisiais prašyta įtraukti objektą į registrą ir jį apsaugoti. Paveldosaugininkai atkerta, kad tai nuo vandalų neapsaugo, tačiau su kita kritika sutinka – metalo ieškiklių naudojimo tvarką būtina keisti. 

Saugoti prašo nuo 2019-ųjų

„Liūdna, kai tokie objektai tampa plėšikavimo zona“, – nusivylimo neslėpė istorikas.

LRT.lt jis pasakojo, kad šias kapines, apleistas ir paskendusias brūzgynuose, pirmąkart aptiko dar 2019-aisiais. Deja, teigė jis, jau tada buvo akivaizdžių nelegalių kasinėjimų požymių – išraustos gilios duobės, ištraukti ir šalia suguldyti antkapiai. Objekto išsaugojimu susirūpinęs istorikas informavo vietos policijos pareigūnus, pranešė KPD specialistams ir paprašė jį įtraukti į saugomų kultūros vertybių registrą. Pašnekovas prisiminė, kad tąkart kilo šioks toks šurmulys, tačiau jokių veiksmų nesiimta.

„Pralaukę beveik metus su klubu „Rytų frontas“, kuris užsiima Pirmojo pasaulinio karo istorijos tyrinėjimais ir kapinių tvarkymu, atvažiavom ir sutvarkėm tą vietą. Manėm, kad to pakaks, tačiau laikas nuo laiko vėl pasiekdavo signalai, kad gali būti jose kasinėjama“, – kalbėjo jis.

Praėjusią savaitę G. Kulikauską pasiekė nauja žinia – kapinės vėl, greičiausiai naudojant ieškiklius, nelegaliai kasinėtos. LRT.lt pašnekovo teigimu, iš nuotraukų matyti, kad kasinėta tikslingai, reaguojant į ieškiklio signalą.

„Taip pat iškasinėtas ir miškas šalia tų kapinių, šalia duobučių paliktos metalo šiukšlės, kas žmonėms, dirbantiems su ieškikliais, nepalieka abejonių, kas čia vyko“, – sakė jis.

LRT.lt kalbintas istorikas pabrėžė, kad daugelis metalo ieškiklių entuziastų elgiasi pagarbiai ir kultūringai, ne vienas jų noriai padeda mokslininkams, tačiau šis atvejis visai kitoks. G. Kulikauskas viliasi, kad paviešinus istoriją kapinės pagaliau bus paskelbtos saugomu objektu, ko KPD jau kelerius metus nepadaro. Be to, svarstė jis, galbūt tai privers susimąstyti tuos, kurie barbariškai išniekino šį objektą.

„Tikrai nesmerkiu visos bendruomenės, aš pats ieškiklį turiu ir to neslepiu. Manau, kad žmonės gali sugebėti kultūringai ieškoti, padėti istorikams ir archeologams atrasti naujus objektus. Tai sėkmingai ir daroma, tik gal nėra taip labai viešinama. Tokie barbarai nesuka galvos – palieka ir duobes, ir šiukšles, kasinėja paveldo zonose ir meta dėmę ant visos ieškotojų bendruomenės“, – teigė pašnekovas.

G. Kulikauskas pasakojo, kad Didžiulių apylinkėse Pirmojo pasaulinio karo kapinių yra ir daugiau. Anot istoriko, visos jos – netoliese vykusio Dubysos mūšio palikimas.

„Mūšis truko beveik tris mėnesius, tiek vokiečių, tiek rusų karų čia nemažai žuvo, tad kapinių netrūksta, bet kitos neiškasinėtos, gal todėl, kad yra atviresnėse vietose, o čia toks miško kampas“, – paaiškino jis.

Būtina keisti tvarką, o „ieškiklininkams“ – susitvarkyti

Pašnekovo nuomone, didžiausia problema, kodėl tokių asmenų, naikinančių paveldą, nepavyksta pažaboti dėl skylėto reglamentavimo. Pasak jo, šiuo metu „ieškiklininkai“ veikia savotiškoje pilkojoje zonoje, nėra aiškių taisyklių. Kultūros paveldo objektų paieška palikta tik specialistams, o mėgėjams tenka imituoti, esą jie renka metalą, ieško šiukšlių ir panašiai, kalbėjo istorikas.

