Buvęs karinės žvalgybos vadas: europinė vėžė padėtų NATO sąjungininkams greičiau atvykti

Buvęs karinės žvalgybos vadas svarsto, kad Lietuva būtų saugesnė, jei neturėtų rusiškos vėžės, kuria vežami kroviniai į Kaliningradą. Premjerė sako, kad artimiausiu metu šio klausimo svarstyti neketinama. Buvę premjerai teigia, kad anksčiau Lietuva iš Kaliningrado tranzito gavo itin dideles pajamas, todėl nesvarstyta atsisakyti rusiškų bėgių.

Iššūkių dėl Kaliningrado tranzito Lietuvos valdžiai kyla beveik 3 dešimtmečius. Panaikinus COVID-19 ribojimus, kai kurie keleiviai, važiuojantys tranzitiniu Kaliningrado traukiniu, gali išlipti Kenoje ar Kybartuose tokiu atveju, jei turi vizą ir bilietą iki bet kurios stoties Kaliningrado srityje ir atgal.

Toks kelias dabar nurodomas Rusijos socialiniuose tinkluose kaip galimybė lengviau patekti į Europą. Tiesioginių skrydžių iš Rusijos į Europos miestus nėra. Socialinių tinklų vartotojai dalijasi, kad išlipus Kenoje, su kitu traukiniu važiuoja į Vilnių, o iš ten – į Varšuvą ir toliau į Vakarų Europą.

Pasieniečiai sako, kad išlipančių keleivių nedaug. Anot jų, nuo gegužės Kenoje išlipo 64 žmonės. Per tą laiką Kaliningrado traukiniu išvis važiavo apie 50 tūkst. keleivių.
Tačiau pasieniečiai, pamatę informaciją, sklindančią socialiniuose tinkluose, stebės, ar tendencijos nesikeičia.

Bėgiai, kuriais važiuoja Kaliningrado tranzitas, yra vadinamosios rusiškos vėžės – kiek platesnės nei europinė. Su Kaliningrado sritimi ribojasi Lenkija ir Lietuva, bet tokią vėžę turi tik Lietuva, todėl pastaroji yra vienintelė šalis, per kurią geležinkeliais vežami kroviniai į Kaliningradą.

Buvęs karinės žvalgybos vadas Gintaras Bagdonas svarsto, kad Lietuva būtų saugesnė, jei rusiškos vėžės būtų atsisakyta – ji būtų išardyta.

„O kodėl mes turime būti su susieti su Rusija, su kuria tikrai neturėtų būti prekybos? Ji turi būti izoliuota – valstybė teroristė“, – sako G. Bagdonas.

Buvę premjeras Gediminas Kirkilas sako, kad anksčiau nesvarstyta, kad vėžė nereikalinga, nes ji Lietuvai buvo itin pelninga.

„Tai mums nešė didelį pelną, nes kasmet krovinių kiekis didėja, atitinkamai ir pelnas“, – teigia G. Kirkilas.

Jam antrina ir buvęs premjeras Algirdas Butkevičius.

„Tuo metu, kai nebuvo karo Ukrainoje iš Rusijos pusės, reikia pripažinti, Lietuvoje didžiausios pajamos buvo gaunamos ir tranzito ir krovinių vežimo į Klaipėdos jūsų uostą“, – sako A. Butkevičius.

Situacijai pasikeitus, vis vien niekas negalėtų tiesiog išardyti bėgių, kadangi už tai gali grėsti milijoninės baudos. Kaip sako G. Kirkilas, tranzitas reguliuojamas trišale – Lietuvos, Rusijos, Europos Sąjungos (ES) sutartimi.

„Net jei mes labai norėtumėme, vieni to padaryti negalim, o įtikinti komisiją ir mūsų partnerius, kad reikia stabdyti tranzitą būtų sunku“, – pripažįsta G. Kirkilas.

Vis dėlto, anot buvusių pareigūnų, rusiškos vėžės klausimas yra ne vien ekonominis, bet ir nacionalinio saugumo klausimas.

„Aš tikrai nesiūlau dabar pulti ir ardyti, mes esam teisinė demokratinė valstybė. Bet vėl grįžčiau prie gynybos – europinė vėžė tikrai padėtų ir mūsų NATO sąjungininkams greičiau atvykti, atsirastų papildomų kelių“, aiškina – G. Bagdonas.

Premjerė Ingrida Šimonytė taip pat primena tarptautines sutartis ir sako, kad kol kas rusiškos vėžės klausimo darbotvarkėje nėra.

„Tai tikrai nėra artimiausio laikotarpio svarstymas – aš suprantu, kad visi užsikaitinę dėl sankcionuotų prekių gabenimo, bet siūlyčiau nepamiršti, kad dar yra ir ES ir Rusijos sutartis dėl piliečių supaprastintos tranzito tvarkos“, – primena premjerė.

Už praėjusią savaitę paskelbtų Europos Komisijos gairių įgyvendinimą atsakingos institucijos – muitinė, pasienio tarnyba, Lietuvos geležinkeliai sako, kad šią savaitę tarsis, kaip taikyti naujas taisykles.