Prieš 1 metus
65
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, kad klausimas dėl atvykėlių iš Ukrainos lietuvių kalbos mokėjimo pastaruoju metu yra be reikalo užaštrintas. Parlamento vadovė įsitikinusi, kad tai, jog kai kurie klientų aptarnavimo sektoriuje dirbantys ukrainiečiai nemoka lietuvių kalbos, grėsmės valstybinei kalbai nekelia.
„Taip, formaliai inspekcijos vadovas yra teisus, jog eina į pabaigą terminas, kurį Vyriausybė buvo nustačiusi. Vyriausybė, beje, gali tą terminą ir pratęsti, jei taip nuspręstų. Tačiau šioje vietoje aš matau, kad Lietuva yra pasirinkusi labai griežtą kalbos saugojimo modelį. Ir tokios institucijos kaip inspekcija atitikmens dar reikėtų paieškoti kitoje valstybėje. Matyt, vos viena kita turės panašų modelį“, – „Žinių radijui“ teigė V. Čmilytė-Nielsen.
„Tai aš matau šiuos veiksmus kaip tam tikrą mėginimą galbūt net pateisinti savo egzistavimą. O kalbant apie pavojus lietuvių kalbai – aš nematau lingvistinio pavojaus jokio, jei nuėjus, pavyzdžiui, į prekybos centrą vienoje kasoje aptarnaus anglų ar rusų kalba, tačiau trijose-keturiose galima gauti aptarnavimą lietuvių kalba“, – akcentavo parlamento vadovė.
Seimo pirmininkė mano, kad į Lietuvą nuo karo pabėgusius ukrainiečius reikia ne bausti dėl lietuvių kalbos nemokėjimo, o ieškoti būdų, kaip jiems pagelbėti kalbą išmokti.
„Man rodos, svarbu, kad visos institucijos drauge padėtų, ieškotų ar klaustų, kuo galime padėti, galbūt trūksta kursų, galbūt trūksta galimybių išmokti lietuvių kalbą, o ne ieškotų, kaip nubausti tuos žmones, kurie bėga nuo karo. Tai, man atrodo, tiek žmogiškai, tiek politiškai tai yra akivaizdu, kad tikrai baudimas neturėtų būti šioje situacijoje pirmoji mūsų reakcija. Tai ši diskusija nereikalingai atsirado ir užaštrėjo“, – pabrėžė V. Čmilytė-Nielsen.
ELTA primena, kad kovo 16 dieną Valstybinės lietuvių kalbos inspekcija Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkui bei dar trims ministerijoms – Švietimo, mokslo ir sporto, Socialinės apsaugos ir darbo bei Ekonomikos ir inovacijų – išsiuntė raštą, kuriame nurodė, kad nuo kitų metų kovo planuojama pradėti tikrinti šalyje dirbančių karo pabėgėlių iš Ukrainos lietuvių kalbos žinias.
Šį raštą sukritikavo ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Pasak jos, kalbos inspektoriai, užuot dėmesį skyrę policinėms priemonėms, galėtų imtis iniciatyvų, kad padėtų kalbą norintiems išmokti žmonėms.
A. Armonaitė pridūrė, kad Lietuva pirmą kartą per pastaruosius 33 metus tapo imigracijos, o ne emigracijos šalimi ir paragino būti supratingesniais ir empatiškesniais tiems, kas pasirinko ją savo naujais (galbūt laikinais) namais.
Valstybinės kalbos inspekcijos vadovą sukritikavo ir premjerė Ingrida Šimonytė. Pasak jos, įstaigos vadovo pasisakymai ne laiku ir ne vietoje sukėlė įtampą ir yra nepagarbūs nuo karo pabėgusių žmonių atžvilgiu.