„Ir patiems „ieškiklininkams“ metas susitvarkyti, sukurti tvirtą bendruomenę, kuri tokius pašlemėkus atsijotų ir surastų, jeigu jau nutinka tokie įvykiai. Niekas nuo to neapsaugotas, kaip tarp medžiotojų ir žvejų yra brakonierių, taip ir „ieškiklininkų“ bendruomenėje, bet dabar jie sudaro įspūdį, kad visi tokie“, – LRT.lt sakė jis.

G. Kulikauskas įsitikinęs, kad situacija pasikeistų į gerąją pusę jeigu taisyklės būtų pakoreguotos ir aiškiai apibrėžta, kas ir kada gali užsiimti vertybių paieška. Galbūt, svarstė jis, šie žmonės galėtų baigti specialius kursus ir išlaikyti egzaminus, nes dabar bet kas, nusipirkęs metalo ieškiklį, gali laisvai vaikštinėti po laukus.

„Aišku, reikia gauti žemės savininko leidimą, taip pat negalima ieškoti vadinamosiose raudonosiose zonose, priskiriamose kultūros paveldui, bet iš esmės ieškoti metalo jam nėra draudžiama. Radęs archeologinį radinį – jeigu tik supranta, kad tai gali būti archeologinis radinys, nes tam dar reikia turėti nuovokos – privalo per savaitę jį pateikti kultūros paveldo specialistams. Ne kiekvienas supranta, kad rastas beformis gelžgaliukas gali būti, pavyzdžiui, senovinis kirvis ar ietigalis. Matot, realybė yra kitokia. Žmogus, kažkur Lietuvos užkampyje, dažnai nepasiturintis, kažko, kas galbūt yra archeologinis radinys, tikrai neveš už devynių jūrų į KPD, gaišdamas marias laiko ir kuro, kad pristatytų kažkokį daiktą, kur iš jo gal net pasijuoks“, – pavyzdį pateikė istorikas.

Įsivaizduokit, kokį jie plotą „prašukuoja“ ir kiek surenka.

G. Kulikauskas

LRT.lt pašnekovas atkreipė dėmesį, kad socialiniuose tinkluose apstu įvairių grupių, kuriose renkasi ieškiklių entuziastai. Anot jo, atsižvelgiant į milžinišką susidomėjimą galima įtarti, kad tuo užsiimančių ir besidominčių šalyje gali būti ir virš 10 tūkst.

„Tokia masė žmonių, iš kurių jei bent vienas iš šimto savaitgalį išeina į laukus ir miškus su ieškikliu, tai įsivaizduokit, kokį jie plotą „prašukuoja“ ir kiek surenka. To, deja, nemato KPD specialistai, žmonės bijo jiems nešti radinius, bijo fiksuoti, nes gali būti nubausti. Žodžiu, yra nesusikalbėjimo problema tarp institucijos ir to hobio, jeigu jį taip galima pavadinti, mylėtojų“, – teigė G. Kulikauskas.

KPD: įtraukimas į registrą nuo vandalų neapsaugo, tačiau metalo ieškiklių naudojimo tvarką būtina keisti

KPD atstovė Jūratė Mičiulienė LRT.lt nurodė, kad į registrą įtraukiamos tik vertingiausios kapinės. Tai, pasak jos, nustato Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo komisija. „Tačiau tai nereiškia, kad jei kapinės būtų įrašytos į Kultūros vertybių registrą, į jas jau nesikėsintų vandalai, įrašymas nuo to neapsaugo. Tai nesusiję dalykai“, – kalbėjo ji.

Paveldosaugininkai sutinkta, kad tvarką, reglamentuojančią metalo ieškiklių naudojimą, būtina keisti. Pasak KPD direktoriaus pavaduotojo Roberto Motuzo, bandoma inicijuoti pokyčius šioje srityje.

