Prieš 1 metus
54
Nei remonto, nei jam skirtų pinigų – į tokią situaciją pateko bent keli žmonės iš Vilniaus ir Klaipėdos. Visi jie, panašu, galėjo nukentėti nuo to paties galimai nesąžiningo remonto darbus atliekančio verslininko. Vienam klientų remontininkas esą nė neslėpdamas pripažino teisėsaugos nebijantis, nes neturi jokio turto, tad ir nuostolių nebus iš ko išieškoti.
LRT GIRDI parašęs vilnietis Edgaras, nusprendęs atlikti buto remontą meistrų, teikiančių reikalingas paslaugas ieškojo atidžiai ir patikrino internete esančią informaciją.
„Prieš priimdamas sprendimą su juo bendradarbiauti paskaičiau straipsnį apie jį ir susidariau išankstinę nuomonę, kad turėtų būti sąžiningas žmogus ir taip lengvai apsigavau. Panašu, kad jau laikas naujiems straipsniams“, – apie sprendimą sudaryti sutartį su reikalingų paslaugų teikėju dabar kalba apgautas besijaučiantis Edgaras.
Sandorio pradžioje pašnekovas pasakojo nė negalėjęs įtarti, jog pasirinktas verslininkas yra nepatikimas, mat bendravimas jokių dvejonių nekėlė, buvo pasirašyta sutartis.
Vis dėlto bloga nuojauta atsirado tada, kai sumokėjus daugiau nei 2 tūkst. eurų siekiantį avansą bei atlikus pirmuosius darbus dar paprašytus 900 eurų, remontininkas prapuolė, darbai nebevyko, o pasiteiravus, kas nutiko, buvo pateikiami įvairūs išsisukinėjimai.
„Jis kažkokį darbininką pasisamdęs man sienas išgriovė, bet buvome sutarę, kad jis pilną buto remontą padarys. Aš jam bendrai sumokėjau apie 3 tūkst. eurų, o tų darbų… Sienų griovimą ir statybinio laužo išvežimą mes buvome įvertinę 900 eurų. Tai jis tuos darbus padarė ir dingo“, – prisiminė pašnekovas.
Suėjus sutartyje nurodytam darbų atlikimo pabaigos terminui Edgaras sutiko jį pratęsti dar savaitei, tačiau padėtis nepasitaisė. Galų gale, buvo paprašyta darbų nebetęsti ir išsiskirti taikiai, tačiau panašu, kad paslaugų teikėjas su tokiu scenarijumi sutikti nebuvo nusiteikęs – užsakovams neatidavė nei avanso, nei būsto, kur dirbo, raktų, o į skambučius neatsiliepia.
Susisiekti su remonto darbus Edgaro bute pradėjusiu ir nebaigusiu žmogumi nepavyko ir LRT.lt.
Apie situaciją, į kurią pateko Edgaras paskelbė ir socialiniame tinkle „Facebook“. Paaiškėjo, kad nuo to paties remonto paslaugų teikėjo nukentėjo ne vienas Edgaras, o verslininkas veikė ne tik Vilniuje, bet ir Klaipėdoje.
„Su kitais žmonėmis, su kuriais pabendravau, tai toks pats scenarijus – pradeda kažką daryti, pinigų pasiima ir pradeda dinginėti, kalbėti kažkokias nesąmones. Jo tokia schema. Jis akivaizdžiai sukčiauja, netgi man tiesiai šviesiai pasakė: „Tau neapsimokės kelti civilinio ieškinio, nes turėsi dar daugiau pinigų investuoti, o aš tau vis tiek nieko neduosiu, nes neturiu jokio turto“, – pastebėjo Edgaras.
Apgautas žmogus įžvelgia sisteminę bėdą, kuria naudojasi sukčiai
Supratęs, jog galimai įkliuvo į sukčiaus pinkles Edgaras nusprendė nenuleisti rankų ir pamėgino pateikti pareiškimą policijai, tačiau pareigūnai tyrimo nepradėjo, nes tarp abiejų šalių buvo sudaryta sutartis ir pasiūlė teismui teikti civilinį ieškinį.
Tą patį rekomendavo padaryti ir prokurorai, kuriems Edgaras skundė policijos pareigūnų sprendimą.
„Viena moteris su manimi buvo susisiekusi, kurią tas pats veikėjas apgavo. Tai jie kreipėsi į advokatą, kėlė civilinį ieškinį ir kai man pasakė sumas, kiek viskas kainavo, aš nusprendžiau net neprasidėti“, – teigė Edgaras.
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Viktorija Raštutytė informavo, jog šiuo metu Klaipėdos ar kitose apygardose Edgarą ir kitus žmones galimai apgavusio asmens atžvilgiu ikiteisminiai tyrimai dėl galimo sukčiavimo nėra atliekami.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Andromeda Grauslienė taip pat teigė, jog Klaipėdos mieste pastaruoju metu ikiteisminių tyrimų dėl tokių atvejų nebuvo pradėta.
Taigi, pašnekovas šioje situacijoje regi tam tikrą sisteminę bėdą, kai nuo panašių verslininkų nukentėję žmonės dėl didelių išlaidų nesiryžta teikti civilinio ieškinio, o naudodamiesi tokia situacija nesąžiningi paslaugų teikėjai lieka nebaudžiami ir apgauna vis kitus žmones.
