Čmilytė-Nielsen: Europa Rusijai per dieną sumoka milijardą – tiek, kiek skirta Ukrainai per visas karo dienas

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen LRT RADIJUI sako, kad Europos šalys už energetines žaliavas Rusijai kasdien sumoka net po milijardą eurų. Čia pat Seimo pirmininkė priminė, kad Ukrainai nuo vasario 24 dienos Senojo žemyno šalys skyrė vos tą patį vieną milijardą. V. Čmilytė-Nielsen patikino, kad Lietuva daro ir darys viską, „kad ta disproporcija mažėtų“.

„Europa Rusijai per dieną sumoka iki vieno milijardo eurų. Iki šiol, per visas šio karo dienas, ginkluotės ir paramos Ukrainai yra skirta tik šiek tiek daugiau nei milijardas. Taigi, disproporcija yra didžiulė ir Lietuva daro viską, kad ta disproporcija mažėtų, – LRT RADIJUI sako Seimo pirmininkė. – Mes atsisakėme rusiškų dujų. Mes skatiname kitas valstybes daryti tą patį.“

V. Čmilytė-Nielsen sako nesutinkanti su kritikais ar skeptikais, kurie teigia, kad Lietuvos sprendimas (atsisakyti dujų importo iš Rusijos – LRT.lt) yra mažai reikšmingas.

„Pirmiausia mes kaip lyderiai esame savo regione. Po mūsų veiksmų tą patį skatinami daryti ir mūsų kaimynai. Jie ir paseka mūsų pavyzdžiu. Vėliau didėja spaudimas ir didžiosioms Europos Sąjungos (ES) valstybėms. Būtent tokiu sprendimu pokyčiai ir įvyksta. Tai, kad Lietuva daro reikalingus sprendimus pirmoji, demonstruoja lyderystę ir tai yra labai reikšminga“, – neabejoja Seimo pirmininkė.

Vyriausybė šiandien svarstys šių metų biudžeto projekto pakeitimus. Juos rytoj teiks Seimui. Šiuose pakeitimuose iš esmės nugula to vadinamojo antiinfliacinio plano. O šis numato sparčiau didinti senatvės ir šalpos pensijas, mažiau apmokestinti darbuotojus, plėsti šildymo kompensacijų ratą bei didinti šias kompensacijas. Taip pat imtis priemonių, kurios neleistų dar labiau pabrangti ir dujoms, ir elektrai.

Paklausta apie teikiamus biudžeto projekto pakeitimus, Seimo pirmininkė sako juos vertinanti tik gerai.

„Tai tikrai geras planas. Jis yra sistemiškas. Jis susideda iš dviejų svarbiausių linijų. Tai pirmoji yra kompensavimas ir pajamų didinimas, o antroji – sudarymas sąlygų tiek taupymui, tiek žaliajai energetikai plėtotis. Tai yra padėjimas tam tikro pagrindo ateičiai tam, kad Lietuva būtų dar labiau nepriklausoma nuo išorės faktorių, – įsitikinusi pašnekovė. – Ir viena ir kita linija yra labai svarbios. Tai yra aiškus, ne retorinis dėmesys, o būtent dėmesys, paremtas labai konkrečiais skaičiais, kuriuos ir matome tame plane.“

Prezidentas Gitanas Nausėda sukritikavo biudžeto pakeitimų planą, sakydamas, jog šis pavėluotas. Seimo pirmininkė atkerta, kad geriau priimti visa apimančių sprendinių planą, nei „šaudyti pavieniais šūviais“.

„Buvo daug iniciatyvų šaudyti pavieniais šūviais ir spręsti šią sudėtingą situaciją pavienėmis iniciatyvomis, kurios atrodė kartais labai dosnios, bet ne visada pasvertos. Tas planas atliepia tai, ko reikia dabartinei situacijai, visapusiškai atliepia tiek kalbant apie ateities sprendimus, kuriems yra pasirengiama, tiek ir apie tai, kaip suminkštinti kainų kilimo šoką dabar“, – sako V. Čmilytė-Nielsen.

Pašnekovė sako tikinti, kad Seimas priims pasiūlytą planą. „Aš tikiu, kad jis bus priimtas, nes tai tikrai geras planas. Kaip jau minėjau, jame yra sisteminiai pokyčiai. Jie yra svarbūs. Manau, kad diskusija bus, tai natūralu, tačiau tikrai tikiu, jog Seimas tokiam planui ir tokiems pokyčiams pritars“, – tikisi Seimui pirmininkaujanti V. Čmilytė-Nielsen.

Parengė Vismantas Žuklevičius.