Daugiau pareigūnų, apšviestos gatvės ir mokinių švietimas – kaip kandidatai į merus didintų saugumą Vilniuje?

Prieš 1 metus 49

Vilniuje vienas po kito nuskambėjus incidentams, kai buvo užpulti ar nukentėjo nepilnamečiai, sostinės mero posto siekiantys politikai įvardijo, kokios priemonėmis didintų saugumą mieste. Didžiausią dėmesį jie skirtų patriuliuojančių pareigūnų skaičiaus didinimui, miesto apšvietimui ir vaikų savisaugos ugdymui.

Pastarosiomis savaitėmis Vilniuje nuskambėjo ne viena su nepilnamečiais susijusi istorija. Karoliniškėse buvo užpulta į mokyklą einanti 12-metė, kita paauglė buvo išžaginta Žvėryne, dar iš vienos merginos užpuolikas bandė pavogti rankinę. Negana to, jau 10 dienų nepavyksta rasti dingusio 15-mečio Mykolo.

Pirmosios kandidatų į Vilniaus merus grupės, dalyvavusios antradienį surengtuose debatuose, buvo klausiama, ką jie, jei taptų merais, darytų, kad sostinė taptų saugesnė.

Skatintų įgaliotinių veikimą

Partijos „Jaunoji Lietuva“ iškeltas kandidatas Ramojus Girinskas kalbėjo, kad nusikalstamumo Vilniuje problema buvo žinoma dar iki šių nusikaltimų, o apie tai, kaip sakė kandidatas, jo atstovaujama partija kalba ir savo programoje.

„Turime sėsti ir kalbėti su policija, kaip padidinti jų finansavimą, kaip paleisti daugiau patruliavimo į miestą. Jeigu tai nepavyks, mes skatinsime įgaliotinių veikimą. Įgaliotinių veikimas tai tokie kaip ir savanoriški gyventojų būreliai, kurie tam tikru metu, tam tikrose teritorijose veiktų, budėtų taip užtikrindami viešąją tvarką“, – dėstė R. Girinskas.

Kitas itin svarbus klausimas, anot jo, yra apšviestas. Kandidatas kalbėjo, kad tikrai ne visas Vilniaus miestas yra pakankamai apšviestas, o ten, kur apšvietimo stinga, pasak R. Girinsko, yra „kriminaliniai lizdai“.

„Būtent neapšviestose teritorijose viskas ir įvyksta. Dar vienas labai svarbus dalykas yra bendra kriminogeninė situacija. Mes manome, kad didėjant narkotikų vartojimui, kriminogeninė situacija mieste auga“, – sakė kandidatas.

Svarbu ir informuoti mokinius

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatas Stasys Jakeliūnas debatų metu sakė manantis, jog būtina stiprinti Vilniaus savivaldybės viešosios tvarkos padalinį, skirti jam didesnį finansavimą bei bendradarbiaujant su policija plėsti apžvalgos, priežiūros ratą mieste.

„Kitas dalykas, be abejo, moksleivių informavimas, švietimas, kur jie galėtų lankytis saugiai ir kur neverta tam tikru paros metu būti. Tų sprendimų rasime, tačiau suprantama, ta atmosfera, kuri tvyro Vilniuje, yra nepriimtina. Turime keisti požiūrį į prievartavimą, priekabiavimą ir seksualinius nusikaltimus“, – sakė LVŽS kandidatas.

S. Jakeliūnas taip pat apgailestavo, kad istorijos apie galimus prievartavimo atvejus sklinda ir iš Seimo, o, kaip jis sakė, galimiems nusikaltėliams, yra nutekinama informacija.

Reikia daugiau patrulių

Lietuvos žaliųjų partijos kandidatas Remigijus Lapinskas sakė, kad nereikėtų akcentuoti švietimo ar Vilniaus vietų, nes minėti nusikaltimai įvyko viduryje dienos, pačiame mieste, o ne jo pašonėse.

„Problema mes matome nesėkmingose policijos reformose, nes apylinkės inspektorių iš viso nebeliko, patruliavimas taip pat gerokai susilpnintas, niekas seniausiai nebemato pėsčiųjų patrulių. Nesakau, kad būtinai policiją reikia išsodinti iš automobilių, tačiau stipresnis patruliavimas tikrai galėtų būti“, – aiškino žaliųjų kandidatas.

R. Lapinskas taip pat dėstė, kad savivaldybė turėtų bendradarbiauti su policija, siūlyti savo pagalbą, jei tokia įmanoma, per Viešosios tvarkos skyrių. Tiesa, kandidatas pastebėjo, kad šis skyrius kol kas užsiima tik administraciniais nusižengimais.

„Labai matyčiau prasmę tartis su bendruomenėmis, stiprinti saugios kaimynystės idėją ir, be abejo, policijos rėmėjų veiklą. Visuomenės įsitraukimo šioje srityje tikrai niekada nebus per daug“, – kalbėjo R. Lapinskas.

Akcentuoja sportinį aktyvumą ir psichinę sveikatą

Save išsikėlęs kandidatas Mykolas Majauskas teigė, kad reikia remtis tokių Europos miestų, kaip Amsterdamas ar Kopenhaga, pavyzdžiais. Ten tokios problemos, anot kandidato, sprendžiamos keliais žingsniais, kurių pirmas – užtikrinama tvarka mieste.

