Čmilytė-Nielsen: rekordinis infliacijos kilimas yra pasekmė kruvinos Rusijos agresijos sukelto karo Ukrainoje

Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen LRT RADIJUI sako, kad Vyriausybė stengiasi pažaboti rekordiškai kylančią infliaciją – nuo šio mėnesio padidėjo pensijos, įvairios socialinės išmokos, pradėta taikyti kompensacija elektros ir dujų tarifams. Vis tik Seimo pirmininkė pabrėžė, kad infliaciją į rekordines aukštumas išaugino ne Lietuvos ar Europos Sąjungos (ES) neveiksnumas, o Rusijos pradėtas kruvinas karas Ukrainoje.

Valkiūno išsišokimai dėl NATO plėtros

Šiandien Seimas apsispręs, ar pritarti Švedijos ir Suomijos narystei NATO. Ir ekspertai, ir politikai sutinka, kad šių valstybių narystė NATO sustiprins ir Aljansą, ir Baltijos jūros regiono saugumą. Tačiau vienas Seimo narys – Valdemaras Valkiūnas – vis balsuoja prieš narystės ratifikavimą, aktyviai dalyvauja diskusijose, jose Švediją vadina grobuonimi, plėšike, valstybe, turinčia imperialistinių nuostatų. Šias diskusijas atidžiai stebi ir Suomijos, ir Švedijos diplomatai.

Paklausta, kaip vertina tokius pono Valkiūno pasisakymus, svarstant Suomijos ir Švedijos narystę NARO, Seimo vadovė teigia, kad V. Valkiūnas visiškai nesusivokia situacijoje. „Juokaujant galima pasakyti, kad dalis jo pareiškimų buvo pasakyti per pilnatį, tačiau kalbant rimčiau, tai tokiu metu daryti tokius pareiškimus iš Seimo tribūnos yra visiškai neatsakinga. Deja, reikia konstatuoti, Valdemaras Valkiūnas yra vienas iš tų vos kelių Seimo narių, kurie pirma pasako, o tik po to pagalvoja, ką pasakė“, – V. Valkiūno nuostatą dėl Švedijos ir Suomijos stojimo į NATO komentuoja V. Čmilytė-Nielsen.

Seimo pirmininkė taip pat priminė, kad vakar Seimo posėdį stebėjo Švedijos Karalystės ambasadorė. „Taigi, matyt, ta diskusija yra sekama“, – atsidūsta pašnekovė.

Nemato Lietuvos atsakomybės dėl Kaliningrado tranzito

Europos Komisija (EK) praėjusią savaitę paskelbė naują išaiškinimą, kuris Rusijai vis dėlto leidžia į Kaliningradą geležinkeliais vežti prekes, kurioms taikomos sankcijos. Tuo metu Lietuvos valdžia sako norėjusi, kad tranzito ribojimai sankcionuotoms prekėms galiotų visa apimtimi. Paklausta, kiek liūdina toks EK išaiškinimas dėl tranzito, Seimo pirmininkė sako, kad tokį sprendimą vertina „kaip vieną iš daugelio EK ir apskritai mūsų inicijuotų, bendrai taikomų sankcijų etapų“.

„Ir jų dar bus visokių. Mes aktyviai dirbame, kad sankcijos ir toliau būtų aktyviai stiprinamos, kad jos būtų tęsiamos toliau tol, kol tęsiasi kruvinas Rusijos pradėtas karas Ukrainoje, – tikina Seimo pirmininkė. – Ir aš tikrai neskubėčiau kiekvienu atveju mums patiems šaukti apie kažkokį tai Lietuvos pralaimėjimą, apie tariamą Rusijos pergalę, nes primenu, kad tai yra ir mėgstamiausia Rusijos propagandos linija, kuria jie tikrai labai aktyviai naudojasi.“

Buvęs premjeras Saulius Skvernelis sako, kad Lietuva nesugebėjo apginti savo pozicijos, ir atsakomybę turėtų prisiimti Prezidentūra, premjerė, užsienio reikalų ministras, užsimenama apie interpeliacijos galimybę jam. Paklausta, kas turėtų prisiimti atsakomybę dėl švelnesnių tranzito ribojimų Rusijai ir ar apskritai kas nors turėtų tai daryti, V. Čmilytė-Nielsen sako čia nematanti Lietuvos atsakomybės.

„Mes kalbame apie EK gaires, tačiau frakcijos „Vardan Lietuvos“ pozicija man nėra aiški iki galo, nes dar visai neseniai buvo kalbama visiškai atvirkščiai apie sankcijų taikymą, – pastebi Seimo pirmininkė. – Vyriausybė buvo kritikuojama dėl to, kad ne va tai per daug ryžtinga pozicija, per daug agresyvi pozicija. Galbūt tos nuomonės keičiasi pakankamai greitai. O šiaip kvietimą ministro aš vertinu kaip įprastą opozicinį veikimą. Tai yra normalu politikoje.“

Vidaus kovos ir eskalacija dėl tranzito džiugina Rusiją

V. Čmilytė-Nielsen ragina neskubėti šaukti apie pačios Lietuvos pralaimėjimą, nes tai, anot jos, atitinka Rusijos siekius ir jos propagandos pranešimus. Politikė taip pat akcentuoja, kad Rusijos tranzitas per Lietuvą į Kaliningradą sudaro palyginti nedidelę dalį visų pritaikytų sankcijų kontekste.

