Besąlygiška rinkėjų ištikimybė, bet neišvengiami permainų vėjai: kas laukia Vilniaus rajono po 19-kos metų Rekst eros?

Beveik 19 metų Vilniaus rajonui vadovaujančiai Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) narei Marijai Rekst nusprendus nekandidatuoti į merus savivaldos rinkimuose, akivaizdu, kad savivaldybės laukia pokyčiai. Vietiniai gyventojai teigia dažniausiai susiduriantys su įstaigų, kuriuose vyktų ugdymas lietuvių kalba, trūkumu, susisiekimo problemomis. Politologas Andžejus Pukšto spėja, kad besikeičianti tiek demografinė, tiek ir tautinė gyventojų sudėtis Vilniaus rajone turės įtakos ir savivaldos rinkimams.

20 metų – daug ar mažai? Artėjant savivaldybių tarybų ir merų rinkimams portalas LRT.lt žvelgia į miestus ir rajonus, kurių merai – ilgiausiai pareigas einantys savivaldybių vadovai.

LLRA-KŠS narė M. Rekst, išrinkta į Vilniaus rajono savivaldybės tarybą 2002 m., mere pradėjo dirbti 2004-aisiais ir šias pareigas eina iki šiol, tai yra keturias kadencijas paeiliui.

Tiesa, praėjusių metų pabaigoje LLRA-KŠS pranešė, kad M. Rekst dar vienos Vilniaus rajono savivaldybės mero kadencijos nesieks.

LLRA-KŠS Vilniaus rajono savivaldybėje pastaruosius beveik 20 metų turėjo ne tik savo merę, bet ir daugumą taryboje.

Portalas LRT.lt pažvelgė, kaip Vilniaus rajonas keitėsi per pastaruosius du dešimtmečius, kokiomis nuotaikomis gyvena dabartiniai rajono gyventojai.

Statistika: auga gyventojų skaičius, didėja algos

Statistikos departamento duomenys rodo, kad per pastaruosius 20 metų Vilniaus rajono savivaldybės gyventojų skaičius auga, tačiau ne nuolat. 2009–2017 m. gyventojų augimas buvo kiek sulėtėjęs, šiuo laikotarpiu fiksuotas ir gyventojų mažėjimas, jis matomas ir 2021 m.

2000 m. savivaldybėje gyveno 88 091 gyventojai, 2005 m. – 92 576, 2010 m. – 95 939, 2015 m. – 95 620, 2020 m. – jau 100 146. 2021 m. gyventojų skaičius susitraukė iki 96 295, o pernai ūgtelėjo iki 98 001.

Žiūrint į Vilniaus rajono savivaldybės gyventojų sudėtį pagal amžių, reikšmingų pokyčių per pastaruosius 20 metų nematyti. Vis dėlto, kaip rodo statistika, savivaldybėje sumažėjo jaunimo (0–15 metų amžiaus žmonių): 2001 m. jų buvo 19 491, 2010 m. – 16 731, 2020 m. jaunimo gretos ūgtelėjo iki 17 351. Pernai savivaldybėje jaunimo skaičiuota 17 562.

Darbingo amžiaus gyventojų skaičius, pagal Statistiko departamentą, Vilniaus rajono savivaldybėje auga: 2001 m. darbingo amžiaus žmonių buvo 52 253, 2010 m. – 62 308, 2020 m. – 65 339, o pernai – 64 328.

Statistikos departamento duomenimis, pensinio amžiaus žmonių skaičius Vilniaus rajone liko panašus: 2001 m. pensininkų gyveno 16 748, pernai – 16 111.

Registruotų bedarbių skaičius, kaip rodo statistika, Vilniaus rajono savivaldybėje 2001–2007 m. mažėjo – nuo 8529 iki 2869, o vėliau, iki 2010 m., augo ir pasiekė 12 613. Pastaruoju metu vėl stebimas bedarbių skaičiaus Vilniaus rajono savivaldybėje augimas: 2015 m. jų buvo 6075, o 2021 m. – 8167. Didžioji dalis bedarbių yra 30-ies ir vyresnio amžiaus žmonės.

Vidutinio darbo užmokesčio statistika rodo, kad per pastaruosius 20 metų vidutinė alga (neatskaičius mokesčių) savivaldybėje augo: 2000 m. ji siekė 235,5 Eur, 2010 m. – 497 Eur, 2020 m. – 1309 Eur, o pernai – 1456,2 Eur.

Trūksta ugdymo lietuvių kalba

LRT.lt kalbinta Vilniaus rajono savivaldybės vakarinėje dalyje esančio Rastinėnų kaimo gyventoja Rugilė Juškevič tvirtino, kad jaunos šeimos įvairiuose rajono gyvenvietėse didžiausia problema įvardija įstaigų, kuriose būtų ugdoma lietuvių, o ne lenkų kalba, trūkumą. Anot jos, tai galioja ir darželiams, ir mokykloms.

„Didžiausias skaudulys, jog Rastinėnų apylinkėse beveik nėra ugdymo lietuvių kalba. Sudervėje yra darželis, mokykla, kur vaikai ugdomi lietuvių kalba, tik, kiek žinau, įstaigos yra įsteigtos ne savivaldybės, o ministerijos.

