Dalis Lietuvoje studijuojančių užsieniečių karo pradžioje sustabdė studijas, dabar įstojo daugiau ukrainiečių

Rusijos sukeltas karas Ukrainoje suneramino dalį Lietuvoje studijuojančių užsieniečių. Karinės invazijos pradžioje pavieniai studentai sustabdė mokslus: universitetų atstovų teigimu, tokį žingsnį paskatino ir baimė, ir tėvų jaudulys. Naujais mokslo metais Lietuvos aukštojo mokslo įstaigos sulaukė daugiau užsieniečių studentų, bet gerą dalį jų sudaro ukrainiečiai.

Išvyko nemažai tolimų šalių studentų

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Tarptautinių studijų centro direktorė Birutė Tamulaitienė LRT.lt komentavo, kad, prasidėjus karui, universiteto darbuotojai konsultavo studentus dėl esamos situacijos, dėl universiteto vadovybės sprendimų, susijusių su karu.

„Vis dėlto keletas studentų nusprendė stabdyti studijas ir išvyko į savo gimtąją šalį. Buvo keista, kad tai padarė tokių šalių, kaip Egiptas, Indija, studentai, šalių, kuriose toli gražu nėra taip ramu, kaip Lietuvoje. Tarp Erasmus studentų, norinčių grįžti į savo šalis, tai padarė prancūzai ir vokiečiai“, – sakė B. Tamulaitienė.

Anot jos, pagrindinis išvykusiųjų argumentas – studentai jautė baimę, kad karas pasieks Lietuvą, o jie tiesiog nespės grįžti namo. Tiesa, pasak universiteto atstovės, buvo ir tokių, kurie teigė, kad namo jiems grįžti liepė tėvai.

„Beveik visi studentai į studijas universitete sugrįžo jau balandžio mėnesį, suprasdami, kad jei nesugrįš, tai nepavyks tęsti studijų šiais metais ir jie privalės studijas nukelti į kitus metus“, – aiškino B. Tamulaitienė.

Keli studentai Rusijai užpuolus Ukrainą išvyko ir iš Kauno technologijos universiteto (KTU).

„Prasidėjus karui, nepaisant pirminio šoko, išgąsčio ir tikrai didelio pakopinių studijų, mainų programos užsienio studentų ir universitetų, kurių studentų tuo metu buvo KTU, nerimo, tik keli pavieniai studentai iš Vakarų Europos šalių išvyko. Tad galime sakyti, kad užsienio studentai Lietuvoje jaučiasi tikrai saugiai“, – LRT.lt komentavo KTU atstovas žiniasklaidai Mantas Lapinskas.

Kai kur išvyko tik po vieną studentą

Pasak Vilniaus universiteto (VU) Viešosios komunikacijos poskyrio vadovės Gretės Gerulaitytės, užsienio studentų situacija prasidėjus karui Ukrainoje nelabai pasikeitė – užfiksuotas tik vienas atvejis, kai užsienio studentas negrįžo į studijas dėl karo.

„Didesnis užsienio studentų nubyrėjimas Vilniaus universitete vyko per karantiną ir jis buvo labiau susijęs su COVID-19 pandemijos judėjimo apribojimais“, – LRT.lt komentavo G. Gerulaitytė.

Tačiau, anot jos, Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, VU sulaukė klausimų ir tam tikrų nerimo signalų iš Vakarų šalių studentų, pavyzdžiui, vokiečių, tuo metu studijavusių universitete. Universiteto atstovai nuolat atsakinėjo į klausimus, teikė atnaujintą oficialių valstybės institucijų informaciją apie saugumo situaciją šalyje.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Tarptautinių ryšių ir studijų centro dekanė prof. Ingrida Janulevičienė LRT.lt teigė, kad tik viena studentė iš Pietų Afrikos Respublikos sustabdė mokslus ir pasiėmė akademines atostogas.

„Labiausiai jaudinosi studentės tėvai, jie norėjo, kad dukra būtų namuose, jei karo veiksmai pasiektų Lietuvą. Studentė studijas sustabdė pavasario semestre, apie sprendimą grįžti universiteto ji dar nėra informavusi“, – teigė I. Janulevičienė.