Visgi Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka sako besijaučiantis esąs teisus laikydamasis pozicijos, kad po metų turėtų būti pradėtas vykdyti Vyriausybės nutarimas tikrinti ukrainiečių pabėgėlių lietuvių kalbos žinias. Todėl dėl gaunamos kritikos iš inspekcijos viršininko posto, pasak A. Valotkos, atsistatydinti jis neplanuojantis.
Čmilytė-Nielsen apie partijų susitarimą dėl užsienio politikos: teigiamai vertinu Kirkilo pakvietimą į šį procesą
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigiamai vertina konservatorių sprendimą pakviesti buvusį premjerą ir ilgametį parlamentarą Gediminą Kirkilą moderuoti partijų diskusijas dėl užsienio politikos susitarimo.
Pasak parlamento vadovės, artėjant rinkiminiam 2024 m. maratonui, debatai ir konsensuso paieškos vėl gali užstrigti. Todėl ji vylėsi, kad parlamentinių partijų atstovams pavyks susitarti dėl esminių šalies užsienio politikos principų ir taip šį klausimą atriboti nuo pasikeitimų politinėje arenoje.
„Vertinu Gedimino Kirkilo pakvietimą į šį procesą – kaip labai patyrusio politiko, didelio užsienio politikos eksperto ir gero moderatoriaus – kaip teigiamą“, – trečiadienį „Žinių radijui“ sakė V. Čmilytė-Nielsen.
„Būtų labai naudinga pasiekti tą susitarimą ir išimti šiek tiek užsienio politiką iš politinių ciklų svyravimų ir pasikeitimų“, – pridūrė ji.
Politikė pastebėjo, kad Lietuvos parlamentinės partijos dažniausiai laikosi bendros pozicijos krašto gynybos bei užsienio politikos klausimais. Visgi, Seimo vadovė pripažino, kad artėjant 2024 m. rinkimams, susitarti gali būti vis sunkiau.
„Natūralu, kad laikas dabar yra toks – visgi, pamažu artėja naujieji parlamento rinkimai. 2024 m. bus rinkimų metai ir kuo arčiau rinkimų laikotarpis, tuo yra šiek tiek sudėtingiau pasiekti nacionalinius susitarimus bet kuriuo klausimu – net ir užsienio politikos klausimu“, – aiškino politikė.
Politinių partijų susitarimas dėl užsienio politikos buvo pradėtas rengti po to, kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje. Daugiausiai ginčų rengiant susitarimą sukėlė išsiskyrusios valdančiųjų ir opozicijos nuomonės dėl pozicijos Kinijos atžvilgiu.
Praėjusių metų spalį G. Landsbergis paragino politinių partijų susitarimui dėl užsienio politikos leisti „ataušti“ ir diskusijas pabaigti po artėjančių savivaldos rinkimų. Ministras pabrėžė, kad valdantieji yra pasirengę diskutuoti ir su opozicija bandyti rasti kompromisus.
Po rinkimų Eltai pasiteiravus Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininko Žygimanto Pavilionio, ar valdantieji planuoja grįžti prie diskusijų su opozicija, politikas leido suprasti, jog pastaruoju klausimu kol kas žymaus proveržio nėra. Visgi, jis tvirtino jaučiantis pozityvų nusiteikimą tiek parlamento daugumos, tiek opozicijos gretose.
Vėliau paaiškėjo, kad Ž. Pavilionis kreipėsi pagalbos į buvusį parlamentarą ir premjerą Gediminą Kirkilą. Pasak jo, nors centro kairei priklausančiam politikui nebūtų suteiktos formalios pareigos, siekiant išjudinti jau metus įstrigusį susitarimą dėl užsienio politikos tikslų G. Kirkilo įsijungimas nepamaišytų, pažymėjo URK vadovas.
Seimo opozicija pastarąją idėją vertina itin kritiškai – pasak politikų, moderatoriaus ir lyderio vaidmens šioje situacijoje turėtų imtis pats šalies diplomatijos vadovas G. Landsbergis.
English (US) ·