„KPD kaip vieną iš galimų scenarijų mato atliktus pakeitimus Estijoje, kuomet mėgėjiškas metalo ieškiklių naudojimas buvo legalizuotas ir reglamentuotas. Šiuo metu Estijoje 18 metų sulaukę piliečiai, baigę specialius 3 savaičių kursus, gali kreiptis į Estijos nacionalinę paveldo tarnybą prašydami leidimo paieškoms. Leidimus gauna pateikę minėtų kursų pažymėjimą ir jei per praėjusius metus nėra pažeidę kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančių teisės aktų. Prieš pradėdamas paieškas metalo ieškiklio naudotojas turi informuoti atsakingus darbuotojus ir nurodyti laiką, vietą ir kitus duomenis apie paieškas, o baigęs žvalgymus metalo ieškikliu per tam tikrą terminą privalo informuoti apie jų rezultatus. Tada atsakinga institucija gali spręsti, ar tam tikri radiniai privalo būti perduoti muziejams, ar paliekami radėjui. Jei radinys paliekamas radėjui, tada jis negauna jokio atlygio, o jei paimamas į muziejų, atlyginama iš specialaus valstybinio fondo, kuris pastaruoju metu Estijoje siekė 40 tūkst. eurų“, – komentare LRT.lt paaiškino KPD.

Be to, paaiškino J. Mičiulienė, metalo ieškiklių naudotojai, jei tai tapę jų hobiu, gali susisiekę su Lietuvos archeologijos draugija prašytis ir dalyvauti profesionalių archeologų organizuojamuose tyrimuose, kurių metu galima legaliai ir su archeologo priežiūra prisidėti prie reikšmingų tyrimų.

Kiek anksčiau išplatintame pranešime spaudai KPD pastebėjo, kad šiose Didžiulių kaimo kapinaitėse išlikę 73 betoniniai kryžiai, dalis kryžių jau sunykę.

„Nors šiuo metu nėra aišku, ar vandalai, kasinėję kapines, naudojosi metalo ieškikliais, KPD primena: nors metalo ieškiklių naudojimas Lietuvos Respublikoje nėra uždraustas, tačiau jis ribojamas paveldo apsaugą reglamentuojančių teisės aktų. Ieškoti kultūrinę, istorinę vertę turinčių daiktų, vykdant kasinėjimus ar naudojantis metalo ieškikliais arba bet kokia kita paieškos įranga, gali tik atestuoti tyrėjai. Metalo ieškiklio negalima naudoti ne tik kultūros paveldo objektuose, jų apsaugos zonose, tačiau ir draudžiama ieškoti antikvarinių, archeologinių ir kitų Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatyme įvardintų radinių“, – rašoma pranešime.

Jame taip pat teigiama, kad paveldosaugininkams kasmet pristatoma nemažai, kaip teigiama, „atsitiktinai“ rastų archeologinių radinių. Pasak specialistų, radinių pristatymo didėjimo tendencija demonstruoja sunkiai valdomą procesą, kurio ištakos yra ne tik teisinės sistemos spragos. Tai iliustruoja ir apskritai sudėtingą situaciją, kai valstybėje nerandamas kompromisas tarp populiaraus, bet sunkiai valdomo masinio reiškinio, paveldosaugos ir archeologijos mokslo.

Policija pradėjo tyrimą, renkama medžiaga

Artūras Šliavas, Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Komunikacijos poskyrio vedėjas, patvirtino, kad dėl šio incidento Raseinių rajono policijoje vyksta tyrimas.

„Renkama medžiaga, tikslinama turima informacija ir aplinkybės. Šiai dienai dar procesinis sprendimas nepriimtas, tikėtina, kad tai bus padaryta artimiausiu metu“, – LRT.lt sakė jis.

Baudžiamojo kodekso 311 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tas, kas neteisėtai atkasė kapą ir išniekino mirusiojo palaikus ar iš jų tyčiojosi arba paėmė ten buvusius daiktus, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų.