Civilinės sąjungos įstatymas netenkina nei oponentų, nei LGBT bendruomenės

Seimo valdantieji šią savaitę registravo naują projektą, kuriuo siekiama įteisinti lyčiai neutralią partnerystę. Tiesa, pačios „partnerystės“ sąvokos projekte neliko, dabar siūloma formuluotė – civilinė sąjunga. Nelieka ir galimybės partneriams keisti pavardę, o sąjungą registruoti Civilinės metrikacijos skyriuje. Tai galės daryti tik notaras. Pakeistas ir pats apibrėžimas – civilinėje sąjungoje nebelieka užuominų apie partnerius siejančius jausmus, pagarba ir pagalba grįstus ryšius. Partnerystės šalininkai civilinę sąjungą vadina radikaliu kompromisu ir net tam tikru pažeminimu. Tačiau oponentams to, panašu, nepakanka – civilinės sąjungos nepalaikys, nes esmė nesikeičia. Tai klausimas – kam reikalingas toks nė vienos pusės netenkinantis siūlymas?

Pernai gegužę Seime sveikintas sprendimas atmesti Partnerystės įstatymą dar pateikimo stadijoje. Oponentai džiaugėsi išvengę tolesnių diskusijų jiems nemaloniu klausimu, palaikantieji tikino – diskutuoti vis tiek reikės, nes prie įstatymo bus grįžta.

Ir išties po metų iniciatyva grįžo, tik pakitusi. Seime registruotas nebe Partnerystės, o Civilinės sąjungos įstatymo projektas.

„Mano nuomone, pateiktas įstatymo projektas yra radikalus kompromisas“, – sako Tomas Raskevičius.

„Iš pirmo žvilgsnio vertinant – tai iš tiesų tie pataisymai yra kosmetiniai“, – teigia Agnė Širinskienė.

„Tos formuluotės arba jų keitimas yra toks figos lapelis ar bandymas prisidengti tuo, kad neva čia kažkas kažką keičia“, – kalba Andrius Mazuronis.

„Tai yra konservatyviausias kompromisas, koks šioje situacijoje buvo įmanomas“, – pastebėjo Seimo pirmininkė.

Radikalus kompromisas ar tik kosmetiniai pataisymai, bet, panašu, kad siūloma civilinė sąjunga šįkart nepatinka nė vienai pusei.

Žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė siūlomą įstatymą vadina bazių baze – jis užtikrintų tik minimalius porų poreikius.

„Civilinės sąjungos apibrėžimas yra radikaliai pakeistas lyginant su tuo, kas buvo praėjusių metų gegužę. Ten neliko emocinio prieraišumo, artimumo, partnerių įsipareigojimo vieno kitam“, – teigia ji.

Neliko ir galimybės partneriams keisti pavardę, o civilinę sąjungą registruotų notaras – ne Civilinės metrikacijos skyrius, kaip siūlyta partnerystės atveju.

Civilinės sąjungos projektą J. Juškaitė vadina tiesos akimirka. Esą oponuojantys politikai ilgą laiką kalbėjo, kad pritars tos pačios lyties porų santykių sureguliavimui, kai nebeliks jokių užuominų apie šeimą.

„Ir dabar mes turim tokį įstatymą, kuris nekalba apie šeimą, apie šeiminius santykius, ir manau, kad daliai bendruomenės, daliai visuomenės, kuriai šis įstatymas bus aktualus, tai yra pažeminimas tam tikras“, – sako J. Juškaitė.

„Šitame pažemintųjų statuse turbūt dalis politikų ir norėtų matyti LGBT žmones“, – piktinasi „Mamos už LGBTQ+ vaikus“ viena steigėjų Rasa Račienė.

Nevyriausybininkė R. Račienė sako, kad tiek partnerystei, tiek dabar civilinei sąjungai besipriešinantys visuomenės nariai ir politikai galėtų bent jau būti nuoširdūs ir pripažinti – jiems kliūva ne įstatymo formuluotės ar jo suteikiamos teisės, o pats LGBT žmonių egzistavimo faktas.

