Bendražygiai apie Anapilin iškeliavusį Sakalą: jis – principinga asmenybė, niekada nėjusi į kompromisus su sąžine

Pirmadienį Lietuvą apskriejo liūdna žinia – eidamas 92-uosius metus Anapilin iškeliavo Nepriklausomybės Akto signataras Aloyzas Sakalas. Bendražygiai A. Sakalą atsimena kaip principingą, teisingą, tvirtos nuomonės politiką ir teigia: „Labai sunku sakyti, kad jis jau buvo.“

Atsiminimais apie A. Sakalą su portalu LRT.lt pasidalijęs socialdemokratas Vytenis Andriukaitis tvirtino, kad labai sunku suvokti, jog A. Sakalo nebėra.

„Jis man ir dabar gyvas. Aš negaliu susitaikyti su šia žinia. Negaliu pasakyti, kad turėsiu ištarti „jis buvo“.

Visai neseniai su juo bendravau, turėjome vieną bendrą projektą. Jis aktyviai dalyvavo LSDP tarybos ir prezidiumo veikloje, pasisakė. Ir dabar – toks žaibo kirtis“, – emocijų neslėpė V. Andriukaitis.

Ilgametis A. Sakalo bendražygis kalbėjo, kad signataras buvo vienas garbingiausių Atgimimo laikotarpio ir nepriklausomos Lietuvos visuomenės veikėjų.

„Tai labai ryški asmenybė, be galo gilios įžvalgos, labai principinga, tokios kietos laikysenos asmenybė. Jis niekada nesutiko eiti į kompromisus su sąžine ir moraliniais įsitikinimais. Jis niekada neišdavė duoto žodžio net jei pozicija, kurią tekdavo ginti, būdavo nepopuliari visuomenėje“, – kalbėjo V. Andriukaitis.

Jis sakė, kad A. Sakalas visada liko ištikimas Konstitucijai, duotai priesaikai, teisinės valstybės principams. Vadovaudamas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui, kaip pasakojo V. Andriukaitis, A. Sakalas stipriai prisidėjo, kad būtų įtvirtinta konstitucinė nuostata, kad Lietuva yra teisinė valstybė.

„Tai jam buvo šventa. Jis aktyviai pasisakė prieš tuos, kurie bandė aktyviai kraipyti teisę ar paneigti šitą principą. Kodėl? Todėl, kad jis visą gyvenimą buvo principingas žmogus.

Jis buvo iš tų moksleivių, kurie save siejo su nepriklausomybe. Už tai jis sumokėjo Magadano lageriais. Grįžęs patyrė visą stalinizmo epochos presą, bet vis tiek labai siekė baigti aukštąjį mokslą ir aktyviai įsitraukė į inžinerinę, o paskui ir į fizikų veiklą, išugdė labai daug fizikų ir inžinierių. Pats buvo racionalaus, mąstančio išradėjo tipo“, – atsiminė V. Andriukaitis.

Juršėnas: juo galima buvo iš tikro pasikliauti

Lietuvos socialdemokratų partijos garbės pirmininkas Česlovas Juršėnas LRT.lt pasakojo su A. Sakalu susipažinęs dar iki Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo – 1989 m., kai atsikūrė Socialdemokratų partija.

„Dalyvavau partijos atkuriamajame renginyje ir pastebėjau profesorių A. Sakalą kaip aktyvų socialdemokratą, kuris nuoširdžiai gina tam tikrus socialdemokratinius principus, ir taip per visą likusį gyvenimą jis toks ir išliko, išsilaikė ir atkakliai, bet kokiomis aplinkybėmis jis šių principų laikėsi, ar juos reikėjo taikyti oponentams, ar juos reikėjo taikyti bendražygiams, ginčijantis dėl tam tikrų dalykų, jis buvo nuoseklus ir kietas socialdemokratas ir socialdemokratinių principų skleidėjas, gynėjas“, – dėstė Č. Juršėnas.

Anot jo, būtent A. Sakalas buvo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Mandatų komisijos, kuri patvirtino Aukščiausiosios Tarybos mandatus, pirmininku. Mandatai buvo patvirtinti 1990 m. kovo 11-osios rytą.

„Tai buvo pirmas didžiulis darbas, kurį reikėjo padaryti naujajam parlamentui, ir šitą darbą efektingai ir tvarkingai padarė profesoriaus A. Sakalo vadovaujama komisija“, – tikino socdemų veteranas.

Pasak Č. Juršėno, A. Sakalui, kaip ir kitiems tuomečiams kairiesiems politikams, labiausiai rūpėjo kartu atkurti Lietuvos Nepriklausomybę ir demokratiją.