„Mes neturėtume įsivelti į vidaus kovas, sukelti krizių, kurios tik džiugina mūsų išorės priešus“, – įsitikinusi parlamento pirmininkė.

Seimo posėdžių maratonas baigiasi. Paklausta, ar nebus taip, kad iki rudens visi ir pamirš tą Kaliningrado tranzitą, ir nebus jokių interpeliacijų, V. Čmilytė-Nielsen tvirtina, kad sankcijų klausimas Rusijai tikrai nesibaigs. „Tai yra tęstinis procesas. Lietuva kaip dalyvavo jame, dalyvauja, taip ir dalyvaus tol, kol tęsis karas Ukrainoje“, – tvirtos pozicijos šiuo klausimu laikosi Seimo pirmininkė.

Infliacija žabojama augančiomis išmokomis ir taikomomis kompensacijomis

Liepa – tas mėnuo, kai padidėjo pensijos, įvairios socialinės išmokos, pradėta taikyti kompensacija elektros ir dujų tarifams, tačiau maisto kainos toliau – kyla, infliacija – rekordinė, viena didžiausių ES. Ir jei išeitume į gatvę, dauguma žmonių pasakytų, kad Lietuvos valdžia nedaro absoliučiai nieko, jog infliacija ir kainų augimas žmonėms kažkaip mažiau pasijustų. Paklausta, ką pasakytų tokiems žmonėms, kurie ne tik sako, bet ir jaučia, kad viskas brangsta, Seimo pirmininkė sako, kad dalis atsakymo jau pasakyta pačiame klausime.

„Jūs jau pats užsiminėte, kad nuo liepos pakilo išmokos, pakilo pensijos. Aš priminsiu, kad porą kartų buvo tikslinamas biudžetas, numatant tikslines kompensacijas gyventojams, verslui, numatant priemones, kurios didina pajamas. Nors šiuo metu infliacija muša rekordus, mes turime sau taip pat priminti ir nepamiršti, kad infliacijos kilimas yra kruvinos Rusijos agresijos sukelto karo Ukrainoje pasekmė. Tai yra priežastis. Šiuo atveju tai nėra nei Lietuvos, nei mūsų kaimyninių šalių, nei apskritai ES kažkokio neveikimo rezultatas.

Kitas dalykas tas, kad laukiama ir prognozuojama, jog rudenį infliacija šiek tiek normalizuosis. O tie sprendimai, kurie buvo priimti dėl kompensavimo, dėl pajamų kilimo, tai jie liks. Tikėtina, kad situacija taps lengvesnė ir geresnė. Dar kitas dalykas, kad ruošiantis rudeniui, jei bus poreikis, bus priimami atitinkami sprendimai. Manau, kad tas požiūris, jog nebuvo nieko daryta, na, tiesiog yra klaidingas“, – komentuoja V. Čmilytė-Nielsen.

Partnerystės įstatymą buksuoja „rezervuotas ženklios dalies Seimo narių požiūris“

Jeigu nieko nenumatyto nenutiks, Seimas šiandien turėtų užbaigti pavasario politinį sezoną. Jau praėjo trys pilnos Seimo sesijos, tačiau niekaip nepavyksta išspręsti tos pačios lyties porų teisinių klausimų.

Įteisinti Partnerystę arba kažką panašaus yra numačiusios dvi iš trijų koalicijos partnerių – Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija, tam pritaria ir nemaža dalis TS-LKD. V. Čmilytė-Nielsen sako, kad pavasario sesijoje vis tik pavyko dėl šio klausimo žengti pirmąjį žingsnį.

„Panašus projektas, kuris iš esmės atitinka tuos programinius įsipareigojimus dviejų iš trijų valdančiosios koalicijos partijų, jis praėjo pateikimo stadiją, tačiau jis nejuda į priekį taip greitai, kaip norėtųsi. To priežastis yra paprasta – tokia yra šio Seimo sudėtis, toks yra pakankamai rezervuotas ženklios dalies Seimo narių požiūris. Vis tik aš manau, kad mums yra tikrai svarbu, kad žmogaus teisių klausimai judėtų į priekį, galbūt ne taip greitai, kaip norėtųsi, tačiau kad pažanga būtų pasiekta“, – sako Seimo pirmininkė, primindama, kad keičiantis visuomenės požiūriui, keičiasi ir dalies Seimo narių požiūris.

V. Čmilytė-Nielsen viliasi, kad šioje kadencijoje šį projektą galų gale pavyks įgyvendinti. „Kaip pavyko įgyvendinti daugelį kitų žmogaus teisių klausimų, kaip, pavyzdžiui, pagalbinio apvaisinimo įstatymą, su smurtu prieš moteris susijusius klausimus, kurie vos prieš porą kadencijų atrodė neįmanomi ar pernelyg pažangūs Lietuvai. O iš tiesų įsitikinome, kad taip nėra“, – dėsto ji.

Parengė Vismantas Žuklevičius.