Rastinėnų gyvenvietė yra didelė, bet ugdymo lietuvių kalba nėra, tai man, kaip mamai, kaip žmogui, kaip lietuvei, sunku suprasti“, – sakė R. Juškevič.

„Pavyzdžiui, mano vaikui yra penkeri ir aš norėčiau jį leisti į Rastinėnų darželį, į mokyklą, nes mes čia gyvename, mums čia yra patogu, bet to negaliu padaryti, nes ugdymo lietuvių kalba nėra“, – pridūrė Vilniaus rajono savivaldybės gyventoja.

Anot R. Juškevič, jos šeimai tenka susidurti ir su itin nemaloniomis situacijomis, kai, pavyzdžiui, jos vaikui esą neleidžiama pažaisti mokyklos, kurioje jis nesimoko, žaidimų aikštelėje.

Moteris pasakojo, kad ne kartą su kitomis šeimomis kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybę, prašydama atkreipti dėmesį į ugdymo įstaigų, kuriose būtų ugdoma lietuvių kalba, trūkumą, tačiau, kaip teigė pašnekovė, jokių veiksmų savivaldybė nesiėmė.

„Mes su tėveliais surinkome parašus, sudarėme vaikų sąrašus, tada buvo ne mažiau negu 20 vaikų, ir kreipėmės su raštu į rajono savivaldybę. Siekėme atkreipti dėmesį, kad yra šeimų, kurios nori, jog jų vaikai būtų ugdomi lietuvių kalba. Mus labai įžeidė merės pasakymas, kad tai yra neva išgalvoti vaikai. Mums, tėvams, buvo šokas. Tiesa, vėliau merė mūsų atsiprašė, bet problema nebuvo išspręsta“, – sakė pašnekovė.

R. Juškevič įsitikinimu, akivaizdu, kad rajono savivaldybė, spręsdama švietimo paslaugų klausimus, prioritetą skiria lenkakalbiams vaikams.

„Labai jaučiasi iš dabartinės valdžios nenoras steigti ugdymo įstaigų, kur būtų ugdoma lietuvių kalba. [...] Vietinė valdžia įjungia gynybinę reakciją, kad esą „jūs čia diskriminuojate mus, norite mus išstumti“, nors realiai diskriminaciją jaučiame mes, nes lenkų grupės yra, o lietuvių grupių nėra“, – atviravo moteris.

Pavyzdžiui, mano vaikui yra penkeri ir aš norėčiau jį leisti į Rastinėnų darželį, į mokyklą, nes mes čia gyvename, mums čia yra patogu, bet to negaliu padaryti, nes ugdymo lietuvių kalba nėra.

R. Juškevič

Mato susisiekimo problemas

Netoli Sudervės esančio Grikienių kaimo gyventoja Miglė Wantens tvirtino nuolat susidurianti su susisiekimo problemomis Vilniaus rajono savivaldybėje. Visų pirma, moters manymu, esant snygiui, dalis savivaldybės kelių nėra nuvalomi, o esant šalčiui, kai kurios gatvės virsta čiuožyklomis.

„Ne kartą kreipėmės į savivaldybę dėl kelių valymo, barstymo, bet mums sako, kad trūksta lėšų, bet juk kelio pavalymui ar pabarstymui tikrai nereikia milijonų. Tereikėtų, kad savivaldybė teiktų prioritetą žmonių patogumui“, – LRT.lt pasakojo M. Wantens.

Moteris, prisiminusi šių metų žiemos snygį, teigė, kad su kaimynais turėjo išsinuomoti specialią techniką, kad galėtų nusivalyti sniegą iki pagrindinio savivaldybės kelio.

M. Wantens pabrėžė, kad ir pagrindinių kelių Vilniaus rajone būklė nėra gera. Anot jos, kai kuriems keliams, pavyzdžiui, keliui iš Vilniaus į Sudervę, reikia naujos asfalto dangos ar bent jau remonto.

„Asfaltas vietomis išbyrėjęs, kelią reikia valyti, prižiūrėti daugiau. Pavyzdžiui, Avižieniuose, nedideliame žiede po viaduku, lietui lyjant ar tirpstant sniegui, vis užliejamas kelias, tačiau niekas nesiima jokio kelio remonto“, – sakė pašnekovė.

Grikienių gyventojos manymu, būtinos didesnės investicijos ir į gatvių apšvietimą, kuris, anot jos, Vilniaus rajono savivaldybėje yra prastas.

Galiausiai, pasak M. Wantens, savivaldybė nėra pasirūpinusi rajono gyventojų susisiekimu su Vilniaus miestu. Pasak moters, pavyzdžiui, iš Sudervės į Vilnių per dieną važiuoja tik keli tarpmiestiniai autobusai.

„Nejaugi negalima paleisti kokio vieno miesto autobuso kartą per valandą? Manau, kad tai yra tiesiog savivaldybės abejingumas. [...] Yra miesto autobusas, važiuojantis į Riešę, tai lygiai taip pat galėtų būti miesto autobusas į Sudervę, Brinkiškes, Grikienius“, – aiškino moteris.