Sukčiaujantis asmuo gali būti patrauktas ir baudžiamojon atsakomybėn
Teisininkas Rimantas Bielinis pastebėjo, kad statybų sektoriuje panašių situacijų periodiškai vis pasitaiko. Aiškinama, kad klientų ir galimai nesąžiningų paslaugų teikėjų santykius ir kylančias problemas sprendžia civilinė teisė, todėl tokiose situacijose rekomenduojama kreiptis į teismą, teikti civilinį ieškinį.
„Tačiau jeigu mes kalbame apie to nesąžiningo asmens veikimo bendrą tikslą apgauti daugiau žmonių, tai mes galėtume kalbėti apie baudžiamąją atsakomybę. Reikia žiūrėti į jo tyčios kryptingumą, siekimą sąmoningai pakenti užsakovams bei padaryti jiems žalos“, – pastebėjo R. Bielinis.
Kaip minėta, Edgarui paskelbus apie susidūrimą su galimai nesąžiningu verslininku, atsirado ir daugiau žmonių, kurie papasakojo turėję neigiamos patirties su tuo pačiu paslaugų teikėju. Tokiu atveju nukentėjusiems žmonėms siūloma vienytis ir drauge siekti teisybės.
„Būtų gerai tuos nukentėjusius žmones nukreipti į vieno teisininko rankas, kad jis galėtų parengti bendrą pareiškimą ikiteisminio tyrimo pareigūnams, kuriame nurodytų, kad tas asmuo sąmoningai ir kryptingai veikė siekdamas padaryti žalą asmenims, kurie pirko jo paslaugas“, – aiškino pašnekovas.
Neguodžianti tiesa: pinigų nukentėjusieji gali neatgauti net ir po teismo verdikto
Vis dėlto teisininkas akcentuoja ir nesąžiningu įvardijamo verslininko žodžius apie tai, jog šis nebijo teisinių procesų, mat neturi jokio turto ir žalos atlyginti negalės. Tai, pasak R. Bielinio, signalizuoja, jog žmogus žino, kas jo laukia, paties teistumo faktas anaiptol nejaudina, o pridarytų nuostolių atlyginti nė neketina.
„Galbūt tas žmogus jau turėjo reikalų su ikiteisminio tyrimo pareigūnais. Tokiu atveju jam žinoma, kad gali gauti teistumą. Taip pat jam žinoma, kad baudžiamojoje byloje bus pareikšti civiliniai ieškiniai. Jis žino, kad gaus teistumą, bet žalos jis neatlygins. Realiai turėsime skolininką, kuris negalės įvykdyti savo kreditorių reikalavimų“, – aiškino R. Bielinis.
Taigi gali susiklostyti tokia situacija, jog nukentėjusieji pasieks moralinį pasitenkinimą – jiems bloga padaręs žmogus bus pripažintas kaltu, nuostoliai nebus neatlyginti, o papildomai procese ieškovai patirs bylinėjimosi išlaidas.
„Tokia dviprasmė situacija – realiai kaip ir turi tave tenkinantį procesinį sprendimą, gali pasiimti vykdomąjį raštą, pateiki jį vykdyti antstoliui, bet iš tikrųjų skolos neatgausi, nes kaltininkas jokio turto neturi. Belieka tikėtis, kad galbūt kažkada jis savo vardu įgis ar paveldės turto ir tada atlygins padarytą žalą. Tačiau tokiais atvejais tokie asmenys yra teisiškai prakutę ir patys pasikonsultuoja su teisininkais, ką daryti su palikimu ir pan. Yra labai daug niuansų“, – sakė teisininkas.
Teisininkas pataria sudaryti sutartį ir nesutikti su avansiniais mokėjimais
Taigi akivaizdu, jog geriausia būtų į tokias situacijas nepatekti ir neužkibti už nesąžiningų žmonių kabliuko.
R. Bielinis statybos ar panašių darbų paslaugas teikiančių asmenų ieškantiems žmonėms pataria vadovautis šaltu protu, o ne emocijomis.
„Pigiai, greitai ir gerai – būna retai“, – apibendrino pašnekovas.
Paslaugų teikėjų ieškantiems žmonėms siūloma nepasikliauti pačiu pirmu pasitaikiusiu paslaugų teikėjų, o apklausti bent 5–10 analogiškas paslaugas teikiančiųjų. Apie labiausiai patikusius ir svarstomus pasirinkti teikėjus siūloma paieškoti informacijos viešojoje erdvėje – socialiniuose tinkluose, statybos darbus siūlančiose svetainėse, žiniasklaidoje ir pan.
„Reikia vertinti ir darbų terminus bei tai, ar paslaugų teikėjas savo paslaugų nesiūlo kur kas pigiau nei rinkoje. Juk žinome, kad kokybiškos prekės ar paslaugos išlaiko kainą“, – pridūrė R. Bielinis.
Teisininkas taip pat rekomenduoja su pasirinktais darbininkais sudaryti statybų rangos sutartį, joje numatyti, kaip įmanoma daugiau sau palankių sąlygų bei nurodyti atsiskaitymo perkėlimą po to, kai darbai bus atlikti ir priimti.
Paslaugų teikėjams galima užsiminti ir apie tai, jog pabaigtus darbus įvertins ir priims nepriklausomas darbų vadovas, net jeigu tokio žmogus ir neturi – tokie „saugikliai“ nesąžiningus verslininkus gali atbaidyti nuo apdairaus užsakovo.
R. Bielinis taip pat pabrėžia, jog itin svarbu su paslaugų teikėju sutarti, jog pinigai bus mokami po to, kai darbai bus atlikti ir šios nuostatos nekeisti.
English (US) ·