Buvęs prokuroras apie galimą informacijos nutekinimą Bartoševičiaus skandale: susiduriame su teisės ir noro žinoti konfliktu

Generalinė prokuratūra atsisakė pradėti tyrimą dėl galimo informacijos nutekinimo Kristijonui Bartoševičiui. Prokurorai sako nematantys pagrindo teigti, kad ikiteisminio tyrimo duomenys buvo atskleisti ir taip galėjo būti pakenkta tyrimui. 

Valdantieji sako, kad tokio atsakymo ir tikėjosi, o opozicija – kad klausimai šioje istorijoje lieka neatsakyti. Teisininkai aiškina – vien dėl noro žinoti tyrimo prokurorai neturi pradėti, nes teisiškai problema neturi pagrindo.

Kas galėjo nutekinti informaciją K. Bartoševičiui apie jam ketinamus pateikti sunkius įtarimus, kad jis dar būdamas komandiruotėje Čilėje suskubo trauktis iš Seimo? Tokį tyrimą atlikti Generalinės prokuratūros paprašė socialdemokratai. Tačiau ji nusprendė, kad pradėti ikiteisminį tyrimą pagrindo neturi.

„Buvo įvertinta, kad duomenys, kurie, spėjama, buvo perduoti, jie nesudaro to dalyko, kad ikiteisminio tyrimo duomenys, kurių negalima viešinti ar perduoti“, – sako Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė.

Kitaip tariant, prokurorai teigia, kad jei ir kas nors kam nors ir atskleidė, kad dėl galimo vaikų seksualinio prievartavimo ir tvirkinimo kaltinamas būtent K. Bartoševičius, tai tyrimui negalėjo pakenkti. Todėl ir aiškintis, kas kam kada skambino ir ką pasakė, pasak prokurorų, nėra prasmės.

Vis dėlto K. Bartoševičiaus pavardės generalinė prokurorė nepaminėjo nei per susitikimą su Seimo pirmininke sausio 20 dieną, nei pirmame rašte Seimui dėl teisinės neliečiamybės atėmimo.

Socialdemokratai teigia – atsakymų vis dar trūksta.

Politikams klausimų sukėlė tai, kad K. Bartoševičius mandato atsisakė anksčiau nei generalinė prokurorė kreipėsi į Seimą – ta pačią dieną, kai vyko generalinės prokurorės ir Seimo pirmininkės susitikimas.

Vėliau pasirodė informacija ir apie tai, kad konservatorių seniūnė tą pačią dieną skambino K. Bartoševičiui į Čilę.

Dar viena versija – Seimo kanceliarijos Teisės departamente dirba K. Bartoševičiaus teta. Vis dėlto, Seimo kanceliarija tikina, kad Generalinės prokuratūros informacija Teisės departamento nepasiekia.

„Kažkas informaciją nutekino, sutapimų tiek negali būti. Būtų protingiausias sprendimas prisipažinti ir pasakyti, būti atviram ir istorija pasibaigtų, bet akivaizdu, kad to nenorima, per daug įklimpta į melo liūną“, – įsitikinusi LSDP pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė.

Praėjusią savaitę Seime nesudaryta specialioji tyrimo komisija, kai kurie „valstiečiai“ ėmė kalbėti, kad reikia bandyti dar sykį.

„Sukelia dar eilinį kartą pyktį visuomenei, neaišku, kieno kišenėse yra prokuratūra, tokių abejonių tikrai palieka. Ar dar kartą sviestą sviestuoti reikia? Aš nežinau. Ar dar kartą sukelti pyktį bendruomenėms? Nežinau, reikia atsargiai apmąstyti, išanalizuoti, padaryti vertinimus“, – komentuoja Seimo LVŽS frakcijos narys Robertas Šarknickas.

Valdantieji sako, kad prokuratūra patvirtino tai, kas jau buvo aišku iki šiol – ne visi atskleisti faktai yra informacijos nutekėjimas.

„Dabar prokurorė paaiškino dar išsamiau – ikiteisminį tyrimą vedantis prokuroras leido išviešinti Bartoševičiaus pavardę dėl galimai padarytų nusikaltimų“, – teigia Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.

„Dabar kitas scenarijus – kad kažkokia informacija atėjo iki Kristijono kažkuriuo metu būtent Čilėje ar panašiu metu ir čia nedalyvavo politikai. Tai kaip suformuluoti prokurorams šitą uždavinį – gal jie patys susiformulavę sau“, – sako Seimo TS-LKD frakcijos narys Paulius Saudargas.

Buvęs prokuroras, advokatas Rolandas Tilindis aiškina, kad jokie duomenys apie nukentėjusiuosius nepilnamečius neatskleisti, o kad įtariamojo pavardė taps vieša buvo akivaizdu.

„Mes susiduriame su teisės ir noro žinoti konfliktu – noras žinoti šventas, o iš teisinės pusės, atsakomybės prasme tai – problema apie nieką“, – nurodo jis.

Socialdemokratai Generalinės prokuratūros sprendimą dar gali skųsti. Ar tai darys, kol kas nėra nusprendę.