Beveik metai iki prezidento rinkimų, o politiniame lauke tyla: Nausėdai nutiestas raudonas kilimas į dar vieną pergalę?

Realių konkurentų Gitanui Nausėdai kol kas nėra, o dešiniosios politinės jėgos galėtų galvoti ir apie bendrą kandidatą prezidento rinkimuose. Taip, likus praktiškai metams iki 2024-ųjų pavasarį vyksiančių šalies vadovo rinkimų, svarsto portalo LRT.lt kalbinti ekspertai. Tiesa, jie sutinka, kad būsimų rinkimų kovoje – daug nežinomųjų.

Nors Lietuvos gyventojai prieš mėnesį ėjo prie balsadėžių ir rinko savo miestų bei rajonų vadovus, žodis „rinkimai“ greitu metu iš viešosios erdvės niekur nedings. Lieka maždaug metai iki prezidento rinkimų, o tai reiškia, kad vos po kelių mėnesių prasidės ir aktyvi rinkimų kampanija.

Apklausose aiškus vienas lyderis – dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda. Tiesa, kol kas prezidentas nepatvirtino, ar sieks dar vienos kadencijos, taip pat kandidatų dar neįvardijo nė viena politinė jėga.

Tad, pasak portalo LRT.lt kalbintų ekspertų, spėlioti, kas galėtų tapti realiausiu G. Nausėdos konkurentu, dar kiek ankstoka. Visgi Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorius Vytautas Dumbliauskas svarstė, kad pakovoti su dabartiniu šalies vadovu galėtų bendra dešiniųjų jėgų kandidatė.

G. Nausėda – ne išimtis

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanijos „Spinter“ vadovas Ignas Zokas portalui LRT.lt kalbėjo, kad kol kas rinkimų kampanija nėra prasidėjusi, kandidatai nėra įvardinti, tad daugiausia rinkėjų palankumo sulaukia tie politikai ir visuomenės veikėjai, kuriuos dažniausiai galima matyti viešojoje erdvėje.

„Ką tik turėjome savivaldybių kampaniją, o prezidento rinkimų atžvilgiu tai toks labiau nuostatų stebėjimas. <...> Situacija yra pakankamai nusistovėjusi ir stabili, tai rodo ir apklausų rezultatai“, – teigė I. Zokas.

Naujausi reitingai rodo, kad maždaug penktadalis rinkėjų prezidento rinkimuose balsą atiduotų G. Nausėdai. Kone dukart mažiau palaikymo sulauktų ir surinkusi 10,5 proc. balsų antrojoje vietoje liktų premjerė Ingrida Šimonytė. Tuo metu trečiuoju rinkimuose liktų teisininkas Ignas Vėgėlė, kurį, anot apklausos, rinktųsi 7,7 proc. gyventojų.

„Dabartinis prezidentas turi gana ženklų atotrūkį, <...> einantys pareigas prezidentai Lietuvoje vertinami gerai. Išimtis buvo Rolando Pakso istorija, bet tradiciškai išrinkti valstybės vadovai turi tam tikrą pasitikėjimo kreditą. Šiuo atveju G. Nausėda nėra išimtis“, – vertino „Spinter“ vadovas.

Dauguma asmenų, minimų galimų kandidatų į prezidentus sąraše, priklauso partijoms, tačiau I. Zokas priminė, kad rinkdamiesi prezidentą lietuviai nėra linkę rinktis partijai atstovaujančio kandidato.

Todėl, anot „Spinter“ vadovo, vargiai galima tikėtis, kad dabartinį šalies vadovą nurungtų ar bent ikirinkiminiuose reitinguose aplenktų kurios nors iš partijų keliamas kandidatas.

„Nepartiniams ar tapusiais nepartiniais kandidatams <...> durys nėra užvertos, bet atskiri politikai gali stipriai pakonkuruoti su dabartiniu vadovu. Be abejo, visada rinkimai būna įdomesni, kai kadenciją einantis valstybės vadovas nebekandidatuoja ir tada visiems sudaromos vienodos sąlygos.

Dabartinis prezidentas turi įdirbį ir jei nėra kažkokių blogų reputacinių dalykų, turi stipresnes pozicijas“, – aiškino I. Zokas.

Kad partinė priklausomybė nebūtinai gali atnešti sėkmę prezidento rinkimuose matyti žvelgiant į socialdemokratų atvejį. Kaip partija socialdemokratai apklausose karaliauja, kartais į pirmąją vietą užleisdami Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“. Tačiau Lietuvos socialdemokratų pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė prezidentiniuose reitinguose rikiuojasi vos penktoje vietoje.