„Šituo požiūriu profesorius A. Sakalas buvo pavyzdingas, sakydavo atitinkamas kalbas, pateikdavo savo įvertinimą vieniems ar kitiems jo požiūriu prastiems siūlymams ar prastiems sprendimams ir tokios linijos jis laikėsi ir toliau“, – dėstė pašnekovas.

Anot 1992–1996 m. Seimo kadencijos parlamento pirmininko, minėtu laikotarpiu A. Sakalas buvo vienas iš Seimo pirmininko pavaduotojų.

„Juo galima buvo iš tikro pasikliauti. Jis buvo toks žmogus, jei manė, kad aš, kaip Seimo pirmininkas, blogai darau ar sakau, visada mane pataisydavo, pasiūlydavo, kaip reikėtų padaryti teisingai“, – pasakojo Č. Juršėnas.

Kaip pasakojo buvęs politikas, 1996–2000 m. Seimo kadencijoje jam su A. Sakalu teko dirbti opozicijoje. Pasak Č. Juršėno, jungiantis Lietuvos socialdemokratų ir Lietuvos demokratinei darbo partijai reikėjo daug „juodo darbo ir nervų“.

„Bet A. Sakalas, būdamas principingas, jei matė būtinybę kai kur daryti nuolaidų, tai darydavo jų dėl bendro reikalo“, – apie A. Sakalo nuveiktus darbus kalbėjo socdemas.

Sysas: jis buvo kairysis iki kaulų čiulpų

LRT.lt kalbintas socdemas Algirdas Sysas sakė, kad su A. Sakalu jis parlamente darbavosi nuo 1996 m. Politikas prisiminė, kad minėtais metais per Seimo rinkimus į parlamentą jis pakliuvo dėl A. Sakalo pergalės vienmandatėje apygardoje.

„1996 metais į Seimą patekau, nors buvau ant ribos. A. Sakalas laimėjo Seimo rinkimus vienmandatėje apygardoje ir tada pasislinko sąrašas, ir aš dėl jo pergalės patekau į parlamentą. Jeigu A. Sakalas būtų pralaimėjęs, nebūčiau patekęs į Seimą“, – pasakojo A. Sysas.

Socdemas tvirtino, kad prieš kelias savaites A. Sakalas dalyvavo partijos valdybos posėdyje, teikė įvairių pasiūlymų.

„Jį, matyt, jau kamavo liga, bet jis buvo pilnas konkrečių pasiūlymų, vėl priminė mūsų pažadus dėl progresinių mokesčių“, – kalbėjo A. Sysas.

Anot jo, A. Sakalas visada buvo tiek Socialdemokratų partijos, tiek ir opozicijos atstovų gerbiamas politikas.

„Jis partijoje visą laiką turėjo autoritetą, nes buvo vienas iš partijos įkūrėjų, labai kultūringas žmogus, jis mokėdavo ką nors griežčiau pasakyti kitomis formomis. Tik geriausi prisiminimai apie A. Sakalą. [...]

Nebuvo labai aršių jo priešininkų. Jis buvo Seimo pirmininko pavaduotoju, puikiai tvarkėsi. Tikrai nebuvo už ką laikyti jį priešu ar dideliu oponentu. Taip, politiškai jis buvo kairysis iki kaulų čiulpų ir tą jis visą laiką pabrėždavo“, – prisiminimais apie A. Sakalą dalijosi A. Sysas.

Blinkevičiūtė: jis kovojo už teisybę ir žmones

„Jis tikrai tiesiai šviesiai pasakydavo, buvo tvirtas, kietas – tikras Sakalas, visada sakęs tiesą į akis netgi mums, Socialdemokratų partijos nariams“, – BNS sakė V. Blinkevičiūtė.

Anot socialdemokratų lyderės, jam iki paskutinės minutės rūpėjo Lietuvos politinės aktualijos, o paskutinis jų pokalbis buvo apie Kaliningrado tranzito peripetijas.

V. Blinkevičiūtės teigimu, A. Sakalas visada buvo nuoseklus kairysis. „Jis kovojo už teisybę, žmones, ypač tuos, kuriems reikia pagalbos“, – sakė politikė.

„Jo visas gyvenimas buvo skirtas kovai už lygybę. Tai rodo visas jo gyvenime nueitas kelias. Tai buvo politikas, kurių neturime ir neturėjome tiek daug Lietuvoje“, – pridūrė ji.

Pasak jos, A. Sakalas liko ištikimas savo mintims ir idealams, o tai įrodo ir atvejis, kai jis 2015 metais pavadino tuometį socdemų lyderį Algirdą Butkevičių neoliberalu, Vyriausybei svarstant palankesnes verslui Darbo kodekso pataisas.

„Jam niekada nereikėjo kaip politikui vaidinti, sakyti kitaip, negu jis galvojo“, – tvirtino V. Blinkevičiūtė.