Dėmesys lenkų tautybės gyventojams politologo nestebina

LRT.lt kalbintas Vytauto Didžiojo universiteto docentas, politologas A. Pukšto, kalbėdamas apie Vilniaus rajono savivaldybės situaciją, teigė, kad gyventojų skundai rodo, jog tai yra pavyzdys, rodantis, kad Lietuvoje reikalingas kitoks savivaldos modelis, kuriame būtų renkami ir merai, ir seniūnai. Pastarieji, anot jo, daugiau būtų įsitraukę į ūkio reikalus, o merai su tarybomis galėtų priiminėti politinius sprendimus.

„Lietuvos savivaldos modelis yra pusiaukelėje tarp politikos ir buitinių problemų. Mano galva, tokia sistema yra labai nekokia, prastos kokybės. Manau, kad reikėtų iš esmės diskutuoti apie Lietuvos savivaldą, manau, kad Lietuvai reikėtų dvipakopės savivaldos, bet, deja, tokios diskusijos nesigirdi“, – komentavo politologas.

A. Pukšto įsitikinimu, Vilniaus rajono savivaldybė neišsiskiria savo ūkio problemomis. Jo manymu, šiuo atveju tiek Vilniaus rajonas, tiek ir Vilniaus miestas susiduria su panašiais iššūkiais, susijusiais ir su susisiekimu, ir su ugdymu. Tiesa, politologas pripažino, kad švietimo sistemos bėdos yra sena Vilniaus rajono problema, kuri dažniausiai pasireiškia prioriteto skyrimu lenkakalbiams.

„Tai gali būti ir pasiklydę sprendimai tarp Švietimo ministerijos ir politinių partijų, savivaldos“, – dėstė pašnekovas.

Vis dėlto, jo įsitikinimu, LLRA-KŠS daugelį metų valdoma Vilniaus rajono savivaldybė neskuba pasirūpinti, kad rajone atsirastų daugiau įstaigų, kuriose mokoma lietuvių kalba. Tai, A. Pukšto teigimu, susiję su nuolaidžiavimu savo elektoratui.

„Nepaisant to, kad Lenkų rinkimų akcijos vadai deklaruoja, kad jie pritraukia įvairių tautybių žmones, kad jie yra atviri įvairioms problemoms, nėra paslaptis, kad pagrindinis jų elektoratas, ant ko jie laikosi, yra lenkų tautybės gyventojai. Tai yra partijai ištikimas elektoratas. Kol kas Lenkų rinkimų akcijai sekėsi minėtuose rajonuose būti besąlygiškais lyderiais“, – aiškino politologas.

Prognozuoja pokyčius

A. Pukšto neslepia manantis, kad Vilniaus rajono savivaldybę valdant LLRA-KŠS, kitos partijos, deja, ilgą laiką buvo nuleidusios rankas ir nesistengė rinkėjams pasiūlyti rimtos politinės alternatyvos.

„Problema, manau, yra ta, kad kitos politinės partijos neieško kitokių konkuravimo būtų, pavyzdžiui, rinkimų komiteto sukūrimo. Neatsiranda politinių aktorių, kurie pasiūlytų rinkėjams gerą alternatyvą Lenkų rinkimų akcijai“, – dėstė politologas.

Jis pastebėjo, kad dalis politinių partijų pastaruoju metu iš viso nedalyvaudavo savivaldos rinkimuose Vilniaus rajone.

„O tos partijos, kurios dalyvauja rinkimuose Vilniaus rajone, drįstu sakyti, kad gana atsainiai į rinkimus žiūri. Man atrodo, Lietuvos politinės partijos yra per daug monolitinės. Jos turėtų labiau kviesti rinkimuose dalyvauti kitų tautybių, ne vien lietuvių, žmones, tai yra ir lenkus, ir rusus, ir baltarusius“, – tikino A. Pukšto.

Nepaisant to, kad Lenkų rinkimų akcijos vadai deklaruoja, kad jie pritraukia įvairių tautybių žmones, kad jie yra atviri įvairioms problemoms, nėra paslaptis, kad pagrindinis jų elektoratas, ant ko jie laikosi, yra lenkų tautybės gyventojai.

A. Pukšto

Vis dėlto, politologo manymu, M. Rekst nutarus nesiekti dar vienos mero kadencijos Vilniaus rajono savivaldybėje, dalis rinkėjų gali imti dairytis į socdemus, konservatorius, liberalus. Tad, pašnekovo teigimu, pokyčių bus, tik neaišku, ar situacija pasikeis iš esmės.

„Keičiasi Vilniaus rajono gyventojų tautinė sudėtis, daug lietuvių per pastaruosius penkerius metus iš Lietuvos gilumos atvyko gyventi į Vilniaus rajoną. Dalis lenkų, rusų išsikelia iš Vilniaus rajono. Nors nėra tyrimo, Vilniaus rajono rinkėjas turėtų atjaunėti ir jis, ko gero, kitokių lūkesčių turi“, – svarstė A. Pukšto.