Bilotaitė: pasirengimas Astravo AE keliamai grėsmei vyksta nuolat

Trečiadienį Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijoje pristatytas atsakingų valstybės institucijų ir tarnybų pasirengimas nesaugios atominės jėgainės Baltarusijoje (Astravo AE) keliamoms grėsmėms, rašoma Vidaus reikalų ministerijos (VRM) pranešime žiniasklaidai.

Vyriausybė, atsižvelgusi į šias grėsmes, šiemet skyrė 17,75 mln. eurų. Skaičiuojama, kad penkerių metų laikotarpiui pasirengti galimai Astravo AE nelaimei numatyta iš viso 91,5 mln. eurų.

Vyriausybė yra patvirtinusi ir Pasirengimo galimai radiologinei ar branduolinei avarijai Astravo atominėje elektrinėje (AE) planą. Toks kompleksines priemones apimantis planas parengtas pirmą kartą.

Pasak vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, nauja krizių valdymo ir civilinės saugos sistema taip pat užtikrins didesnį dėmesį šiai grėsmei – steigiamas Nacionalinis krizių valdymo centras atliks nuolatinę grėsmių stebėseną, vertinimą, modeliavimą ir informavimą.

„Pasirengimas Astravo AE keliamai grėsmei vyksta nuolat ir keliomis kryptimis – nuo valstybės ir savivaldybių institucijų stiprinimo, civilinės saugos pratybų rengimo iki gyventojų švietimo. Nauja krizių valdymo ir civilinės saugos sistema padės institucijoms veikti darniau ir efektyviau, siekiant apsaugoti gyventojų gyvybę ir sveikatą galimos branduolinės avarijos atveju. Investuodami į civilinę saugą ir pasirengimą galimoms Astravo AE grėsmėms tampame atsparesni“, – sako ministrė.

Savivaldybėse ir ministerijose atsiras kompetentingų civilinės saugos specialistų su aiškiais įgaliojimais ir įpareigojimais. Numatoma, kad visose atsakingose už civilinę saugą institucijose dirbs 74 parengties pareigūnai, operacijų centruose bus įrengtos 58 saugios darbo vietos.

Pagal Valstybinį gyventojų apsaugos planą branduolinės ar radiologinės avarijos atveju, kasmet vykdomos nacionalinės civilinės saugos pratybos. 2023 m. bus organizuojamos valstybinio lygio civilinės saugos kompleksinės pratybos.

Ministerija pažymi, kad siekiant tobulinti tarptautinį Lietuvos ir Lenkijos priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų bendradarbiavimą, 2023 m. vasario mėn. planuojama rengti tarptautines bendras pratybas Lenkijoje. Regione tvyrant geopolitinėms įtampoms, Suomijos, Estijos, Latvijos ir Lenkijos ministrai sutarė stiprinti regioninį bendradarbiavimą ir organizuoti jungtines civilinės saugos pratybas.

Pastaruoju metu modernizuojama Gyventojų informavimo ir perspėjimo sistema. Lietuvoje perspėjimo sirenų tinklą sudaro 888 sirenos, kuriomis galėtų būti perspėjama apie 54 proc. gyventojų.

Gyventojų apklausos duomenimis, 67 proc. apklaustųjų teigia yra gavę trumpuosius perspėjimo pranešimus į mobilius telefonus. Siekis, kad tokius pranešimus gautų – 99 proc. šalies gyventojų ir tokį pat procentą perspėtų sirenos. Tam siūloma sukurti daugiakanalę komunikacijos platformą ir kompleksiškai modernizuoti perspėjimo sirenų sistemą.

Ne mažiau svarbus ir gyventojų švietimas – Vidaus reikalų ministerijos iniciatyva šiuo metu organizuojama plataus masto civilinės saugos informacinė kampanija, kuri startuos kitų metų pradžioje.

Viceministras: apie avariją Astravo AE perspėjančių sistemų įsigyta, laukiama jų tiekimo

Lietuva jau įsigijo perspėjimo sirenų, kurios bus sumontuotos Astravo atominės elektrinės (AE) galimo poveikio 100 kilometrų zonoje, trečiadienį pranešė vidaus reikalų viceministras.

„Šitas procesas yra eigoje, yra įvykę pirkimai, tam tikras skaičius sirenų papildomai įsigyta (...) Laukiame tiekimo. Planas toks, kad apie 75-80 proc. gyventojų, gyvenančių 100 kilometrų atstumu nuo elektrinės, būtų galimybė juos perspėti sirenomis“, – Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijoje sakė viceministras Vitalijus Dmitrijevas.

Komisijoje vyko pasitarimas dėl galimo pavojaus Astravo AE ir dėl valstybės institucijų pasirengimo, jei jėgainėje kiltų avarija.

Vidaus reikalų ministerijos (VRM) teigimu, Lietuvoje perspėjimo sirenų tinklą sudaro 888 sirenos. Jomis galėtų būti perspėjama apie 54 proc. Lietuvos gyventojų. Šiuo metu perkama 198 perspėjimo sirenų.

V. Dmitrijevas taip pat informavo, kad 2023 metais vyks kompleksinės elgesio įvykus avarijai pratybos.

Viceministro teigimu, avarija, įvykusi Astrave nepalankiausiomis oro sąlygomis, galėtų paliesti apie trečdalį Lietuvos gyventojų.

„Apie trečdalis gyventojų galėtų patirti žalą. Ji siektų 13 mlrd. eurų žemės ūkio, pramonės ir turizmo sektoriuose. Dar 7,5 mlrd. eura žala siektų dėl sveikatos sutrikimų“, – sakė V. Dmitrijevas.

Užsienio reikalų ministerijos atstovas Andrius Pulokas tvirtino, kad pastarieji metai ypač parodė, kad informacija, kas vyksta Astravo AE, slepiama, neigiama, ja manipuliuojama ne tik viešojoje erdvėje, bet ir „visais kitais formatais“.

„Situacija Baltarusijoje po pastarųjų rinkimų, visuomenės kontrolės galimybių yra tikrai blogėjanti ir (...) stiprina nuogastavimo dėl nesaugumo argumentus“, – tvirtino A. Pulokas.

„Kai kas skaičiuoja, kad dešimt kartų buvo stabdyta (Astravo AE – BNS). Pati Baltarusija deklaruoja, kad baigtumas šių metų rudeniui yra beveik devyniasdešimt keli procentai. Bet tai sunku patikrinti ir sunku įsitikinti“, – kalbėjo ministerijos atstovas.