„Kartais susidaro toks įspūdis, kad būtent šitie žmonės, šitie politikai, kurie nepritaria, tiesiog labai nori stipriai atskirti žmones ir pasakyti, kad kai kam jokios teisės į šeimą, jokios teisės į artimųjų statusą, deja, neturėtų būti suteiktos“, – sako R. Račienė.

Lietuvos šeimų sąjūdis atkerta – negalima šeimos teisių suteikti tam, ko visuomenė šeima nelaiko, todėl jie tikisi, kad ir Civilinės sąjungos įstatymas nebus priimtas.

„Iš teisinės pusės žiūrint, visiškai jokio skirtumo, ar tai bus pavadinta partneryste, ar civiline sąjunga, ar dar kokia sąjunga. Jeigu tai yra aliuzija ir asociacija į šeimos santykius, tai tik laiko klausimas, kada įvaikinimas bus išspręstas. Šeima – ne kaprizas ir ne užgaida. Vaikai gimsta motinai ir tėvui“, – tikina Lietuvos šeimų sąjūdžio narys Darius Trečiakauskas.

Reikia turėti daug fantazijos, kad Civilinės sąjungos įstatymą susietum su galimybe įsivaikinti, sako Vilniaus universiteto teisės doktorantas Eimantas Kadys.

Esą vaikų globą ir įsivaikinimą Lietuvoje reguliuoja Civilinis kodeksas, ne siūlomas Civilinės sąjungos įstatymas. Jis neatvertų ir kelio į tos pačios lyties porų santuokas, nes santuoką saugo Konstitucija. Visgi, pasak E. Kadžio, užuominų į šeiminius santykius civilinė sąjunga turi.

„Tiesiogiai, kur taip įstatyme būtų rašoma, mes to negalime rasti, bet jeigu vertintume atskirus būtent straipsnius, pavyzdžiui, šio įstatymo 2 straipsnį, 6 straipsnį, kurie kalba apie abipusę pagarbą, apie pareigą remti vienam kitą moraliai, tai, bent jau mano vertinimu, mes kaip ir galime išvesti, kad šiuo įstatymu būtų reglamentuojami šeimos teisiniai santykiai“, – mano E. Kadys.

Užuominos į šeimą yra, bet Konstitucinio Teismo išaiškinimui, kas yra šeima, neprieštarauja, teigia E. Kadys. Prieštaravimų pilnas pats įstatymo projektas, sako Vytautas Sinica, jis civilinę sąjungą vadina abiejų pusių pralaimėjimu.

„Kurdami tą, kaip jie vadina, radikalų kompromisą, projekto autoriai padarė labai daug, pavadinkime, nuolaidų, kurios praktiškai apsunkina naudojimąsi šituo įstatymu, bet tai niekaip nepadeda projekto oponentams jam pritarti, nes vis tiek ginčas yra apie tai, ar yra šeimos statusas“, – teigia V. Sinica.

Įstatymą teikiantys valdantieji skaičiuoja, kad šįkart balsų užteks. Esą civilinę sąjungą palaikys 60 valdančiosios koalicijos narių, bent šešis žada opozicijai priklausantys socialdemokratai, dar mažiausiai 5 balsų „už“ tikimasi iš likusios opozicijos.

Pakankamai balsų Seime tikisi ir tie, kurie šio įstatymo laukia ne vienus metus. R. Račienė sako, kad tai yra empatijos klausimas.

„Čia yra mūsų vaikai, mes juos auginome, mes tikrai neturėjome jokių atpažinimo ženklų, kai jie gimė, kai juos kaip kūdikius pakėlėme pirmą kartą ant savo rankų. Ir jie nėra nei grėsmė, nei propaganda“, – teigia R. Račienė.