Bilotaitė apie nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams: įstatymą reikia priimti, nes kitaip teks pratęsti nepaprastąją padėtį

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė atkreipia dėmesį, kad nacionalines sankcijas rusams ir baltarusiams numatantį įstatymo projektą būtina kuo greičiau priimti, nes kitu atveju, pasak jos, teks pratęsti nepaprastąją padėtį. Ministrė mano, kad Seimas palaikys pirminį įstatymo projekto variantą, o ne prezidento Gitano Nausėdos kartu su veto pateiktus pasiūlymus.

„Aš manau, kad labai svarbu yra neužtempti su šiuo įstatymo projektu. Nes, kaip žinote, nepaprastoji padėtis baigiasi gegužės antrą dieną ir mums labai svarbu, kad tas ribojamų priemonių įstatymas būtų priimtas. Kadangi kitu atveju visos tos ribojamos priemonės, susijusios su Rusijos piliečių neįleidimu ir vizų neišdavimu, jos tiesiog neveiks“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė A. Bilotaitė.

„Tai mano tikslas yra, kad šis projektas kaip galima greičiau būtų priimtas ir mes turėtume įrankius toliau tęsti tas priemones, kurias turime“, – pridūrė ji.

Todėl ministrė viliasi, kad įstatymas dėl nacionalinių sankcijų rusams ir baltarusiams ketvirtadienį bus priimtas.

„Buvo balsavimas Seime ir, man atrodo, kad Seimas išsakė labai aiškią savo poziciją tiek dėl Baltarusijos, tiek dėl Rusijos piliečių. Ir ta pozicija buvo pakankamai aiški. Ir man šiandieną, kaip atsakingai už tų priemonių kai kurių užtikinimą, svarbu yra tai, kad įstatymas įsigaliotų, būtų priimtas. Nes kitu atveju atsirastų vakuumas ir reikės pratęsti nepaprastąją padėtį. O to labai nesinorėtų“, – sakė ministrė.

A. Bilotaitė mano, kad Seimas prezidento veto atmes ir priims pirminį įstatymo projektą, dėl kurio jau buvo anksčiau apsisprendęs.

ELTA primena, kad prezidentas vetavo Seimo priimtą įstatymą dėl nacionalinių sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Šalies vadovas siūlo parlamentarams laikytis vieningos pozicijos ir suvienodinti taikomus ribojimus tiek rusams, tiek baltarusiams.

Taip pat šalies vadovas siūlo tobulinti įstatymą, įvedant naują nacionalinio saugumo užtikrinimo instrumentą ir supaprastinti jau išduotų vizų ir leidimų gyventi Lietuvoje atšaukimo procedūras.

Visgi valdantieji prezidento sprendimą vetuoti įstatymą vertina skeptiškai ir tikisi veto atmesti.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį taip pat priėmė sprendimą nepalaikyti prezidento veto ir siūlyti priimti įstatymą dėl nacionalinių sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams be Prezidentūros teikiamų pakeitimų.

Nacionalines sankcijas įtvirtinančiame Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą įstatymo projekte, kuriam pritarė Seimas, buvo numatyta metams sugriežtinti leidimų nuolat ar laikinai gyventi šalyje suteikimo, vizų išdavimo tvarką, drausti Rusijos piliečių judėjimą per Europos Sąjungos (ES) išorės sieną (išskyrus atvejus, kai šie atitinka Lietuvos keliamus reikalavimus).

Teisės aktais numatyta sugriežtinti ir Rusijos piliečių teisę įsigyti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje. Išimtys numatytos tik tiems rusams, kurie turi nuolatinį leidimą gyventi arba turtą, esantį šalyje, įgyja paveldėjimo teisėmis.

Ribojamosios priemonės įvestos ir ukrainietiškų grivinų įvežimui bei išvežimui iš šalies.

Prezidentui pasirašius įstatymą, šios ribojamosios priemonės būtų pradėtos taikyti vienerius metus nuo įstatymo įsigaliojimo datos – t. y. nuo 2023 m. gegužės 3 d. iki 2024 m. gegužės 2 d. Visgi Vyriausybė turės teisę prailginti terminus, jeigu tokiems sprendimams būtų poreikis.

Dalį šių nacionalinių sankcijų Lietuva taiko ir dabar, tačiau norėta juos perkelti į atskirą įstatymą.