„Tai yra apšviestos gatvės, sutvarkyti parkai, patruliuojantys viešosios tvarkos ir policijos pareigūnai. Antra dalis yra susijusi su socialinės atskirties mažinimu. Tai labai svarbu per nevyriausybinių organizacijų finansavimą, bet ir fizinio aktyvumo didinimą, užtikrinti Vilniaus mieste.

Sportuojančių, fizine veikla užsiimančių vaikų skaičius yra labai mažas pagal visus Europos Sąjungos standartus“, – sakė M. Majauskas.

Galiausiai, pasak kandidato, labai svarbu stiprinti psichinę sveikatą ir užtikrinti pagalbą, kai jos reikia. Todėl, jo teigimu, būtina tęsti mokytojams, socialiniams darbuotojams mokymus apie tai, kaip atpažinti savižudybės rizikos ženklus.

Nerimauja dėl lytinio švietimo

Laisvės partijos kandidatas Tomas Vytautas Raskevičius atsakydamas į klausimą kalbėjo, kad policijos ir viešosios tvarkos pareigūnų patruliavimo stiprinimas, miesto apšvietimo ir pėsčiųjų infrastruktūros gerinimas yra techniniai dalykai, kuriuos miestas gali padaryti.

„Bet man labai svarbu kalbėti apie tai, kas vyksta Vilniaus mokyklose. Iš tiesų, seksualinio smurto, smurto prieš vaikus atvejais daugeliu atveju susiję su tuo, kad Vilniaus mokyklose neegzistuoja kokybiškas lytinis švietimas. Tą būtina stiprinti, Vilniaus miesto savivaldybės turi įsigyti tokias paslaugas“, – dėstė T. V. Raskevičius.

Kita problema, anot jo, yra pasichoaktyvių medžiagų vartojimas. Kandidatas kalbėjo, kad dabartinė valstybės politika yra nukreipta į baudimą, o ne į prevenciją: „Vilnius šioje vietoje, bendradarbiaudamas su policijos pareigūnais, gali imtis lyderystės.

Labai svarbus ir bendruomenių vaidmuo. Mes galime tikėtis iš miesto, iš policijos pareigūnų, kad jie užtikrins mūsų saugumą, bet incidentai kartais nutinka pačiose neįtikinėčiausiose vietose. Ne meras, ne savivaldybės taryba yra miesto šeimininkai. Vilniečiai yra miesto šeimininkai ir jie gali prisidėti užtikrinant miesto saugumą.“

Trūksta policijos pajėgų

Nacionalinio susivienijimo iškeltas kandidatas Vytautas Sinica debatų metu teigė, kad yra įvairių aspektų, kuriais prie miesto saugumo gali prisidėti tiek bendruomenės, tiek pilietinės iniciatyvos:

„Yra svarbu skatinti tiek policijos draugo, tiek kitus institutus, bet galiausiai viskas susiveda į vieną klausimą, tai yra, kad Vilniuje dramatiškai trūksta policininkų, pareigūnų, kurie galėtų rūpintis viešąja tvarka ir saugumo užtikrinimu.“

Anot V. Sinicos, kitų tarnybų pareigūnai šiuo metu dalyvauja dengdami policininkus patruliuojant. Kaip sakė kandidatas, problema yra ne tik užtikrinant, kad gatvėse nebūtų puldinėjami žmonėmis, bet ir dėl narkotikų paplitimo mokyklose.

„Prieš kokius 10 metų būdavo pajėgų paprasčiausiai. Ne dėl to, kad policija nustojo rūpintis – anksčiau ji turėjo pajėgų, dabar nebeturi pajėgų vykdyti tikrinimus mokyklose, kitose vietose ir užtikrinti, kad būtų nuolatinis jausmas, jog negali ramiai nusikalsti.

Kiek savivaldybė gali prisidėti didinant policijos pajėgas – atskiras klausimas. Gali prisidėti tik iš dalies. Bet būtent į tai susiveda visas klausimas“, – kalbėjo V. Sinica.

Bendruomenė negali būti abejinga

Lietuvos regionų partijos kandidatas Valdas Tutkus atsakydamas į klausimą kalbėjo, kad reikalingas policijos ir viešosios tarnybos glaudesnis bendradarbiavimas. Taip pat, kaip sakė V. Tutkus, svarbus infrastruktūros ir apšvietimo gerinimas bei stebėjimo kamerų skaičiaus mieste didinimas.

„Ypatingai svarbus pačių bendruomenių suvokimas ir veikimas vardan savo saugumo. Tai aš mačiau, kai gyvenau Briuselyje, Romoje ir kituose miestuose. Bendruomenė negali būti abejinga.

Na ir vis dėlto, švietimas yra vienas iš pagrindinių [dalykų] – švietimas prieš narkotikų vartojimą, švietimas apie saugumo situaciją, švietimas apie tai, kaip elgtis pamačius nepažįstamą, pas ką ir kaip kreiptis pagalbos. Tai šiandien yra apleista, bet tai viena iš svarbiausių funkcijų“, – kalbėjo V. Tutkus.

Skaityti visą pranešimą