Daugėjant vykstančiųjų į Baltarusiją, ekspertas įspėja: kiekvienas ten išleistas euras prisideda prie politinių kalinių skaičiaus didėjimo

Neteisėtam Baltarusijos prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai balandį paskelbus, kad lietuviams ir latviams, norintiems atvykti į Baltarusiją, nebereikės vizų, tiek Lietuvos saugumo tarnybos, tiek politikai perspėjo gyventojus dėl kylančių rizikų ir ragino susilaikyti nuo vykimo į režimo valdomą šalį. Nepaisant to, apsilankančiųjų Baltarusijoje lietuvių skaičius auga.

Per tris bevizio režimo mėnesius į Baltarusiją ir atgal lietuviai vyko per 225 tūkst. kartų. Aktyviau, bet ne taip gausiai, be vizų keliauja ir latviai. Net Lenkijoje, kurioje bevizis režimas įsigaliojo tik šį mėnesį, stebimas srauto padidėjimas.

Dažnai už sienos besilankantieji sako – dabar daug lengviau: „Kartą per 10 dienų važiuoju. Mano giminės ten gyvena“, – sako LRT TELEVIZIJOS kalbintas vyras.

Procentais ar kartais išaugo į Baltarusiją vykstančiųjų srautai, pasak pasieniečių, pamatuoti sunku, nes pasikeitė ir šalių santykiai, ir keliavimą varžė pandemija. Vis dėlto gerokai aktyvesnį judėjimą atsiradus beviziam režimui liudija situacija atskiruose pasienio punktuose.

„Lyginant iki balandžio 15 d., kada buvo pradėtas taikyti bevizis režimas, tai per mėnesį būdavo apie 1000 išvykstančių Lietuvos piliečių. Šiuo metu siekia ir tris, ir keturis tūkstančius“, – supažindina Padvarionių pasienio užkardos vado pavaduotojas Erikas Yla.

Pareigūnas pripažįsta, kad pagrindinis lietuvių kelionės į Baltarusiją tikslas – pigesni degalai. Taip pat važiuoja dėl pigesnių medicinos paslaugų, aplankyti giminių ar artimųjų kapų.

Jau tris mėnesius keliaujant į Baltarusiją vizos nereikia ir Latvijos gyventojams.

„Keistas sprendimas panaikinti vizas, bet mano atveju – tai naudinga, nes paprasčiau aplankyti dukrą, kuri su buvusia žmona gyvena Baltarusijoje. Bet, taip, jaučiuosi keistai“, – dėsto kitas vyras.

Visgi latvių, vykstančių į Baltarusiją, gerokai mažiau. Pavyzdžiui, balandį į Baltarusiją vyko beveik pusšešto tūkstančio Latvijos piliečių, kai lietuviai tą patį balandį Baltarusijos sieną kirto beveik 26 tūkst. kartų.

Latvijos Užsienio reikalų ministerija (URM) LRT sako nuolat ir primygtinai raginanti gyventojus nevykti į Baltarusiją. Ir ne tik dėl ten kylančių pavojų.

„Situacija dabar tokia, kad Baltarusijoje atsidūrusiems piliečiams suteikti bet kokią pagalbą būtų labai sunku, galimybės ribotos“, – įspėja Latvijos URM atstovas Nils Jansons.

Nuo liepos bevizį režimą Baltarusija numato ir Lenkijai. Čia per pirmąsias 12 dienų automobilių srautas į Baltarusiją išaugo beveik dešimtadaliu.

„Bent jau kol kas prie sienos padaugėjo ir yra pastebimi seni „Volkswagen Passat“ iš 90-ųjų gamybos, kurių bakai yra didesni nei įprastai, apie 100 litrų“, – teigia LRT RADIJO bendradarbis Lenkijoje Laurynas Vaičiūnas.

Rytų Europos studijų centro asocijuotasis analitikas Maksimas Milta sako, kad tikėtina, jog į Baltarusiją žmonės vyksta ne iš gero gyvenimo, o ir uždrausti važiuoti ten negalima.

„Bet klausimas, ar iš tikrųjų reikia važiuoti į Baltarusiją suprantant, kad tai yra šalis, kurioje šiuo metu yra virš 1200 politinių kalinių. Ir kiekvienas euras, paverstas Baltarusijos rubliais, išleistas Baltarusijoje vienokiu ar kitokiu pavidalu, prisideda prie to, kad Baltarusijoje didėtų politinių kalinių skaičius“, – mano M. Milta.

Vilniaus Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) lektorius, politologas Vytis Jurkonis svarsto, kad bevizis režimas Baltarusijai svarbus keliais aspektais.

„Viena – tai, kad Baltarusijos ekonomikai nėra labai paprasta. Ir jiems norėtųsi ir grynųjų gauti“, – supažindina jis.

Kita priežastis, pasak V. Jurkonio, yra informacinis karas, kai bevizį režimą pateiki kaip šalies atvirumo ir geranoriškumo ženklą.

„Trečia dalykas, tai ir tam tikra galimybė gauti tam tikrą informaciją, vykdyti tam tikrą veiklą ir, to irgi atmesti negalima, ir Lietuvos piliečiams reikėtų elgtis šiek tiek atsargiau“, – dėsto jis.

Kad lietuviai yra Baltarusijos specialiųjų tarnybų taikiniai, akcentuoja ir Valstybės saugumo departamentas (VSD). Pasak jo, paskutiniais metais stebima tendencija, kad priešiškos valstybės bando verbuoti bet ką, ką tik galima užverbuoti. Ir tik po galvoja, kaip ir kam tai panaudoti.