Dėl antisemitinių pareiškimų prokurorai apklausė Žemaitaitį, o istorikas teigia: „Jis išsibraukė save iš europinio konteksto“

Seimo narys Remigijus Žemaitaitis antradienį, kaip liudytojas, buvo apklaustas prokurorų, vykdančių ikiteisminį tyrimą dėl parlamentaro galimai antisemitinių pasisakymų, pranešė generalinė prokurorė Nida Grunskienė. Nors pabrėžė, kad ikiteisminis tyrimas dar nėra baigtas, prokuratūros vadovė informavo, kad atliekant jį kol kas nėra nustatyta nukentėjusių asmenų, taip pat nėra pateiktas ir civilinis ieškinys.

Siūlymą pradėti apkaltos procesą parlamentarui R. Žemaitaičiui svarstanti komisija trečiadienį į posėdį kvietėsi istorikus, prokuratūros atstovus. Portalas LRT.lt primena, kad rengti R. Žemaitaičiui apkaltą valdantieji nutarė dėl jo galimai antisemitinių pasisakymų, kuriuos itin kritikavo tiek Lietuvos politikai, tiek užsienio šalių ambasadoriai.

Pats R. Žemaitaitis teigė dėl savo pasisakymų nesigailantis ir apkaltos nebijantis.

Siūlė diskutuoti uždarai

Dėl nerimo, kad R. Žemaitaitis apkaltos komisijos diskusiją panaudos savo politinės reklamos tikslams, konservatorius Bronislovas Matelis siūlė trečiadienio posėdį daryti ne viešą.

„Mes žinome, apie kokį asmenį kalbame ir kad tas asmuo nevykdytų vėl kažkokių išpuolių savo pasisakymais, aš siūlyčiau daryti uždarą posėdį“, – kalbėjo B. Matelis.

Tačiau komisijai vadovaujantis Seimo narys Arūnas Valinskas sakė nemanantis, kad posėdį reikėtų daryti uždarą: „Pati medžiaga, apie kurią mes kalbame, yra paskelbta atviriausiu įmanomu būdu ir yra labai žingsniuota viešojoje erdvėje ir mūsų pačių kolegų. Ekspertinės nuomonės, kurios bus teikiamos, nemanau, kad išgirsime kažką labai kontraversiško, nes esame pakvietę aukščiausio lygio profesionalus.“

Be to, kaip sakė A. Valinskas, komisijai vis tiek nepavyks apsisaugoti nuo to, kad R. Žemaitaitis panaudos tiek uždaro, tiek atviro posėdžio medžiagą, kad pasidarytų sau šou. Kad posėdis turi likti atviras, manė ir kiti Seimo nariai.

„Nors suprantu, ką Bronislovas sako, bet manau, kad visa ta medžiaga tyrimo turi tam tikrą pedagoginę, analitinę vertę, tai aš balsuočiau, kad tai liktų atvira“, – dėstė konservatorius Andrius Navickas.

Tiesa, Laisvės frakcijos atstovas Artūras Žukauskas, balsuodamas dėl to, ar daryti uždarą posėdį, susilaikė, nes sakė esąs draskomas prieštaravimų.

„Kadangi mes turime čia propagandos ir dezinformacijos elementų. Bet kitą vertus, jie visiems gerai žinomi“, – kalbėjo A. Žukauskas.

Galiausiai balsavimu komisija nutarė posėdį palikti atviru.

R. Žemaitaitis buvo apklaustas prokurorų

Apkaltos komisijos posėdyje dalyvavusi generalinė prokurorė Nida Grunskienė teigė, kad pavasarį buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai dėl kurstymo prieš bet kokios tautos, rasės, religinę ar kitokią žmonių grupę. Rugpjūtį šie tyrimai buvo sujungti į vieną.

„Noriu pasakyti, kad šiame ikiteisminiame tyrime nukentėjusių asmenų kol kas pripažintų nėra. Taip pat nėra byloje ir civilinio ieškinio. Bet sakau, kad kol kas, kadangi ikiteisminis tyrimas dar nėra baigtas.

Byloje apklausti visi galimi liudytojai, <...> prokuroras priėmė sprendimą apklausti R. Žemaitaitį kaip liudytoją apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką. Rugsėjo 26 d. R. Žemaitaitis buvo apklaustas kaip liudytojas apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką“, – sakė generalinė prokurorė.

R. Žemaitaitis negalėjo būti apklaustas kaip įtariamasis, nes jam taikoma parlamentaro teisinė neliečiamybė. Dėl jo apklausimo įtariamuoju generalinė prokurorė turėtų kreiptis į Seimą ir jis turėtų balsuoti dėl to.

Pasak N. Grunskienės, gautos ir išvados iš lingvistinių ekspertizių, kurių tikslas buvo įvertinti, ar R. Žemaitaičio pasisakymuose buvo neapykantos skatinimo ar kurstymo požymių. Užduotys skirtos ir Žurnalistų etikos inspektorei, dvi išvadas jos tarnyba jau pateikė, vienos dar laukiama.

Kokie buvo R. Žemaitaičio parodymai, generalinė prokurorė sakė nenorinti komentuoti. Taip pat ji nekomentavo ir ekspertų išvadų.

„Išsibraukė save iš europinio konteksto“

Į komisijos posėdį pakviestas istorikas, rašytojas, diplomatas Alfonsas Eidintas kalbėjo, kad 2001-2002 metais jis dirbo rengiant Lietuvos nacionalę Holokausto švietimo ir aukų įamžinimo programą, kuri apėmė visus socialinius sluoksnius.

„Dėl to, kad antisemitizmas buvo nepriimtinas Lietuvai, kaip šaliai, kuri pretenduoja Europos Sąjungos ir NATO nare. Tie mūsų įsipareigojimai buvo vykdomi, įvykdyti.