Sumažėjo paraiškų iš užsienio, kilo problemų dėl vizų

Vilniaus dailės akademijos (VDA) Komunikacijos skyriaus vadovas Ailenas Matulaitis LRT.lt teigė, kad VDA nebuvo studentų, kurie sustabdė studijas dėl karo pradžios.

„Prasidėjus karui pastebėjome, jog užsienio studentų, atvykstančių su mainų programa, srautas kiek sumažėjo“, – sakė A. Matulaitis.

Šiais mokslo metais VDA studijas pradėjo 63 užsienio studentai, iš jų 37 yra Ukrainos piliečiai. Taip pat minima, kad 17 mainų programos „Erasmus“ studentų priimti į dalines rudens semestro studijas, o pernai jų buvo 27.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) komunikacijos prorektorė doc. dr. Vilma Bijeikienė LRT.lt taip pat sakė, kad tiesiogiai dėl karo Ukrainoje nutraukusiųjų studijas VDU nebuvo. Bet, jos teigimu, stojančiųjų iš kitų šalių (ne Ukrainos) skaičius, lyginant su priešpandeminiu laikotarpiu, šiemet yra sumažėjęs.

„Negalime pasakyti, dėl kokių priežasčių – ar dėl karo Ukrainoje, ar dėl kitų veiksnių, pavyzdžiui, kasmet didėjančių nacionalinių vizų studijoms užsienio studentams išdavimo problemų ar studijų ir pragyvenimo kainų didėjimo“, – sakė V. Bijeikienė.

Pasak jos, šiuos akademinius metus universitete studijas pradėjo daugiau kaip 350 užsienio studentų, iš jų 175 yra ukrainiečiai. Dar 70 ukrainiečių studentų buvo priimta pavasario semestre, tik prasidėjus karui.

2022 m. Vilniaus Gedimino technikos universitetas priėmė 20 proc. daugiau laipsnio siekiančių užsienio studentų nei 2021 m. Tačiau, anot universiteto atstovės B. Tamulaitienės, padidėjus studentų skaičiams, atsirado problema gauti vizas: studentai studijuoti gali atvykti tik turėdami D vizą, paprasta Šengeno viza netinka.

„Jautėme studentų iš Ukrainos, Baltarusijos, Kazachstano, Indijos ir kitų šalių antplūdį. Taip pat padidėjo atvykstančių mainų studentų skaičiai. Reikia laukti ilgai, kad studentai galėtų registruotis pateikti dokumentus Lietuvos ambasadose, o tai reiškia, kad studentas vėluoja pradėti studijuoti. Deja, kai kurios ambasados dėl didelio studentų antplūdžio nebepriima dokumentų“, – aiškino B. Tamulaitienė.

Tikisi rekordinio užsieniečių studentų skaičiaus

VU atstovės G. Gerulaitytės teigimu, šiemet į VU buvo priimta beveik dvigubai daugiau užsienio studentų nei pernai (atitinkamai 480 ir 249). Nemaža dalis jų – studentai iš Ukrainos: tiek ukrainiečiai, tiek ir užsienio studentai, tuo metu studijavę Ukrainoje, kurie dėl karo nebegalėjo studijų tęsti šioje šalyje.

„Taip pat didėjo užsieniečių studentų, stojančių į magistro studijų programas, skaičius“, – pridūrė G. Gerulaitytė.

Į LSMU, lyginant su 2021 metais, šiemet įstojo 6 proc. daugiau užsienio studentų.

„Tačiau šiemet dalis stojančiųjų nepriėmė kvietimo studijuoti LSMU dėl besitęsiančių karo veiksmų Ukrainoje ir neaiškios geopolitinės situacijos“, – sakė I. Janulevičienė.

KTU atstovas M. Lapinskas teigė, kad dar kiek anksti komentuoti galutinius priėmimo skaičius, tačiau iš preliminarių skaičių galima pasakyti, kad šie metai universitetui gali būti rekordiniai, lyginant su pastaraisiais 3 metais, pagal priimtus užsienio studentus, net ir atėmus tuos, kurie yra iš Ukrainos.