Lietuvai šiuo metu reikalinga „teisinė siena“

A. Bilotaitės teigimu, šiuo metu Lietuvai reikalinga „teisinė siena“, kuri leistų apsiginti nuo Baltarusijos režimo organizuojamos hibridinės atakos pasitelkiant neteisėtus migrantus.

„Pirmiausia, jeigu kalbėtume apie įprastinę migraciją, įprastinius migracijos kelius, tai yra viena, ir valstybės pozicija turėtų būti viena. Bet kai prieš valstybę yra organizuojama hibridinė ataka, naudojant migrantus kaip įrankius, tai mūsų pareiga – ginti mūsų valstybę“, – sakė vidaus reikalų ministrė.

„Mano kaip ministrės pareiga yra ginti mūsų sienas ir mūsų valstybę. Ir šiandien mes jau turime fizinį barjerą, jis dengia mūsų sieną su Baltarusija, turime stebėjimo sistemas, kurios 100 procentų dengia sieną su Baltarusija ir Rusijos Federacija. Bet mums šiandieną reikalingi ir teisiniai įrankiai, arba teisinė siena, kuri taip pat mums leistų apsiginti“, – pabrėžė A. Bilotaitė.

Įstatymo dėl valstybės sienos ir jos apsaugos projekte, pateiktame Vidaus reikalų ministerijos (VRM), numatyta nuostata, pagal kurią neteisėti migrantai galės būti apgręžiami tik pasienio, 5 kilometrų nuo sienos ruože. A. Bilotaitės teigimu, jei asmuo bus sustabdytas tame ruože, jis bus neįleistas į Lietuvos teritoriją.

„Jeigu asmuo yra tame 5 kilometrų ruože, tai jis gali būti neįleistas ir grąžintas į Baltarusiją“, – teigė ministrė.

Pasak A. Bilotaitės, jei neteisėtas migrantas sugebės prasiveržti giliau į Lietuvos teritoriją nei 5 kilometrai, jis galės prašyti prieglobsčio. Tačiau, kaip pažymėjo ministrė, pareigūnai, naudodamiesi stebėjimo sistema, greitai reaguoja į bandymus kirsti sieną, todėl mažai tikėtina, kad migrantai sugebės patekti giliau į Lietuvos teritoriją.

„Tokiu atveju jis turėtų teisę pateikti prieglobsčio prašymą. Bet mūsų pareigūnai šiandien, skirtingai nei prieš pusantrų metų, turi labai kitokią situaciją. Tai yra įrankiai. Mes tada neturėjome fizinio barjero ir neturėjome 100 proc. stebimos mūsų sienos“, – sakė A. Bilotaitė.

„Mūsų pareigūnai šiandien tikrai sureaguoja iš anksto, tai yra operatyvus reagavimas gaunant informaciją iš stebėjimo kamerų, ir tiesiog net nėra galimybės patekti giliau į Lietuvos teritoriją“, – pabrėžė vidaus reikalų ministrė.

ELTA primena, kad Seimas ketvirtadienį ketina apsispręsti dėl neteisėtų migrantų apgręžimo politiką reglamentuojančio įstatymo projekto. Į įstatymo projektą siūloma įtraukti nuostatą, numatančią, kad Lietuvos sieną bandantys kirsti užsieniečiai galėtų būti apgręžiami tik pasienio ruože.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) siūlo pirminio įstatymo projektu įtvirtinti galimybę valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir nepaprastosios padėties metu neįleisti į Lietuvos Respublikos teritoriją užsieniečių, kurie pažeidžia valstybės sienos kirtimo tvarką. Įstatymo projekte taip pat numatytas individualus, užsieniečių, kertančių valstybės sieną, pagalbos poreikio įvertinimas ir pagalbos suteikimas.

Šiuo įstatymo projektu taip pat siekiama sustiprinti valstybės sienos apsaugą įteisinant pasienio tarnybos rėmėjų pasitelkimą, aiškiau reglamentuojant Valstybės sienos apsaugos tarnybos bendradarbiavimą su kitomis institucijomis, įstaigomis bei visuomene. Teigiama, kad tai galėtų padėti operatyviau reaguoti į neteisėtus valstybės sienos kirtimo atvejus ir užtikrinti veiksmingą šių pažeidimų užkardymą.