Dabar, kaip matosi, viskas yra pamiršta, nes užaugo per tą laiką nauja Žemaitaičio karta, kuri čia pažėrė labai įdomių pasažų, kurie iš esmės nieko naujo, viskas kartojasi“, – kalbėjo A. Eidintas.

Anot jo, gerai, kad R. Žemaitaičio pasisakymus įvertino ir prezidentas, ir Vyriausybė, ir Lietuvos žydų bendruomenė kaip antisemitinius.

„Žodynas tų pasisakymų, yra tokia judobolševizmo dvasia, tą idėją nešė naciai į Lietuvą ir kai kur ji sėkmingai prigijo, nes ten apeliuojama, kad visi žydai rusai buvo komunistai, kad jų palikuonys yra dabar tokie patys ir apeliuoja į Stalino režimą ir „žydų bei rusų nusikalstamų veiksmų vienybę prieš lietuvius“.

Labai buvo įdomu, kad jaunas Seimo narys kaip ir išsibraukė save, kaip politiką, iš europinio konteksto“, –teigė istorikas ir pridūrė, kad ES ir NATO šalys su antisemitizmu kovoja oficialiame lygmenyje, o prie to prisijungusi yra ir Lietuva.

A. Eidintas teigė, kad R. Žemaitaičio pasisakymai padaryti politiniais sumetimais. Istorikas teigė, kad matyti antisemitizmą R. Žemaitaičio žodžiuose pirmiausia galima per Holokausto vertinimą.

„Pareiškimuose Seimo narys sumenkina Holokausto tragediją, be įrodymų teigdamas, kad lietuvių naikinimas sovietmečiu buvo didesnis genocidas negu žydų, cituoju „buvo Holokausas žydų, bet dar didesnis Holokauskas lietuvių buvo Lietuvoje“.

Jo šitie pareiškimai neskatina, nedidina Lietuvos piliečių, lygių prieš įstatymus, vienovę ir jų interesų vienodumą, o jau skirsto į „mes“ ir „jie“, į „mus“ ir „kitus“, iš esmės beveik grąžinant situaciją į dviejų genocidų teigimą“, – dėstė A. Eidintas.

Seimo nario R. Žemaitaičio pasisakymuose antisemitizmas, pasak istoriko, atpažįstamas ir dėl to, kad žydai, kaip tauta, kaltinami už tikrą ar tariamą atskiro žydo ar žydų grupės padarytą nusižengimą.

„Gaila, kad apskritai atrodo, kad R. Žemaitaitis neturi istorinių žinių daug apie sudėtingą to meto istoriją, pavyzdžiui, jis labai suabsoliutina birželio 14-osios trėmimus, teigia, kad birželio 14-oji turi būti minima kaip lietuvių tautos Holokausto diena, bet nemini, kad tą dieną sovietai ištrėmė ne tik lietuvius, bet ir Lietuvos žydus, santykinai žydų procentas buvo didesnis nei lietuvių. <....>

Ko akivaizdžiai reikėtų, tai Seimo nariui R. Žemaitaičiui, <...> sudaryti atskirą Holokausto švietimo programą su konkrečiais punktais, kad apvažiuotų žydų žudymo vietas Lietuvoje, pats įsitikintų“, – kalbėjo istorikas.

Žalimas: ikiteisminis tyrimas ir apkaltos procesas Žemaitaičiui nėra susiję

Prokuratūros atliekamo ikiteisminio tyrimo baigtis dėl neapykantos kurstymo negali turėti įtakos Seime inicijuojam apkaltos procesui Seimo nariui Remigijui Žemaitaičiui, sako buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas, Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanas Dainius Žalimas.

Trečiadienį Seimo apkaltos komisijai jis pabrėžė, kad baudžiamasis ir konstitucinis procesai nėra ir negali būti susiję.

„Už tuos pačius veiksmus galima ir konstitucinė, ir baudžiamoji atsakomybė. (...) Noriu pasakyti labai aiškiai, kad Seimas gali imtis konstitucinės atsakomybės klausimo nelaukdamas, kuo baigsis ikiteisminis tyrimas“, – teigė D. Žalimas.

„Jeigu asmuo nebūtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, nes Baudžiamasis kodeksas, baudžiamasis procesas turi savo specifikos, Baudžiamasis kodeksas kartais gali būti net siauresnis negu tai, kas pagal Konstituciją suprantama kaip antikonstituciniai veiksmai, – tai niekaip vienas kito (ikiteisminis tyrimas ir apkaltos procedūra – BNS) nelemia“, – tvirtino jis.

D. Žalimo vertinimu, Seimo nario pasisakymai, dėl kurių jam inicijuojama apkalta, yra antisemitinio pobūdžio.

„Antisemitinis (pasisakymas – BNS) apima ir Holokausto neigimą, ir šiurkštų menkinimą, ir žydų kaip kolektyvinės kaltės subjekto deklaravimą. Visa tai jo kalbose yra“, – sakė teisininkas.

Buvęs KT pirmininkas taip pat atkreipė dėmesį, kad R. Žemaitaitis, skleisdamas antisemitines mintis, viena vertus, menkina Seimo autoritetą, kita vertus, tam jis naudojasi parlamentaro statusu.

„Ar Seimo nario statusas padeda R. Žemaitaičiui šia veikla užsiimti, ar ne? Manau, kad akivaizdžiai padeda, nes jeigu ne Seimo nario statusas, kas apie tokį R. Žemaitaitį ką nors žinotų. Dabar jo idėjos graibstomos būtent dėl to, skleidžiamos būtent dėl to“, – kalbėjo D. Žalimas.