„Blakių rojumi“ vadinamas mokyklos bendrabutis šiurpina vaikų tėvus: ar tokiomis sąlygomis gali gyventi žmogus?

Baigiantis metams, vienus aplankė Kalėdų senelis, kitus – blakės. Taip nutiko Vilniaus Verkių neįgalių vaikų mokyklos bendrabučiui, kur blakės nesėkmingai naikinamos jau ne pirmą kartą. Šį sykį higienos specialistų „blakių rojumi“ vadinamas bendrabutis pagaliau sulaukė ir Vilniaus valdžios dėmesio: LRT RADIJO kalbintas Vilniaus mero pavaduotojas žada, jog mokykla bus įtraukta į prioritetinius renovuojamų objektų sąrašus. 

Vieno iš vaikų, lankiusių Verkių neįgalių vaikų mokyklą, mama Natalija Vaicekauskienė LRT RADIJUI teigia – kad bendrabučio patalpose įsiveisusios blakės, neslepia patys mokyklos darbuotojai. Negalią turinčio vaiko mama pasakoja – atėjusi apžiūrėti, kokiomis sąlygomis mokyklos bendrabutyje gyvena mokiniai, ji buvo šokiruota.

„Atrakino mums tą bendrabutį, užėjome, šoką gavome. Ventiliacija išgraužta – įsivaizduokite ventiliaciją pas jus kambaryje, grotelės turi būti, o ten sienoje tiesiog juoda skylė. Apačioje lova stovi, o virš galvos – juoda skylė. Ten vaikas neturi gulėti ir neturi būti tokiose patalpose“, – tvirtina N. Vaicekauskienė.

„Nežinau, ar tokiomis sąlygomis apskritai gali gyventi žmogus, o čia yra vaikai su negalia“, – priduria ji.

Vilniaus Verkių mokykloje-daugiafunkciame centre apgyvendinami ir vaikai iš socialinės rizikos grupės šeimų, kai vaiko teisių apsaugos specialistai nusprendžia, kad vaikas neturi patenkinamų sąlygų ugdytis namuose. Daugiausia šiame bendrabutyje nakvoja artimųjų palikti našlaičiai.

Vilniaus Verkių mokyklos direktorius Šarūnas Gerulaitis sutiko LRT RADIJUI aprodyti bendrabutį, kuriame gyvena jo mokyklos mokiniai. Vyras aiškina, jog šiuo metu bendrabutyje remontui paruoštos penkios patalpos, jose planuojama įkurdinti vaikus.

Kaip teigia mokyklos vadovas, renovaciją mokykla pradėjo dar prieš metus, ją vykdo tiek iš savo lėšų, tiek su rėmėjų pagalba. Visgi, kaip sako Š. Gerulaitis, prasidėjus karui Ukrainoje rėmėjų finansavimas nutrūko, mokykla bandė tęsti darbus savo jėgomis – po truputį tvarkė sienas, grindis.

Šiuo metu, anot mokyklos direktoriaus, už rėmėjų pinigus yra nupirkta betono, planuojama jį išlieti, uždėti grindis, nudažyti sienas.

Bendrabučio kambariai remonto nematė nuo gilaus sovietmečio – 1969-ųjų, kuomet pastatas buvo pastatytas. Mokyklos direktorius Š. Gerulaitis čia dirba tik antrus metus, remontus pradėjo nuo mokymosi erdvių. Jo pavaduotojas ūkio reikalams Romas Legavičius mokykloje irgi panašiai tiek pat laiko. O per visą nepriklausomybės laikotarpį bendrabučio kambariuose buvo pakeisti tik langai.

„Langams, kiek aš girdėjau, irgi buvome labdarą gavę, kažkokią iš Vokietijos gal, jeigu neklystu. (...) Panašu, kad dažai nusilupa, gauna kažkokių tapetų gal vėl per labdaras kokias ir suklijuoja. 1969 m. kaip statyta, tai pagrinde viskas taip ir yra“, – tvirtina R. Legavičius.

Jo spėjimu, nuo to meto išlikusios yra ir durys, ir sieninės spintos, ir medinės girgždančios grindys. Bendrabučio kambariuose matyti ir skylės sienoje, apie kurias kalba N. Vaicekauskienė.

„Kalbant pagal mokslinę literatūrą, tai yra „blakių rojus“ – visi tie atplyšę tapetai. Ten jos turi labai geras sąlygas pasislėpti ir išgyventi“, – LRT RADIJUI sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento skyriaus vedėja Asta Razmienė.

Anot jos, seni baldai, plyšių pilnos medinės grindys ir ne vieną dešimtmetį skaičiuojantys tapetų sluoksniai ir yra atsakymas, kodėl išnaikinus blakes mokykloje jų ir vėl atsiranda.

„Blakės, kaip rašo literatūra, yra geriausiai sugebantys pasislėpti gyvi padarai, jos tik naktį išlenda ir minta gyvūnų ar žmonių krauju, o dieną jos sulenda į visus plyšius ir jų nepamatysi. Tai kai yra daug plyšių, sulūžusių baldų, spintų, tai ten joms yra labai geros dauginimosi ir išgyvenimo sąlygos“, – teigia A. Razmienė.

Be to, kaip priduria specialistė, sovietmetį mokyklos bendrabutyje primena ne tik kambarių būklė, bet ir apskritai požiūris į higieną.

„Nėra užtikrinamos geros asmens higienos sąlygos, kadangi yra tik viena dušo patalpa – ji bendra mergaitėms ir berniukams. Tai jau čia irgi pažeidžia higienos normą, kuri reglamentuoja apgyvendinimo sąlygas“, – pabrėžia moteris.

Anot jos, nors tris nepriklausomybės dešimtmečius mokyklai pavyko išlaikyti bendrabutį tarsi nepastebėtą, daugiau taip tęstis nebegali: „[jis] turi būti suremontuotas ir tinkamai prižiūrimas. Negali sakyti, kad jis nėra tinkamai prižiūrimas, bet tiesiog jo būklė tokia, kad neįmanoma tinkamai prižiūrėti“.

Bendrabučio remontui atlikti paskirtas trijų mėnesių terminas. LRT RADIJO kalbintas Vilniaus mero pavaduotojas Tomas Gulbinas žada, jog Vilniaus savivaldybė šiam reikalui pinigų tikrai duos.

„Esame įtraukę į prioritetinių rekonstrukcijai skiriamų mokyklų sąrašą, šiai mokyklai turėtų būti organizuojamas architektūrinio projekto konkursas tam, kad iš esmės visą mokyklą rekonstruotume. Darbai jau yra prasidėję, netgi „Vilniaus vystymo kompanija“, žinau, nuvažiavo, įvertino, ką reikėtų, ką būtų galima padaryti“, – tikina T. Gulbinas.

LRT RADIJO žurnalistai, prieš palikdami mokyklą, dar užsuko į direktoriaus Š. Gerulaičio kabinetą. Jame žurnalistai pamatė ant sienos kabantį didžiulį paveikslą, kurio apačioje aukso raidėmis įrašyta, jog tuometis šalies Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius su dovana mokykloje lankėsi 2015 metais.

Viso reportažo klausykitės LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše.

Parengė Aistė Turčinavičiūtė.