„V. Blinkevičiūtė daug metų mėgavosi tikrai dideliais reitingais ir visuomenės palankumu, bet mes kalbame apie prezidento rinkimus, o prezidentas ir konstituciškai yra virš partijų. Todėl žmonės ir nori matyti nepartinį, atėjusį ne iš partijos. Visgi V. Blinkevičiūtė yra partijos vadovė ir siejama su viena iš partijų“, – komentavo I. Zokas.

Tiesa, jis kalbėjo, kad situaciją reitinguose dar gali kisti, nes gali atsirasti kandidatų, apie kuriuos dar šiuo metu nėra galvojama. Tokioms pavardėms pasigirdus, anot „Spinter“ vadovo, keistųsi ir rinkėjų požiūris.

„Kai kurių reitingas galėtų ir paaugti. To suspausto potencialo turi ne vienas politikas“, – portalui LRT.lt aiškinto „Spinter“ vadovas I. Zokas.

Dešinieji galėtų galvoti apie bendrą kandidatę

Tuo metu MRU lektorius Vytautas Dumbliauskas sakė manantis, kad teorinių galimybių, jog atsiras stiprus konkurentas, su kuriuo G. Nausėdai tektų susiremti prezidento rinkimuose, yra. Tačiau, pasak eksperto, kyla paprastas klausimas – iš kur?

„Nelabai yra iš kur. Pavyzdžiui, panašu, kad I. Vėgėlė nerodo aktyvumo, o kad taptų žinomu, jam reikia labai pasiruošti. Teorinių galimybių, kad [konkurentas] atsiras yra, bet ar per metus galima taip išsukti, kad žmogus būtų toks matomas [kad jį rinktų]?

Nes, tarkime, G. Nausėda buvo rengiamas daug ilgiau – jį matėme kiekvienose žiniose komentuojant ekonomines naujienas, kaip jis gražiai, mandagiai, apsirengęs kostiumu komentuoja. <...> Tai ar per metus galima padaryti, kad žmogus būtų toks žinomas? Čia yra klaustukas“, – komentavo V. Dumbliauskas.

Nors reitinguose minima ir antrojoje vietoje rikiuojasi premjerė I. Šimonytė, MRU lektorius sakė abejojantis, kad ji galiausiai imsis dar kartą dalyvauti prezidento rinkimuose. Kad ministrė pirmininkė skeptiškai žiūri į galimybes rungtis dėl šalies vadovo posto, V. Dumbliausko manymu, rodo ir tai, kad konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis apie krašto apsaugos ministrą Arvydą Anušauską atsiliepė kaip apie „puikų kandidatą į prezidentus“.

Visgi MRU lektorius teigė, kad A. Anušauskas nebūtinai būtų geriausiu dešiniųjų atstovų prezidento rinkimuose. V. Dumbliausko manymu, geriausias konservatorių ėjimas būtų kelti kandidatę kartu su liberaliomis politinėmis jėgomis, o ja taptų Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Visgi, apklausose dabar Seimui vadovaujanti Liberalų sąjūdžio pirmininkė nesurenka nei 3 proc. palaikymo. Tiesa, tiek kol kas nerenka ir minėtasis A. Anušauskas.

„Man atrodo, kad apie V. Čmilytę-Nielsen kalbos nutilo dėl K. Bartoševičiaus skandalo. Jei ne šis skandalas, ji galėtų būtų vieninga visų dešiniųjų kandidatė. Ji užimtų garbingą antrą vietą po G. Nausėdos, būtų dėmesio dešiniosioms jėgoms.

O dešioniosios jėgos privalo kelti. Dėl V. Čmilytės-Nielsen yra klaustukas, gal jei pasitaisytų reitingai per metus ir jei I. Šimonytė neitų, ji galėtų“, – svarstė MRU lektorius V. Dumbliauskas.

Tiesa, V. Dumbliauskas neatmetė, kad kai kurie politikai rinkimuose gali dalyvauti „dėl reklamos“, o kai kurios partijos, pavyzdžiui, socialdemokratai nekelti kandidato tiesiog negali. Siekdamas dėmesio partijai, jo manymu, kandidatuoti dar kartą gali ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis.

Kandidatą tikrai turėtų kelti ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, tačiau kas juo taptų – neaišku: „Gal Bronį Ropę, nors jis mažai žinomas, išvykęs į Europos Parlamentą. Pats Ramūnas Karbauskis tikrai nekandidatuos. Bet gal suras žmogų, pavyzdžiui, Aurelijų Verygą. Jam tai būtų reklama.“